Geriausiai sekasi taupyti išlaidas transportui: iš nuosavo automobilio persėdau ant dviračio. Taigi minu pedalus, o atstumus iki penkių kilometrų nueinu pėstute. Aplinkiniai pastebėjo, kad tapau sportiškesnė, lieknesnė.
Mokausi taupyti ir išlaidas maistui. Pavasarį, vasarą ir rudenį rinkau įvairius vaistinius augalus: čiobrelius, raudonėlius, gaurometį, gudobelės vaisius, ajerus, jonažolę, liepžiedžius, miškines mėtas, valerijonus, apynius, erškėčio žiedus ir vaisius, beržo pumpurus ir lapelius ‒ visų ir neišvardinsiu, tokia turtinga Lietuvos gamta. Taigi arbatžolių pirkti nebereikia, o sunegalavus neišlaidauju ir vaistams ‒ gelbsti vaistažolės.
Niekada neatsisakau padėti kaimynei, draugėms nuravėti daržą, genėti medžius, krūmus, nupjauti žolę ir pan. Geroji kaimynė aprūpina mane obuoliais, kriaušėmis, cukinijomis, moliūgais ir kitomis sodo daržo gėrybėmis, draugės taip pat kaip nors „atsilygina“. Miške prisirinkau mėlynių, žemuogių, aviečių, tad uogienių, sulčių, konservuotų daržovių užteks iki kito sezono. Uogienių indelius papuošiau mezginiais ‒ Kalėdoms jau turiu dovanėlių artimiesiems.
Taupau išlaidas ir higienos prekėms bei kosmetikai. Daug vaikštant pėstute ir važinėjant dviračiu veido odą lengvai nugairino vėjas ir saulė, o grynas oras, lietus, dargana ir rūkas (įsitikinau šimtu procentu savo kailiu, t.y. oda) ‒ geriausi odos drėkikliai. Veido oda įgavo gražų atspalvį, išnyko juodi ratilai paakiuose, beveik išnyko pagurklis, išryškėjo veido kontūrai. Tad jokių kremų man ir nereikia pirkti. Šampūnų taip pat jau nebeperku, o gaminuosi namuose: plaukus pradėjau plauti ajerų, šalavijų, vaistinio putoklio, kaštonų, apynių nuovirais. Plaukai tapo sveikesni: nelūžinėja galiukai, blizga, mažiau riebaluojasi, net žili plaukai nusidažė, bet negaliu tiksliai pasakyti nuo kokio augalo, nes naudojų jų mišinius. Ir kvepia plaukai labai skaniai, net iš vyrų sulaukiau komplimentų...
O kolegės ir draugės pradėjo domėtis, kokios firmos kosmetiką naudoju. Kas žino, gal eksperimentuodama sukursiu natūraliausią šampūną iš gamtos? Drabužius pabandžiau skalbti su kaštono vaisiais ‒ išsiskalbė, tad čia irgi matau galimybę taupyti.
Tenkinant dvasinius poreikius taip pat taupau: reikiamas knygas randu bibliotekoje, laikraščius, žurnalus ‒ skaitykloje. Mieste vyksta nemažai nemokamų renginių: parodų, paskaitų, seminarų, filmų, kuriuose mielai apsilankau.
Šis mano mažų pajamų laikotarpis neleidžia gyventi oriai, bet tikiu, kad jis ilgai netruks. Mąstant pozityviai, galiu pasakyti, kad skurdas net gali paskatinti kūrybiškumą, padėti atrasti naujų veiklų ir galimybių. To visiems ir linkiu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norime pasiteirauti Jūsų – kokia suma išgyventi per mėnesį yra reikalinga jums? Kam išleidžiate daugiausiai, kaip sutaupote? Galbūt galite nurodyti, kad itin padidino ar sumažino jūsų išlaidas? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!