Akademinis nesąžiningumas – opi XXI a. problema, su kuria susiduriama kone kiekvienoje mokykloje. 2011 m. duomenimis, bent 88 proc. Lietuvos moksleivių yra nusirašę ar davę nusirašyti. Kodėl gi taip vyksta? Negi iš tiesų net ~90 proc. Lietuvos moksleivių yra per tingūs mokytis? O gal šios problemos šaknys žymiai gilesnės?
mergina, vaikinas, mokykla, nusirašinėjimas
© Fotolia nuotr.

Dažniausiai nusirašinėjama pažymiu vertinamų darbų metu: kontrolinių, apklausų, testų metu arba neatlikus namų darbų užduočių. Peršasi išvada: galbūt kai kurie mokiniai paprasčiausiai neturi laiko, todėl nusprendžia nusirašyti. Ir tai, deja, nėra tokia mirtina nuodėmė, kokia ji laikoma. Suprantama, nusirašinėjimo aš jokiu būdu nevertinu teigiamai, bet nesakyčiau, jog absoliučiai smerkiu. Bandant suprasti nusirašinėjimą, itin svarbus motyvas. Jei mokinys yra tiesiog per tingus mokytis, atlikti namų darbus ir verčiau renkasi popietę praleisti žaisdamas kompiuterinius žaidimus, gėda jam. Tačiau ne visi tokie!

Dauguma mokinių užimti popamokinės veiklos, pavargę ir tiesiog nespėja visko atlikti – galva sprogsta nuo informacijos kiekio ir miego trūkumo. Tokius mokinius pateisinu. Svarbu, kad mokiniai nesąžiningai elgiasi būtent atsiskaitomųjų darbų metu, už kurių prastą atlikimą gresia pragaištingesnės už moralinius priekaištus pasekmės: prastas pažymys ir sugadintas pusmečio rezultatas.

Mokiniai nusirašinėja dėl vienos paprastutės priežasties: pažymiai labiau vertinami nei kokybiškas informacijos įsisavinimas. Kodėl dvi valandas kalti temą tam, kad gautų 8, jei galima nusirašyti ir gauti 10? Kai kurie mokiniai nenusirašinėja dėl bailumo ar neišradingumo, kiti - dėl pagirtinų moralinių įsitikinimų ir taurios vertybių sistemos. Tretiems iš tikrųjų rūpi ką nors išmokti. Kas suformavo tokį kai kurių mokinių požiūrį? Ar galime tai kaip nors pakeisti?

Nors mokiniai dar jauni ir, rodos, nedaug teišmano apie gyvenimo sunkumus, jų toli gražu nereikėtų nuvertinti. Vien mokykloje susiduriama su galybe problemų. Mokytojai kalte kala į galvas, kad be gero pažymių vidurkio vargiai kur įstosi, apkrauna daugybe namų darbų, atsiskaitymų, projektų. Tai užmuša tyrą ir nuostabų mokymosi malonumą, atima ne vieną miego valandą ir sukelia daug streso. Galbūt taip nebūtų, jei tuo pat metu galvose nevyktų įvairūs psichologiniai konfliktai, skatinami psichologinio spaudimo iš tėvų bei mokytojų pusės. Tai po truputėlį pūdo smegenis. Be to, nepamirškime tam tikros talentingų mokinių dalies, kuri nieko, išskyrus 10, nelaiko geru pažymiu. Bet kuris žemesnis pažymys sukelia stiprų diskomfortą, vidinius priekaištus.

Štai todėl kai kurie ir renkasi melavimą sau ir nusirašymą, jei tik tai padės išlaikyti švytintį vidurkį. Mokiniai paniškai bijo susimauti, bijo sulaukti žiaurių pasekmių! Vienintelis būdas tai pakeisti – požiūrio formavimas, kuriuo turėtų užsiimti tiek mokytojai, tiek mokinių tėvai, tiek patys mokiniai. Nusirašinėjimo problemos nebeliks tik tada, kai mokiniams labiau rūpės žinios, gebėjimai nei nuostabus pažymys. Tačiau kaipgi tai padaryti?

Reikia keisti mokinių, tėvų, mokytojų požiūrį! Svarbiausia, jog moksleiviai patys patikėtų ir pajustų, jog jie vertinami ne pagal gautą pažymį. Tik tada pradės mokytis, negalvodami apie pažymių vidurkį. Nesiūlau atsisakyti brandos egzaminų ar kontrolinių darbų, tačiau reikėtų labiau susitelkti į mokymosi kokybę ir įdomesnes pamokas, kurios motyvuoja mokinius domėtis ir stengtis. Be to, linkiu kai kuriems mokytojams daugiau empatijos. Apskritai reikėtų gerinti mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius. Suprantu, kad kartų atskirtis didžiulė, kad mokytojai negali žinoti, kaip jaučiasi mokiniai, o mokiniai nežino apie mokytojų jausmus, tačiau parodyti daugiau solidarumo ir pasistengti vieniems kitus suprasti smarkiai pagerintų mokymosi kokybę.

