aA
Absoliučiai visi žmonės, baigę mokyklą Lietuvoje, mokėsi geografijos. Dabartiniai mokiniai šio ypač įdomaus ir svarbaus mokomojo dalyko gali mokytis net septynerius metus. Ypač džiugu, kad nemažai abiturientų kasmet ryžtąsi laikyti geografijos brandos egzaminą ir renkasi studijas, kurios siejasi su geografija.
© Shutterstock nuotr.

Patirtis rodo, kad absoliučiai didžioji dalis diplomuotų geografų nesunkiai randa darbo, nes geografo diplomas yra universalus ir pritaikomas daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių.

Jei paklaustume skirtingo amžiaus žmonių, kaip jie supranta, kas yra šiuolaikinė geografija, arba ką šiais laikais veikia geografai, išgirstume daug įvairių interpretacijų. Taip yra todėl, kad geografijos mokslas ir jo turinys per pastaruosius kelis dešimtmečius labai stipriai pasikeitė.

Kitados geografija daugiausia buvo suprantama kaip mokslas apie tai, kas ir kur yra bei kaip vadinasi. Gerai išmanantys geografiją buvo tie, kurie kaip žirnius į sieną iš atminties bėrė valstybių ir jų sostinių, upių ir ežerų, kalnų ir kitokių objektų pavadinimus, jų statistinius duomenis, na, ir jau tikrais geografijos asais buvo laikomi tie, kurie visus tuos objektus mokėjo parodyti žemėlapyje.

Šiais laikais šios į atmintį orientuotos žinios savo prasmę dalinai prarado, nes pakanka surinkti norimo objekto pavadinimą interneto naršyklės langelyje ir bemat apie jį gausime apsčiai įvairios informacijos. Žinoma, kažkas tą informaciją turi parengti ir kuo kvalifikacija aukštesnė, tuo informacija patikimesnė bei atvirkščiai.

XXI a. mūsų visų pasaulis atsidūrė globaliųjų iššūkių akivaizdoje. Vos prieš kelis dešimtmečius atsiradusios tokios sąvokos kaip klimato atšilimas, ozono skylė, darnusis vystymasis, globalizacija ir nemažai kitų tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, plačiai ir dažnai nušviečiamos per žiniasklaidos priemones. Net gerai nesuprasdami jų reikšmės dabar šias sąvokas žino net mažieji. Daugybė mūsų planetos problemų yra tampriai susijusios su geogafija ir dar labiau didina šio mokslo ir jo turinio reikšmę mums visiems.

Vis dėlto visuomenėje iki šiol vyrauja daugiausia tradicinis ir moraliai pasenęs požiūris į geografiją, nors pats geografijos turinys, jam keliami tikslai ir uždaviniai yra labai smarkiai pasikeitę visuose geografinio švietimo lygiuose. Taip pat reikia apgailestauti, kad per žiniasklaidos priemones besiliejantis pliuralistinis su geografiniu kontekstu susijęs nuomonių ir vertinimų srautas perdėm dažnai stokoja profesionalių geografinių įžvalgų, geografinio prognozavimo.

Geografija yra integraliausias mokomasis dalykas. Atsižvelgiant į tai, sunku, o gal ir neįmanoma pateikti visuotinai priimtino šio mokomojo dalyko apibrėžimo. Tačiau pribrendo laikas vis dėlto informuoti visuomenę, kaip mes, geografai, arba dalis jų, supranta šio mokslo turinį ir reikšmę kasdieniame mūsų gyvenime. Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, apjungusi esmines geografijos sritis, pabandė apibendrinti ir visuomenei pateikti šiuolaikinės geografijos dalyko tikslų ir tematikos įvertinimą. Neabejotina, kad tai aiškiau ir tiksliau apibūdins geografiją nei įprasti vadovėliniai apibrėžimai.

Plačiąja prasme geografija apima tokias sritis kaip fizinis žemės paviršius, kraštovaizdžiai, gyventojai ir jų gyvenamosios teritorijos bei materialinė ir dvasinė žmonių aplinka. Labai apibendrintai išsireiškus, geografijai svarbu pasaulis, kuriame mes visi kartu gyvename.

Vienas iš geografijos ypatumų ir stiprioji jos pusė yra gamtos ir visuomeninių mokslų sąryšingumas. „Fizinė geografija“, kaip gamtos mokslas, tyrinėja mūsų fizinės aplinkos sudėtį bei dinamiką, joje veikiančias jėgas ir vykstančius procesus. Į visuomenės mokslus nukreipta „gyventojų geografija“ (taip pat vadinama „ekonomine ir socialine geografija“) nagrinėja kultūrų įvairovę, visuomenių ir ekonomikų struktūrą bei dinamiką, o taip pat žmogaus veiklos ryšius su konkrečia erdve.

