Tai sužinojau žvilgtelėjęs į jos susirašinėjimus feisbuke (iki tol niekada to nedarydavau, nes pasitikėjau ja ir gerbiau jos privatumą). Jos elgesys ėmė kelti įtarimų: padidėjęs nervingumas, išpuoliai, rūpinimasis savo išvaizda, gerumas lyg dėl kaltės.
Perskaitęs pamačiau, kad jis ją atstūmė, todėl fiziškai būti neištikimai nepavyko. Ji ilgai viską neigė, nervų karas truko apie 3 mėn. Ji nepaisė mano reikalavimo nebendrauti su to virtualaus meilužio geriausiu draugu ir jo aplinkos žmonėmis, mat ją neva domino tik jų meninė veikla.
Atšventus pirmąsias vedybų sukaktuves, kai pareikalavau nutraukti virtualų ar kitokį bendravimą su tais žmonėmis dar kartą, nes jie, pasirodo, dar labiau suaktyvėjo ir man atsirado dar didesnių įtarimų, ji man atšovė: „O ką tu man padarysi, jeigu ne?“. Aš neapsikenčiau ir pagrasinau skyrybomis. Tai ją labai sukrėtė, ir po atkaklaus aiškinimosi sužinojau štai ką: tuo metu, kai buvau skaitęs apie jos virtualų romaną, ji maždaug per 3-4 mėn. po kartą permiegojo su dviem vyrais, praėjusį rudenį vienai dienai buvo išvažiavusi pasimylėti į tolimą miestą, o šią vasarą, maždaug su 10 d. pertraukomis, permiegojo po kartą net su trimis.
Skamba kaip lėkštas anekdotas. Dažniausiai juos susirasdavo internetu, viskas prasidėdavo nuo flirto, netiesioginių komplimentų, o vėliau tokie susirašinėjimai asmeniškėdavo: jie apsikeisdavo telefonų numeriais, kartą buvo nusipirkusi SIM kortelę vien „tokiems atvejams“.
Dabar ji dėl to atgailauja, prašo dar vienos galimybės, sako mane mylinti, o su tais buvęs vien tik seksas… Vadinasi, „vien tik seksas“ – nieko ypatingo, viena iš įprastinių bendravimo formų? treji metai ištikimybės, o tada – bent 6 sekso atvejai su kitais „tam kartui“. Vieną net buvo pasikvietusi į namus kavos. „Tik kavos“, nes tas iniciatyvos neparodė. Žinau visų tų vyrų vardus ir pavardes, kur jie gyvena, jų amžių. Amplitudė gana plati – nuo 29-erių iki 52-ejų metų. Ir vedę, ir išsiskyrę, ir dar nesituokę. Bet koks skirtumas tie vyrai? Juk veiksmai – jos.
Seksu su manimi ji buvo patenkinta, ir buvo jo daug. Bandžiau išnagrinėti jos elgesio priežastis. Anot jos, ji visą gyvenimą jaučiasi niekam nereikalinga. Tas seksas su kitais vyrais ją trumpam „atgaivina“ (gal šitaip ji bando sustiprinti savivertę ir susidaro reikalingumo iliuziją?). Iš bendro gyvenimo su ja galiu spręsti, kad ji tikisi, kad kažkas, t. y. per tuos metus aš, padarysiu ją laiminga, panaikindamas jos gyvenimo beprasmybės, nereikalingumo pojūtį, suteikdamas daugiau pramogų ir t. t.
Sprendžiant iš jos santykių su manimi ir jos ankstesniais ilgalaikiais partneriais, praėjus susižavėjimo, „rožinių akinių“ laikotarpiui, ji nepajėgia susidoroti su tarpusavio santykių problemomis, vis tikisi, kad kažkas taps jos gyvenimo gelbėtoju.
Daug ką keičiau, ko ji prašė, ko ji iš manęs norėjo. Bet, rodos, kai jos poreikių ir jos kaip asmenybės sunkumų bei tarpusavio problemų vyras neišsprendžia, „pasipila“ vienkartiniai partneriai. Todėl manau, kad ji – infantili, nebrandi asmenybė. Ir prašo suteikti dar vieną galimybę. Nebetikiu ja.
Nebenoriu duoti jokių antrų ar trečių šansų, viskas suteršta. Su vienu susirašinėdama pasivaikštinėjo ir fotografavosi ten, kur buvo daromos mūsų vestuvinės nuotraukos. Į kitą miestą išvažiavusi mylėjosi su vedusiu fotografavosi prie fontano, kur buvome stabtelėję povestuvinėje kelionėje. Viskas suteršta, šlykštu, viskas buvo netikra, melas. Gerai, kad neturime vaikų.
