Aš jai rėžiau: „Mirsi viena ir tavo laidotuvėse nedalyvausiu...“ Deja, šie mano pasakyti žodžiai tam tikra prasme išsipildė.
Mama mirė. Mirė rugpjūčio mėnesį dėl širdies nepakankamumo. Bet niekas, išskyrus mano brolį ir seserį, apie mamos išėjimą anapilin nežinojo. Sužinojome per vėlai – ji jau buvo kremuota ir pelenai išbarstyti kažkur upelyje... Nėra nė kapo, nieko nėra.
Apie jos mirtį atsitiktinai sužinojo mano teta – mamos sesuo. Taigi, aš pati apie jos mirtį sužinojau tik nuo įvykio praėjus porai mėnesių. Su broliu ir seserimi susitikti nepavyko ir, deja, turbūt nepavyks. Kiekvienas netektį išgyvename savaip.
Mamos nėra, o kaltės jausmas nepalieka iki šiol... Gailiuosi to, ką jai pasakiau, ir jei galėčiau atsukti laiką atgal, tikrai nuoširdžiai atsiprašyčiau.
Kviečiame dalytis savo istorijomis tema „Skaudžiausi gyvenime žodžiai“ – laiškus apie išgirstus ar pasakytus neapykantos, tyčinio žeminimo ar netolerancijos žodžius siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
