aA
Beveik prieš metus, tamsų ir šaltą rudens vakarą išvydau tas akis, kurios lydi mane iki šiol. Akis, kurių išvysti galbūt ir neturėjau, tačiau, kaip ten sakoma: „Nebūna atsitiktinių pažinčių ar atsitiktinių įvykių“. Matyt, tai tiesa... Matyt, taip turėjo nutikti. Likimas? Vis klausiu, ar tai gali būti likimas? Ir jei taip, kodėl mes turime tarti „sudie“?
© Fotolia nuotr.

Kodėl turiu atsisveikinti su tomis akimis, kurias myliu? Gyvenimas atrodo neteisingas, nes aš žinau, esu tikra, kad esame skirti vienas kitam, bet... Kaip ir visose istorijose yra žodelis „bet“... Šioje istorijoje – „bet susitikome per vėlai, per daug kartų šiam gyvenime pavėlavome į traukinį...“

Aš ištekėjusi. Jis – vedęs. Abu turime po nuostabų vaiką... Kai pradėjome bendrauti, viskas buvo nesvarbu, žemė slydo iš po kojų. Buvome tokie laimingi... Aš – Jo, Jis – mano. Vėl tas atradimo jausmas, nedrąsūs prisilietimai, bučiniai. Jo kvepalai varė mane iš proto (tiksliau, ir tebevaro...)... Seksas – geriau būti negalėjo... Atsiduodavau Jam kaskart, visiškai... Būdavau tik Jo. Ir jaučiausi geidžiama, jaučiau, kad Jis mėgaujasi manimi ir buvimu su manimi... Bet kartu ir jaučia kaltę. Kartais Jo akyse matydavau tai. Nesakydavo Jis „tiesiai šviesiai“, kas Jam yra, tačiau aš žinojau, gal tik ne visada norėjau tai pripažinti. Jis myli savo žmoną. Vaikas Jam apskritai yra viskas.

Gerbiu Jį už tai. Gerbiu, kad nemeta visko ir nelekia paskui mano sijoną... Nors taip norėčiau, tiek daug Jam galiu duoti, tiek daug... Gal todėl kad nemyliu savo vyro ir nenoriu nieko duoti jam. Bet be proto myliu savo vaiką, kuriam, žinau, reikia tėvo. Todėl esu ten, kur turiu būti. Darau tai, ką reikia daryti, ir tikiu, kad ateis laikas, kai galėsiu daryti tai, ką noriu..

Mūsų bendravimo laikotarpiu dažnai aplankydavo tas jausmas: „Noriu, kad išeitum, bet niekada niekur tavęs nepaleisiu“. Buvo ne vienas ir ne du kartai, kai aš arba Jis bandydavo viską nutraukti, nes Jo kaltės jausmas, matyt, būdavo per didelis, o aš... Aš noriu, kad Jis būtų laimingas. Ir jei Jis ras tą laimę savo šeimoje, tada aš pasitraukiu. Sakiau ir galvojau taip ne kartą. Bet ir vėl atsidurdavome vienas kito glėbyje. Vėl širdis lipdavo lauk iš krūtinės, o kūnu bėgdavo šiurpuliukai...

Tuomet ramindavau save, kad jeigu Jam manęs nereiktų, jei Jis būtų laimingas šeimoje, aš išvis nebūčiau atsiradusi Jo gyvenime. Jei atsiradau, vadinasi, kažkas negerai, kažko trūksta. Tą kažką Jis randa būdamas su manimi. Ir aš džiaugiuosi, kad galiu duoti Jam tai, ko reikia, kad esu kažkuo ypatinga būtent Jam..