Analizavau jos elgesio priežastis.Tai gali būti Elektros komplekso, provokuojančio Kazanovos elgseną, padarinys. Kaip rašoma, tokie žmonės – psichologiniai impotentai, jie tesugeba mylėti save arba savo atspindį kitame. Jie niekada taip ir nepasisotina, vartodami kitus kaip daiktus, nesijaučia laimingi. Nesvarbu, kokios būtų priežastys, tačiau pasibjaurėjimas jos poelgiais užnuodijo gyvenimą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai ne vienam yra tekę silpnumo akimirką žvilgtelėti į antros pusės telefoną ar kompiuterį. Puiku, kai po to telieka nuryti sąžinės priekaištus ir atsiprašyti, tačiau taip būna, deja, ne visada... „Žinoma, kad pati buvau kalta, kad lindau. Ką norėjau, tą ir radau, taip?“, – pagalvojo DELFI skaitytoja, prisipažinusi, kad apie vyro neištikimybę sužinojo perskaičiusi jo pokalbius „Skype“.
Panašioje situacijoje prisipažino buvęs ir ne vienas skaitytojas, komentavęs moters istoriją.
„Pažiūrėjau ir aš į netyčia paliktą telefoną... Ištiko šokas. O tokia meilė buvo, tiek deklaruota visaip, tfu. Išsuko uodegą tam kartui, išsiteisino, kad nieko tokio, kad čia tik toks pasveikinimas su Naujais metais... „Pasiilgau tavęs mažute“... Jau tada reikėjo spirti pro duris, bet, durnelė, buvau įsimylėjusi, na, ko tik neatleisi. Vėliau istorijos kartojosi. Aptikau pažinčių portale... Ir, ko gero, jų ne vienas buvo“, – rašė DELFI komentatorė Ina.
Tokia patirtimi dalinosi ir kita moteris.
„Aš netyčia išsivežiau į darbą ne savo, o vyro telefoną (pas mus vienodi). Kai vyras paskambino (iš mano telefono) ir pradėjo draskytis, keiktis (nestandartinis elgesys), supratau, kad kažkas ne taip. Kažkas ne taip buvo pasikartojantys skambučiai ir žinutės. Atsisiunčiau išklotinę (nes kas gi moka už jo telefoną), sutikrinau numerius. Buvau priblokšta – tai buvo mano kaimynė, neseniai vyro palikta“, – prisipažino skaitytoja.
Kita, išdrįsusi palikti neištikimą moteris, net patarė kitoms tikrinti sutoktinius.
„Aš dar moterims patarčiau prie pažinčių svetainės prisijungti – ten begalė vedusių vyrų meilužių ieško. Žinau porą, kurie jau taip gražiai šeimą sukūrę su trim vaikais, o vyrelis sėdi „online“, naujų aukų ieško. Bjauru“, – rašė skaitytoja.
Klausiame Jūsų – ar esate susidūrę su tokia patirtimi? Kaip manote, ar tikrinti antros pusės telefoną ar kompiuterį, turėti prisijungimo slaptažodžius – normalu? O gal laikote tai Jūsų asmeninės erdvės pažeidimu?
Kokia Jūsų nuomonė – kaip elgtis slapčia sužinojus apie neištikimybę ar kilus įtarimams dėl jos: prisipažinti, aiškintis ar pamiršti? O gal vadovaujatės principu – „nežinau, ir širdies neskauda“?
Apie knygą
Maniakas Dentone žudo senutes, o policijos pareigūnus vieną po kito guldo gripo epidemija. Nusikamavę kriminalistai pluša be atilsio: iš pažiūros darnią jauną porą puldinėja mirtimi grasinantis padegėjas, o kur dar įtartinos savižudybės, apiplėšimai, nelegali prekyba pornografinėmis vaizdajuostėmis, anoniminiai laiškai...
Visas šias bylas tiria kriminalistas inspektorius Džekas Frostas, išsiblaškęs nevaleika cinikas. Stokodamas laiko ir spaudžiamas vyresnybės, jis darbuojasi iš peties, bet neištirtų nusikaltimų sąrašas nenumaldomai ilgėja, šiurpios žmogžudystės nesiliauja. Žinodamas, kad susimovęs skyriaus viršininko pasigailėjimo nesulauktų, Frostas imasi rizikingų veiksmų. Rizika – nuolatinė jo palydovė...
Skaičius ant konkurso nuotraukos rodo, kiek žinučių žmonės jau atsiuntė bei kiek dienų liko iki konkurso pabaigos.
Konkurso taisyklės:
1. Konkursas vyksta iki lapkričio 17 d.;
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a redakcijos 2015 m. lapkričio 18 d. iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas ar nugalėtoja bus skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.;
4. Konkurso prizas – R.D. Wingfiled knyga „Frosto naktis“;
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.
DELFI pasilieka teisę kai kurias istorijas publikuoti kaip atskirus straipsnius. Nepaisant to, ar tekstas buvo publikuotas kaip atskiras straipsnis, ar pasirodė konkursinio teksto apačioje kaip žinutė, jis vis tiek dalyvauja konkurse.