aA
Milanas, Orio al Serio oro uostas, liko daugiau nei keturiasdešimt minučių iki „Ryanair“ skrydžio į Kauną. Einant per išvykimo salę, savo vartelių ilgai ieškoti nereikia - lietuvius išgirstu ir atpažįstu iš tolo. Štai keletas situacijų, su kuriomis teko susidurti įvairiuose oro uostuose.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lengvai susirandu vietą atsisėsti, kadangi keleiviai jau stovi eilėje prie vartelių, nors jie dar neatidaryti ir oro uosto personalo – nė kvapo.

Prisimenu, kai važiuodavau namo iš mokyklos, visi irgi taip susispaudę stovėdavo prie gatvės ir laukdavo autobuso – kitaip gali nebetilpti į jį. Nustembu pamačiusi, kad bene pusė žmonių stovi „Priority Boarding“ eilėje – reiškia, nusipirko už keletą papildomų eurų pirmenybę įlipti į lėktuvą. Deja! Oro uosto darbuotojai atidarius „Priority Boarding“ eilę, paaiškėja, kad besiveržiantys lietuviai „Priority Boarding“ bilietų neturi.

Darbuotoja dar kartą klausia: „Ar yra keleivių su „Priority Boarding“? Kviečiame juos praeiti!“ Iš galo prasibrauna keli keleiviai ir ši eilė vėl uždaroma, o joje stovintiesiems baksnojama į užrašą ir dar kartą paaiškinama, kad jie stovi ne toje eilėje.

Kyla sujudimas, žmonės iš vienos eilės lenda pro užtvėrimus į kitą eilę (čia stovintieji piktai atstato pečius), kiti bėga į galą, priekyje stovėjusi juodaplaukė „Louis vuitton“ rankine lietuviškai užrinka: „Durnė! Koks jai skirtumas pro kur praeisim!“, aplinkiniai juokiasi...

Galiausiai praėjus vartelius, iki lėktuvo keleiviams reikia nueiti patiems – lėktuvas stovi visai prie pat oro uosto, todėl nevežama su autobusu.

Čia prasideda tikros greitojo ėjimo varžybos – tie, kurie prašovė atsistodami į ne tą eilę, dabar atsiima pralenkdami bendrakeleivius. Štai „Louis Vuitton“ panelė jau skuodžia į priekį, kirsdama sužymėto tako kampus, bet apsauginiai darbuotojai nereaguoja, jie užsiėmę kitu lietuviu, kuris eidamas iki lėktuvo nusprendė užsirūkyti.

Vilnius, Vilniaus oro uostas, liko dvidešimt minučių iki „AirBaltic“ skrydžio į Rygą. Oro uosto darbuotoja patikrina mano kelionės dokumentus nė nepažvelgdama į mane. Užtat ji gerai nužiūri mano lagaminą ir reikliu balsu subumba: „lagaminą dar įdedat į šitą rėmą“. Pagalvoju, kad skamba ne visai taip, kaip Heathrow oro uoste girdėtas „Excuse me, ma‘am, could you please put your bag into this frame, just to make sure it is not too big for the cabin size“ (atsiprašau, ponia, gal galetumėt (prašau) įdėti savo lagaminą į šį rėmą, tiesiog, kad įsitikintumėme, jog jis ne per didelis rankinio bagažo dydžiui).

Lėktuve pasitaiko vieta sėdėti priešais vyrą su mažu vaiku ant kelių, kuris turbūt įsivaizduoja, kad mano sėdynės atlošas yra bokso kriaušė. Tėveliui ši idėja pasirodo labai smagi ir jis smūgius paantrina bosiniu įgarsinimu. Atsiprašau savo kaimynės, kad praleistų praeiti į tualetą, jos gilus atodūsis išgąsdina net mažąjį boksininką už manęs, bet praėjimą gaunu. Užtat tualete būdama ir aš atsidūstu, kai durų rankeną nervingas keleivis paklibina trečią kartą.