Matau, kaip Jis į mane žiūri... Einu iš proto, matydama tą žvilgsnį... Bet... Vėl skiriamės, vėl sukame skirtingais keliais ir šį kartą – visam laikui. Iš kur žinau, kad visam? Nes paleidžiu Jį, nebesilaikau įsikibusi, kaip kad anuos kartus, matau, kad Jam to reikia, matau, kaip Jis blaškosi, kaip reikia ir manęs, ir šeimos... Sunku tai matyti ir su tuo gyventi, tikriausiai sunkiau nei su tuštumos ir vienatvės jausmu... Žinau viena – bus be proto sunku, ieškosiu Jo visur, kur tik įmanoma, tačiau taip pat žinau, kad nieko nekeisčiau, viską daryčiau lygiai taip pat... Galiu drąsiai sakyti, kad Jis buvo vienas gražiausių ir magiškiausių dalykų nutikusių man gyvenime... žinau, kad Jis liks mano gražiausiuose prisiminimuose... Žinau, kad apie Jį aš pasakosiu savo anūkams, kad gyvenimas yra be proto gražus, kai šalia tavęs yra geri ir nuoširdūs žmonės.

Esu dėkinga Jam už daug gražių akimirkų, kurios mane pakeitė, ir manau, kad ne tik mane. Labai tikiuosi, kad Jis taip pat atrado savyje kažką, ką padėjau Jam atrasti būtent aš... Vis tik tikiu, kad tai buvo likimas. Tikiu, kad turėjome susitikti vien tam, kad išsiskirtume geresni, turtingesni, labiau subrendę arba atvirkščiai, dar labiau pakvaišę ir su didesniu entuziazmu gyventi ir dar daug ką išbandyti...

Ačiū Tau, Brangusis, kad atsiradai mano gyvenime, ačiū, kad tiek daug man davei, ačiū, kad priminei, koks pasaulis gražus, kai įsileidi į jį tinkamus žmones, ačiū, kad galėjau vėl pasijausti savimi. Mylėjau, myliu ir mylėsiu...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Po skyrybų dažnai taip daug lieka nepasakyta... Slapti prisipažinimai, kuriems nebeliko laiko, neišlietos nuoskaudos, kurioms nepakako drąsos ar paprasčiausias „myliu“. Sakoma, kad kartais lengviau parašyti, nei pasakyti, todėl kviečiame jus – pasidalykite laišku, kurį norėtumėte išsiųsti (bet nedrįstate) artimam žmogui...

Ką pasakytumėte, prisipažintumėte ar ko paprašytumėte? Ką norėtumėte priminti ir atskleisti? Šis laiškas – be vardų ar pavardžių. Jis – kaip simbolis, kad pasibaigus santykiams, nebūtinai pasibaigia meilė, kaip ir niekur nedingsta skausmas.

Kviečiame savo laišku paskatinti kitus nelaikyti jausmų savyje, nedelsti per ilgai ir išdrįsti pasakyti tai, ką jaučia.

Trijų laiškų autoriams padovanosime R. Zemkausko knygą „Bus geriau“ su autoriaus ir V. Landsbergio parašais !

Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką čia arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Laiškas“. Jūsų anonimiškumą garantuojame.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojo verdiktas: privalome mažinti valdžios aparatą (24)

Paskaičius straipsnį ir komentarus apie Registro centrą man kyla keletas įtarimų. Registrų...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (135)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Vyro elgesys su žmona sporto klube sukrėtė lankytoją (103)

Vakare sporto klube, sėdėdamas prie registratūros, išgirdau triukšmą ir greitu žingsniu iš...

Emigrantė papasakojo, kodėl bijo grįžti į Lietuvą: šis įstatymas gali atrišti piktavaliams rankas (85)

Gerb. Prezidente, Lietuvos Seimas yra tautos išrinktas ir jūsų pareiga jai padėti, bet paskutinių...

Biudžeto priėmimas sukėlė daug klausimų: ar tikrai esate patenkinti valdžios sprendimais? (19)

Žmonija daug visko yra mačiusi. Įvairių valdymų ir įvairių savo, kaip piliečių, teisių....

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (312)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (48)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (31)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (13)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (428)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (66)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (126)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (125)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (76)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (114)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...