Žinias apie fizinius ir socialinius procesus geografija perkelia į konkretų vietovių bei regionų kontekstą ir taip perteikia diferencijuotą skirtingų kultūrų, ūkinių formų, politinių sistemų, aplinkos ir kraštovaizdžių, formuojančių mūsų pasaulį ir mūsų artimiausią aplinką, vaizdą. Šiuolaikinė gyventojų geografija mėgina atskleisti ne tik erdvinių skirtumų ir socialinės bei ekonominės struktūros kaitos įvairovę, bet ir visuomenės nelygybės priežastis bei padarinius.

Fizinė geografija ir gyventojų geografija yra dvi santykinai savarankiškos šakos su skirtingais tikslais ir tyrimų metodais. Bet abi šios šakos glaudžiai siejasi sprendžiant daugybę klausimų. Dėl didžiulės reikšmės, tenkančios fizinei aplinkai kaip natūraliam žmogaus gyvenimo pagrindui, ir dėl to fakto, kad dėl žmogaus veiksmų vis labiau pažeidžiamas jos funkcionalumas ir jai kyla vis didesnis pavojus, be abejonės, vis didesnė reikšmė geografijoje skiriama įvairiapusių persipynusių tarpusavio ryšių nagrinėjimui.

Tokį visaapimantį nagrinėjimo būdą galima laikyti šiuolaikinės geografijos šerdimi. Taigi geografija yra ne tik mokslo disciplina, bet ir neatsiejama sudėtinė kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Geografija gali padėti padaryti mūsų kasdienį gyvenimą įdomesnį ir pažadinti arba padidinti mūsų rūpinimąsi aplinka ir žmonėmis bei norą veikti jų labui.

Mes visi gana anksti įgyjame fundamentalios geografinės patirties, pavyzdžiui, išmokdami orientuotis savo artimiausioje aplinkoje. Ši aplinka ir jos supratimas bei vertinimas mūsų gyvenimo eigoje dėl daugybės priežasčių keičiasi, pavyzdžiui, dėl kelionėse besiplečiančio akiračio ir įgyjamos gyvenimiškos patirties, arba kintančių požiūrių, kuriuos mums vaikystės ir paauglystės laikais perteikia mokykla, o ypač – geografijos pamokos. Abi patirtys yra labai svarbios, o daugeliui žmonių jos pažadina stiprų susidomėjimą gamta, gimtąja aplinka, kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis, kultūromis. Toks geografijos paskatintas domėjimasis formuoja būtiną atsakomybės ir už gamtinę, ir už žmonių gyvenamąją aplinką jausmą.

Dažnos išvykos į natūralią užmiesčių gamtinę aplinką, saugomas teritorijas suteikia mums gilesnės patirties, kai galime sužinoti ir suprasti, kaip formavosi kraštovaizdis ir kaip žmogus paveikė ar tebeveikia jo formavimąsi. Geografinės žinios ir geografinės įžvalgos, arba kaip sako patys geografai „geografiniai akiniai“, leidžia mums pastebėti įvairius tam kraštovaizdžiui kylančius pavojus, pavyzdžiui, dėl dirvožemio erozijos, užterštumo nitratais, neleistinų kirtimų ir statybų, vizualios taršos, vandalų veiklos, nelegalių sąvartynų ir pamiškėse bei palaukėse per naktį po iškylautojų pasilinksminimo išdygstančių šiukšlynų ir kt.

Netgi kelias nuo gyvenamosios vietos iki darbo vietos ar mokymo įstaigos suteikia mums daug žinių apie transportą ir jo efektyvumą, įveikiamus atstumus ir tam sunaudojamą energiją bei to pasekmėje atsirandantį aplinkos užterštumą. Jei tokie duomenys kaupiami sistemingai, jie formuoja supratimą, kaip turėtų būti planuojama susisiekimo infrastruktūra ir projektuojami miestai, kad būtų užtikrinta darni teritorijų plėtra.

Mūsų artimiausios ir globalinės aplinkos kokybė labai priklauso nuo to, kaip mes elgiamės su tokiais gamtos ištekliais kaip geriamasis vanduo ir iškastinis kuras. Todėl ypač svarbu, kad kiekvienas žmogus suvoktų savo gyvenimo būdo pasekmes ir pagalvotų apie tai, kaip jis savo asmenine veikla galėtų prisidėti prie savo paties sukeliamo aplinkos užterštumo.

Pasižvalgius po Lietuvą, akis drasko daugelyje vietų žiojėjantis baisus apsileidimas ir nesuvokimas to, kad mūsų didžiausias turtas yra mūsų aplinka. Kaip ant mielių augantys tarptautinio turizmo mastai aiškiai rodo, kaip globaliu mastu sumažėjo pasaulis ir „suartėjo“ atskiros vietovės. Prie to ypač stipriai prisideda šiuolaikinės transporto priemonės ir žemę skersai išilgai juosiančios informacijos ir komunikacijos priemonės. Mes visi esame šių procesų dalyviai, tačiau ar suprantame ir gebame kritiškai vertinti savo indėlį į tai.