Londonas, Gatwicko oro uostas, liko daugiau nei valanda iki „Ryanair“ skrydžio į Kauną. Mane išlydintis draugas anglas jau irgi atpažįsta lietuvius iš tolo, vos įėjus į oro uostą.

- Iš kur tu žinai? – klausiu, kai jis vėl kumšteli rodydamas mano tautiečius.

- Iš veido bruožų, iš manierų, iš žvilgsnių, iš drabužių: neskoningų, sportinių arba pernelyg seksualių, su iš tolo šviečiančiom brangių ženklų etiketėm.

- Ačiū, – sakau, – tai štai ką galvoji apie mano stilių... Be to, ant manęs neįžiūrėtum nė vieno garsaus prekinio vardo.

- Ir dar jūs, lietuviai, labai bijot stereotipų. Apibendrinimai gi nesako, kad išimčių nėra, jie tiesiog pateikia ryškiausius tendencingus bruožus.

Greitojo ėjimo varžybas iki lėktuvo vėl pralaimiu ir man atitenka bene paskutinė vieta prie dviejų susigūžusių kinių. „Vargšelės“ – pagalvoju – juk visas lėktuvas – vien lietuviai, net aptarnavimo personalas kalba beveik vien tik lietuviškai.

Įpusėjus skrydžiui prasideda puotavimas – jei ne valgių, tai bent alaus, ir ne bet kokio, o „savekiško“ – Ryanair įtraukė į meniu ir lietuviško alaus. Lėktuvas šurmuliuoja, jaunas vyras, pirkdamas kvepalus, bando iš stiuardo išsiderėti priedo bent vieną kvepalų mėginuką, iš kelių kampų girdisi vaikų verksmas, o „Ryanair“ garsiakalbiai kone kas dešimt minučių ragina keleivius nusipirkti dar maisto, bedūmių cigarečių, loterijos bilietų, ir t.t. Lengva turgaus atmosfera, prisimenu, maždaug to tikėjausi prieš skrydį iš Milano į Romą su pilnu lėktuvu italų, bet aš tada klydau.

Vos lėktuvui palietus Lietuvos žemę, sutrimituoja pranešimas, sveikinantis dar kartą pasiekus kelionės tikslą laiku, ir garsiai spragsi atsegamų diržų sagtys. Stiuardesė lietuviškai paragina likti su užsegtais apsaugos diržais iki lėktuvas sustos, bet jos balso nesigirdi per įjungiamų telefonų muzikėles (nors jie irgi turėtų būti išjungti iki sustojimo). Prieš mane sėdi du įkaušę vyrukai ir vienas iš jų užvertęs galvą rėkia: „Kas važiuoja į Klaipėdą?!“ Niekas neatsako, dvi kinės prie manęs dar labiau susigūžia, bet rėksnys neatlyžta: „Alio, klausiu, kas važiuoja į Klaipėdą?!“ Galiausiai atsiliepęs keleivis vėliau pasigaili.

Diuseldorfas, Diuseldorfo oro uostas, liko apie pusvalandį iki „AirBerlin“ skrydžio į Ciurichą. Nors išvykimo salėje vietų atsisėsti yra daug, beveik visos užimtos. Atsisėdusi laisvo suolo kampe apsidairau - aplinkui sėdi daugiausia kostiumuoti verslininkai su laikraščiais, kompiuteriais, telefonais rankose, prie tuoj atidarysimų vartelių stoviniuoja vos keli žmonės.

„Entschuldigen Sie bitte, ist hier noch frei?“ (atsiprašau, ar čia neužimta?) – klausia manęs besišypsanti pagyvenusi moteris. „Ja, sicher“ –  atsakau, ir truputį pasislenku į šoną. Pasislenku ne todėl, kad vietos jai atsisėsti būtų per mažai, bet todėl, kad žinau, jog vokiečiams ir šveicarams svarbu išlaikyti fizinį atstumą ir net vos prilietę kitą žmogų rankinės kampu, jie atsiprašinės bei jausis nejaukiai. Tuo tarpu lietuviams rankinės ir portfeliai dažnai atstoja skydą –  ar pastumti nenaudėlį, neduodantį tau atsisėsti, ar žioplį, trukdantį praeiti, ar, ginkdie, paauglį, bandantį įlipti į troleibusą prieš tave – visad pravers.