Mokytis svarbu, tačiau dar svarbiau ugdyti vertybes: bendravimą, pagalbą kitiems, bendradarbiavimą, drąsą, nuomonės reiškimą, meilę, draugystę, dorą. Prašau, leiskite mokiniams kalbėti! Nustebsite, kiek daug jie gali pasakyti ir pasiūlyti. Ne vien jiems kalbėkite, ne vien jų klausykite, bet ir girdėkite, ką jie bando pasakyti.

Manau, kad ateityje akademinio nesąžiningumo problema kryptingai dirbant sumažės, tačiau visiškai neišnyks. Juk ji neaplenkia nė vienos mokyklos. Visgi aš linkusi tikėti, kad auga jauna, labiau motyvuota, mąstanti, nepriklausoma karta, kuriai rūpės išmokti ne dėl pažymio, o dėl savo pačių išsilavinimo. Tikiuosi, kad kintanti mokymo sistema formuos naują požiūrį, jog moksleiviai nusirašinės vis mažiau, o mokės – vis geriau. Tikiuosi, jog augs naujos, protingos ir sąžiningos jaunų žmonių kartos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas –46 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nebūkime tipiniai rytų europiečiai – Vilniuje ir Kaune ne viskas taip blogai (26)

Vasara už lango ir širdis džiaugiasi. Nesidžiaugia tik miestiečiai, kurie kartkartėmis papuola...

Dvigubos pilietybės klausimas: kodėl diskutuojama su seimūnais, o ne eiliniais piliečiais? (45)

Norėtųsi reaguoti į Seimo nario Kęstučio Masiulio pamąstymus dvigubos pilietybės linkme,...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (152)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Medaus mėnuo sugadintas: patikros punkte pavogė asmens dokumentą (22)

Norisi visus įspėti, kad netektų taip skaudžiai pasimokyti. Pirmadienį, apie 13.30 val., Vilniaus...

Klanas darbe – pleištas stipriajam (II dalis) (8)

Norėčiau atskirti du dalykus – stambiuosius finansinius klanus ir nedidukus klaniukus įvairaus...

Top naujienos

Svarbiausią akimirką abiturientams – mokyklos antausis (41)

Septyni Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientai nekantriai laukė apeliacijų rezultatų,...

Pokeris dėl sporto ateities – ant ministrės stalo ir po juo (22)

Edis Urbanavičius jau paliko Kūno kultūros ir sporto departamento ( KKSD ) generalinio...

Prasidėjo dvidešimtmečio statybos: Kaune iškils „Continental“ gamykla sukurs 1000 darbo vietų (120)

Penktadienio rytą Kauno LEZ teritorijoje oficialiai duotas startas naujosios „ Continental “...

Analizė parodė žiaurią realybę: tai, kas vyksta Lietuvos ligoninėse, netelpa į jokius rėmus (513)

Apie darbo vietų ir gydymosi paslaugų išsaugojimą regionuose garsiai kalbantys politikai dėl...

Pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose (1)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai penktadienį pranešė rekomenduojantys...

Vandenyno dugne aptiko aukso prikrautą rusų karo laivą (21)

Vandenyno dugne Pietų Korėjos bendrovė aptiko didžiulio prieš daugiau nei šimtą metų...

Iš cirko pasirodymo vaikai išėjo verkdami: nufilmavo, kaip žiauriai elgiamasi su gyvūnais (23)

Šiandien cirkas ne linksmina, o gąsdina žmones. Tokią išvadą skelbia Audrius Urbonas,...

Šeimą Rusijos rinktinėje suradęs Staučė pravėrė šeimininkų dramos užkulisius (29)

Gintaras Staučė žinojo, kur smūgiuos Koke, Gerardas Pique , Iago Aspasas ir Luka Modričius ....

Putinas pripažino siūlęs Trumpui sandėrį dėl Ukrainos gali sukelti audrą Europoje (602)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių,...

Mokslininkai atrado naują žuvų rūšį: aptinkama tik Baltijos jūroje (3)

Esame įpratę manyti, kad Baltijos jūroje negyvena jokios įspūdingesnės žuvų rūšys, todėl...