Dinamiški pastarojo laikmečio pokyčiai neveda į suvienodėjimą pasauliniu mastu, kaip gana dažnai mėginama teigti ir nereiškia „geografijos pabaigos“, bet kaip tik išryškina naujus skirtumus, pažadina naujus konfliktus ir iškelia ambicingus politinius iššūkius.

Globalizacijos amžiuje mes gyvename ne tik globaliai persipynusioje ekonomikoje, bet ir globalios, t.y. visuotinės, atsakomybės tautų bendruomenėje. Geografinės žinios ir geografinis visaapimantis mąstymas yra esminis XXI amžiaus bruožas, t.y. amžiaus, kuriame mūsų planetą stipriai keičia spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, akivaizdūs globaliniai aplinkos pokyčiai visame pasaulyje, socialinė ir ekonominė nelygybė ir vis spartesnis gamtos išteklių mažėjimas.

Šios globaliosios problemos yra rimtas iššūkis taikiam žmonių sambūviui, kultūrinei tolerancijai, teisingai geopolitikai, o ypač darniam gyvenamosios erdvės tvarkymui bei gamtos išteklių naudojimui. Šių iššūkių akivaizdoje geografams tenka esminis vaidmuo. Jie perteikia žinias apie problemų priežastis ir ryšius, žadina supratimą ir norą veikti žmogaus gyvenimo mūsų planetoje ateities užtikrinimo labui, taip pat savo dalykine kompetencija patikimai prisideda prie problemų sprendimų.

Šis bendras reikalas vienija įvairiose srityse dirbančius geografus: mokyklose, aukštojo mokymo įstaigose, mokslo ir tyrimo, aplinkosaugos, ekonomikos ir administravimo srityse. Geografinės žinios ir geografinis mąstymas dar niekada žmonijos istorijoje nebuvo toks visuotinai svarbus, o geografinis neraštingumas - toks pavojingas visai žmonijai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyro elgesys su žmona sporto klube sukrėtė lankytoją (45)

Vakare sporto klube, sėdėdamas prie registratūros, išgirdau triukšmą ir greitu žingsniu iš...

Emigrantė papasakojo, kodėl bijo grįžti į Lietuvą: šis įstatymas gali atrišti piktavaliams rankas (58)

Gerb. Prezidente, Lietuvos Seimas yra tautos išrinktas ir jūsų pareiga jai padėti, bet paskutinių...

Biudžeto priėmimas sukėlė daug klausimų: ar tikrai esate patenkinti valdžios sprendimais? (17)

Žmonija daug visko yra mačiusi. Įvairių valdymų ir įvairių savo, kaip piliečių, teisių....

Valstybės politika žeidžia studentą: kodėl skatinama būti išlaikytiniu? (31)

Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia,...

Mitingo palaikytoja: mokytojai kovoja ne dėl tų suk***tų grašių, kurių negavo, negauna ir negaus (24)

Aš esu mokytojos dukra. Tokios mokytojos, kurios pamokų vaikai klausydavo išsižioję, pas kurią...

Top naujienos

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (178)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (22)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (89)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...

Emigrantų sugėdintas lietuvis pažvelgė į Londoną kitu kampu: čia galima rasti ir gerų dalykų (1)

Artėja metas kai po pasaulį išblaškyti lietuviai vėl susirinks praleisti džiugių akimirkų...

Karbauskis: slaptame dokumente minimos konkrečios pavardės (744)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis stoja į premjero Sauliaus Skvernelio pusę, ir...

Valstybinė įmonė dalį vadovų perkelia į žemesnį lygmenį: žuvis pradeda pūti nuo galvos (1)

Registrų centas skelbia samdantis 40 naujų vadovų. Tai viena didžiausių vadovų samdų...

„Google“ „Kinijos“ problema yra ir Amerikos „Kinijos“ problema

Kai darbuotojai pirmą kartą išgirdo apie „ Google “ projektą, žinomą kaip „Dragonfly“,...

Naujovė: Vaiko pinigus galės gauti patys vaikai nuo 16 metų (15)

Nuo sausio tėvams sutikus Vaiko pinigus galės gauti 16-mečiai ir vyresni, taip pat nepilnamečiai,...

Britų vyriausybė svyruoja, o išeičių horizonte nėra (34)

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May susiduria su didžiausia krize per visą...

Kaune begėdiškai pasidarbavo Grinčas: nusikirto kieme papuoštą eglutę (95)

Orui vis labiau šąlant ir dideliais kąsniais iš dangaus kartas nuo karto iškrentant sniegui,...