Pakilus į dangų, žvelgiu pro langą ir galvoju, kad keliaudamas geriau pažįsti ne tik svetimus krašus, bet ir save. O keliaudamas vienas labiau atkreipi dėmesį į detales. Šįkart – įspūdingą debesų architektūrą, vietomis besiraukšlėjantį reljefą, saulės atspindį ežeruose. Tiesą sakant, daugiau nelabai kokių detalių iš to skrydžio ir atsimenu, viskas praėjo taip lengvai ir sklandžiai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvių bruožas, kuris erzina: tautiečiai tik apsimeta viskuo nepatenkinti (7)

Lietuviai laimingų žmonių tauta. O jeigu kartais mums pasirodo priešingai, tai tik dėl to, kad...

Pasodino vaiką ant „nusiraminimo“ kėdės šalia baseino – viską mačiusio vyro komentaras įskaudino (30)

Viskas atsitiko prieš kokį mėnesį. Buvau „Impulso“ sporto klubo baseine su vyresniais...

Jauną motiną pribloškė akušerės sprendimas – tik vėliau sužinojo jo priežastį (118)

Mano istorija prasideda 2018 metais kovo 27 dieną. Gimdžiau mažesnio Lietuvos miesto gimdymo...

Vaikino neatsargūs žodžiai privedė iki skyrybų, bet jo pamiršti negali (21)

Nuo tos dienos, kai perskaičiau šį laišką, kurį rašei prieš Valentino dieną, negaliu ramiai...

Svajonę išvykti į Australiją sužlugdė kliūtis, kurios nesitikėjo (20)

Turbūt ne vienas esate girdėjęs apie „Working Holiday“ programą. Ši programa yra skirta...

Top naujienos

Karbauskio prieš Seimo rinkimus laukia galvosūkis: koją pakišti gali paprasčiausi dalykai (361)

Pagal valdančiųjų partijų rezultatus savivaldos rinkimuose galima prognozuoti jų galimą...

Vilniaus rajonas, kur kainos vis dar mažos: anksčiau priminė kaimą, dabar sparčiai auga (134)

Šalia Naujosios Vilnios įsikūręs Pavilnys nemažą savo gyvavimo dalį buvo miesto pamirštas...

Gyvai / Šimonytė įvardijo du svarbiausius Lietuvos interesus užsienio politikoje ir sureagavo į Skvernelio idėją pildoma (105)

Saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą ir taisyklėmis paremtas pasaulis – tokie kandidatės į...

ES sopa galvą ne tik dėl „Brexit“: 6 kiti klausimai, statantys Europą ant adatų (59)

Vykstant chaotiškam „Brexit“ , sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų...

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos (87)

Gyventojų, kurie nuotekas tvarko individualiai, nuo šių metų gegužės mėnesio laukia permainos....

Tarptautiniai iššūkiai naujajam Lietuvos prezidentui: trys generolo Hodgeso patarimai (227)

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad naujasis Lietuvos prezidentas...

Graikai negailestingai plaka gėdą darantį „Olympiakos“: nevertas žaisti Eurolygos atkrintamosiose (7)

Trečia nuo turnyro lentelės dugno komanda su vėjeliu skraidė paskutinėse savo šio sezono...

Dirbti vienoje vietoje neapsimoka: jaunoji karta ištikima darbdaviui, kol mato karjeros galimybes

Apie penktadalį šalies gyventojų sudaro Y arba Tūkstantmečio kartos atstovai, gimę...

Konfliktas Lietuvos karo akademijoje: jaunas kariūnas pašovė savo kolegą papildyta (64)

Policijos departamentas praneša, kad Vilniuje, Lietuvos karo akademijoje įvyko konfliktas....

Šaltiniai: atmosfera dėl „Brexit“ įtempta, May „smarkiai išsisukinėjo“ britų parlamentarams – raginimas nekeliauti vieniems (18)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė pasiūlyti Didžiosios Britanijos premjerei...