Nuėjau penktadienį į vaistinę nupirkti dukrai kompensuojamų vaistų ir buvau apstulbusi, kai už insuliną teko primokėti. Už trijų mėnesių insuliną sumokėjau 5,69 Eur. Suma nėra didelė, bet be insulino šiai ligai reikia išleisti ir daugiau pinigų. Neužtenka diagnostinių juostelių, kurias reikia pirkti, nes kompensuojamo kiekio yra per mažai.
Reikia gliukozę įsigyti, nes nukritus cukraus kiekiui ji yra būtina. O jos reikia tikrai nemažai, nes vaikams cukrus tai kyla, tai krenta. Reikia būtinai įsigyti gliukagono, kuris naudojamas įvykus hipoglikeminei komai (jis nekompensuojamas). O jei nori kuo mažiau skausmo suteikti vaikui, tai iš užsienio siuntiesi sensorius cukraus kiekiui parodyti, kurie mūsų šalyje nekompensuojami, o dviem savaitėm kaina yra 60 Eur. Išlaidų yra.
Noriu paklausti gerb. Verygos, ar Lietuvoje vaikai, sergantys I-ojo tipo cukriniu diabetu yra nurašomi, ar taip daroma specialiai, kad už savo gyvybę turi susimokėti patys? Jie juk vaikai, jie nedirba, pinigų neturi. Iš kur jiems gauti pinigų insulinui? Koks čia kompensavimas, nors priklauso 100 proc.?
Vaiko gyvybė Lietuvoje nevertinama. Be insulino neįmanoma išgyventi. Tu arba jį susileidi, arba miršti.
Kaip turi jaustis šeima, kai turi vaiką, kuris serga nepagydoma liga, o valstybė vietoj palaikymo ir paramos duria peiliu į šoną.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė
Apgailestaujame dėl pacientų patiriamų išgyvenimų. Diabetas yra liga, kuria susirgti gali tiek vaikai, tiek suaugusieji. Lietuvoje insulino preparatai yra kompensuojami pacientams sergantiems cukriniu diabetu bei kiti reikiami vaistai, juostelės gliukozės kiekiui nustatyti, apmokama insulino pompų nuoma ir jų eksploatacinės medžiagos.
Vien insulino preparatų kompensavimui per ketvirtį iš PSDF biudžeto yra išleidžiama apie 3 mln. Eurų. Pacientės minimam insulinui priemoka yra 2,37 Eur. už pakuotę. Tačiau vaistams, kurie neturi analogų, taip pat biologiniams vaistams gamintojai gali taikyti nuolaidas paciento priemokai, todėl pacientas, įsigydamas tokius vaistus, gali primokėti mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija siekdama, kad pacientai mokėtų kaip galima mažesnes priemokas šį mėnesį organizuoja susitikimą su insulino gamintojais dėl priemokų už insulinus sumažinimo.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kai kuriems insulinams, gamintojui nesumažinus Lietuvai taikomos kainos ir nepritaikius nuolaidos paciento priemokai, priemokos lyginant su buvusiomis iki 2018 m. liepos padidėjo, nes šio vaistinio preparato kainos kitose Europos Sąjungos valstybėse sumažėjo, tačiau Lietuvai gamintojas kainos nesumažino. Taikyti nuolaidą paciento priemokai gamintojas atsisakė.
Šiuo metu vaikams ir asmenims iki 24 metų, sergantiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu, kompensuojama iki 150 juostelių per mėnesį (iki 1800 juostelių per metus).
Taip pat norėtume paneigti Jūsų teiginį, kad gliukagonas nėra kompensuojamas. Gliukagono preparatas yra kompensuojamas sergantiems diabetu 100 proc. lygiu, o priemoka už šį vaistinį preparatą siekia 5,88 Eur. Nors vaistams ir nustatytas 100% kompensavimas, tai dar nereiškia, kad už vaistą žmogui nereikia primokėti. Taip yra todėl, kad kompensavimo procentas skaičiuojamas ne nuo mažmeninės kainos, o nuo bazinės kainos, kuri priklauso nuo vaisto kainų ES šalyse, kitų to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainų.
Siekiant, kad pacientai už vaistus primokėtų mažiau, nuo šių metų liepos mėn. kompensuojamiems vaistams taikomas didesnis kompensavimo lygis. Kardiologinių ligų gydymui vietoj 80% taikoma 90%, o kitų ligų gydymui 80% ar 90%, taikoma 100%
Ateityje bus siekiama visiems kompensuojamiems vaistams nustatyti 100% kompensavimo lygį.
Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą vedė derybas su gliukozės sensorius gaminančios kompanijos atstovais, tačiau jie atsisako tiekti sensorius į Lietuvos rinką. Kol sensoriai nėra oficialiai ir nuolatos tiekiami į Lietuvos rinką, jų kompensavimas neįmanomas. Dėl galimo Lietuvos pacientų diskriminavimo sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas.