Mane jau senokai siutina tokia padėtis, rašiau laiškus į žiniasklaidą, net pačiam LR A.B. premjerui, tačiau jokio dėmesio, niekas net nesiteikė atrašyti... Mes, paprasti mirtingieji, neįdomūs. 7 metus dirbu sekretore biudžetinėje įstaigoje, o atlyginimas nė karto nepakilo, dabar susilygino su minimaliu... Absurdas, kai pagalvoju... Atsakomybė už dokumentų paruošimą, įvairių naujų programų valdymas, archyvas ir kiti darbai – tai mano darbas, o atlygimas – kaip valytojos.

Pikta darosi, kad esu turiu du aukštojo išsilavinimo diplomus, o gaunu minimalų atlyginimą... Valdžia tik paisto nesąmones, kad mažas darbo našumas ir t.t. Įdomu, kaip mums reikėtų dirbti, kad užsidirbtume nors perpus daugiau... O kur dar įvairūs patikrinimai ir proto „knisimas“ dėl smulkmenų, kablelių, kabučių ir tarpelių raštuose... Manyčiau, apskritai reikėtų dirbti taip, kaip moka, moka minimalų atlyginimą ir dirbi minimaliai... Tačiau taip negali, juk darbai nelaukia, o ir krūvis didelis, parėjus namo nieko nebesinori. Juk ir namuose reikia sukti galvą, ką šeimynai ant stalo padėti.

Gaila savęs, pikta dėl valdžios, tiesiog varo į depresiją toks jų požiūris į dirbantį žmogų, į jaunimą. Nieko negalvoja, kas pagerintų žmonių gyvenimą. Ir tegu nesako, kad gyvenimas gerėja, na, nebent jiems jis gerėja ir tiems, kas vagia. Esu jauna ir nemanau, kad kada nors sulauksiu savo pensijos, nes tai beveik neįmanoma su tokiu žmonių mirtingumo lygiu ir jaunų žmonių emigracija, o kur dar pensijinio amžiaus ilginimas...

Na, valdžia, sakykim, kaip ir daro kažką, bet tikrai ne tą, ką reikia... Pavyzdys: dirbu biudžetinėje įstaigoje, tai atlyginimas skaičiuojamas koeficientais, šiuo metu mano koeficietas yra mažesnis nei minimalus, aišku, mokėti mažiau nei MMA negali, tai gaunu tiek (MMA). Tačiau kur valdžia žiūri ir kokius daro įstatymų pakeitimus, jei tie įstatymai prasilenkia su logika?

Daug kartų mąsčiau išeiti iš darbo, tačiau kur? Čia provincija, čia visur tiek moka, jei, aišku, neturi dėdžių, tetų, kitų giminių ar pažįstamų šiltose vietose. O aš kai neturiu, tai ir vargstu. Be to, dar šeima varžo, kartais, regis, toks atlyginimas vis geriau nei nieko, juk jaudiniesi dėl vaikų, kad jie duonos kąsnį turėtų. Bet ir vėl pyktis užverda, kai pamatai socialiai remtinus žmones, atvažiuojančius su naujausiais BMW. Aš dirbanti net pusės tiek negaliu, kiek socialiai remtini. Kaip čia taip yra? Ką gyvenime darau ne taip, kad skurstu?

Lyg ir esi doras pilietis, nieko neprašantis valstybės, tik dirbantis 8 val. per dieną ir norintis už tai atlygio, bet gyventi padoriai už tiek, kiek dabar uždirbu, negaliu. O apie parduotuvių ir turgaus kainas tai net kalbėti nesinori – atrodo, ten žvėrys, o ne žmonės. Kokios kainos buvo litais, dabar – eurais. Pasak valdžios, niekas nebrango, tik patys nežino, kiek kas kainuoja, nes nežino, kiek ir uždirba. O mes, paprasti darbininkėliai, gaunantys MMA, žinome, kur kiekvieną centą padedam, nes tiek jų mažai turime...

Suprantu, kad nereikia tylėti, bet kur eiti, kam sakyti ar ko reikalauti, kad valdžia nustotų žeminti žmogų? Ačiū už tai, kad parašėte straipsnį, dabar žinau, kad ne visiems žmonėms vienodai, kaip jie gyvena. Mūsų daug daugiau, nei valdžia mano.

Gaunu 300 eurų atlyginimą, mano išlaidos:

Vaiko darželis už 1 mėn. – apie 35 eurus;

Išlaidos vaiko mokyklai už 1 mėn. – apie 35 eurus;

Mano pietūs, vienas mėn. – apie 42 eurus;

Antrus metus taisau dantis, kiekvieną mėn. išleidžiu apie 90 eurų;

Likutį visada išleidžiu maistui ar kitoms prekėms.

Visa kita – už butą (mokesčiai ir nuoma), paskolą ir kt. – moka vyras. Jei ne jo pajamos, tai tikrai neišgyventumėm.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gal galite patarti moteriai? O gal norite papasakoti, kiek uždirbate jūs? Kiek papildomai turėtumėte uždirbti, kad būtų patenkinti Jūsų poreikiai? Pasidalinkite savo mėnesio išlaidomis ir parodykite, koks turėtų būti jūsų atlygis. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „ Atlyginimas“.