Taigi, viską atstatėme, buvome nevedę, jam rūpėjo turtai, matė, kad aš jį myliu, tuo ir pasinaudojo. Praradome sveikatas, bet užtat gražu buvo tėviškėje, jis susirgo vėžiu ir tada pasiūlė tuoktis. Tačiau aš, jau kaip stoviu, su sužalojimais, buvau vejama jo motinos, brolių, brolienių, turtas, pasirodo, žmonėms svarbiau ir už sveikatą, būtume ir dabar dar gyvenę, jei ne motina ir giminė. Jie mus išskyrė. Aš tikrai norėjau būti jo teisėta žmona, būčiau tiek metų kartu negyvenusi.

Veskite, vyrai, savo mylimąsias ne į motinos namus, o iš namų. Tai skaudi patirtis, likau kaip stoviu, nes turtas buvo motinos. Vis dėlto antspaudas reikalingas, bet ne turtuose laimė. Aš dabar bandau atsistoti ant kojų iš naujo.

Neveda – nemyli. Turiu skaudžią pamoką, nežinau, ar rasiu žmogų, ar išvis ieškosiu. Esu tvarkinga, negeriu, nerūkau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.