aA
Įsibėgėjusiam globalizacijos procesui, su savim iš paskos tempiančiam pabėgėlių, integracijos į Europą, į pasaulį, tačiau ir tautiškumo, autentiškumo išsaugojimo problemas, koją pakiša dvigubos pilietybės draudimas Lietuvoje.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visai neseniai, gruodžio pabaigoje, buvo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios prezidentui nuspręsti, ar ypatingų nuopelnų valstybei turintis Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali išsaugoti Lietuvos pilietybę. Galbūt šios permainos galėtų padėti pamatus dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje nebe išimtine teise? Siūlau pažvelgti į ateitį ir paskaičiuoti: sudėti pliusus ir minusus.

Pirmiausia apibrėžkime, kas yra pilietybė ir kokia jos vertė. Taigi, tai asmens teisinis ryšys su valstybe. Vadinasi, ji suteikia galimybę būti pilnaverčiu šalies piliečiu: turėti įstatymiškai apibrėžtas teises ir pareigas valstybei. Pilietis turi teisę į mokslą, socialines garantijas, dalyvavimą valstybės valdyme, taip pat pareigą būti sąžiningu ir naudingu piliečiu (pavyzdžiui, mokėti mokesčius, garsinti nuopelnais Lietuvą ar išlaikyti bei puoselėti tautiškumą).

O dabar jau galime pradėti skaičiuoti. Tad kodėl dvigubos pilietybės suteikimas galėtų tapti dviguba grėsme?

Žinoma, vienas pagrindinių argumentų šioje dilemoje būtų lietuvybės saugojimas. Jau XVI a. Mikalojus Daukša „Postilėje“ sakė, kad tauta susideda iš trijų įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos. Taigi, kaip būtų su papročiais ir kalba? Teoriškai ir atsižvelgiant į įstatymus, lietuvių kalba būtų išsaugoma, tačiau praktiškai vyktų spartus supanašėjimas su kitomis kalbomis. Beveik analogiškai yra ir su papročiais. Savaime aišku, kad atvykėlis atsiveža savas tradicijas, todėl tai paskatintų spartesnius kultūrų mainus (verta pažymėti, kad jie vyksta ir dabar, tačiau daugiausia internetiniu lygmeniu). Taigi, darome išvadą ir dedame minusą.

Kita galima priežastis – saugumas. Jei atkreiptume dėmesį į tai, kas vyksta pasaulyje, turėtume sunerimti dėl žmonių, kuriuos galėtume įsileisti ir suteikti jiems pilnavertį gyvenimą savo šalyje. Galime pabandyti nupiešti vieną iš blogesnių scenarijų. Pavyzdžiui, ar yra garantijų, kad dalis jų nebūtų teroristai, separatistai, nusikaltėliai ar visokie „borisovai“ ir „tobias“? Nepamirškime, kad šie žmonės taip pat galės dalyvauti šalies valdyme ir turės įtakos mūsų visuomenėje tiek pat, kiek ir mes. Tad ir čia galime žymėti dar vieną minusą.

Sakysite, kad pagal aritmetiką du minusai reiškia pliusą? Tad pateikiu jums dar vieną argumentą trečiajam minusui. Ar galime teigti, kad Lietuva būtų pasiruošusi priimti ir visapusiškai integruoti dvigubą pilietybę gavusi žmogų į visuomenę? Ar tolerantiškai žiūrėsime į kitokius nei mes ir nepulsime jų engti, kritikuoti ar kaltinti dėl visų užklupusių negandų? Manau, turėtume pripažinti, kad dar neužsiauginome tokio tolerantiškos savimonės.

Tačiau, kol nepradėjai piktintis ir skųstis veltui švaistomu laiku dėl absurdiškai nereikalingų įžvalgų į ateitį, mielas skaitytojau, neberaukyk kaktos, nusišypsok ir tęsk skaitymą.

Atėjo laikas dėti pliusus. Aptarkime, kaip dvigubas pasas galėtų tapti dviguba nauda.

Didžiausią pliusą galime skirti ekonomikos plėtrai. Dviguba pilietybė (iškart noriu pabrėžti, kad neturiu galvoje lengvo pilietybės dalijimo į kairę ir į dešinę) atvertų duris specialistams ir suteiktų galimybę realizuoti savo planus čia. Pavyzdžiui, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių IT srityje. Tokios įmonės kaip „Google“, „Brolis Semiconductors“ , „Charlie Oscar“ įsikūrė Lietuvoje. Tai aiškiai parodo mūsų šalies potencialą šioje srityje. Vadinasi, turėtume rūpintis talentų ir protų importu, o ne eksportu. Žinoma, Lietuvoje stengiamasi kurti sąlygas užsienio investicijoms: įvestas euras, suteikęs galimybę lengvesnei pinigų cirkuliacijai su ES šalimis, vykdoma Nacionalinės pažangos programa. Galbūt dvigubos pilietybės įteisinimas galėtų tapti dideliu postūmiu, kad pritrauktume protų į Lietuvą?

Taip būtų lengviau sprendžiami daug laiko trunkantys leidimo gyventi Lietuvoje, šeimos narių atsivežimo procedūros, teisių suvaržymo klausimai. Tokiu būdu galėtume kurti talentingą, iniciatyvią, kūrybišką visuomenę, galinčią susikalbėti ir užsienio kalbomis. Net Gedimino laikais kitataučiai amatininkai buvo kviečiami į mūsų šalį. Taigi, dedame „riebų“ pliusą.

Dvigubo paso įteisinimas taip pat leistų pagaliau atitrūkti nuo sovietmečio likusių apribojimų ir suvokimo. Iš istorijos žinome, kad migracija SSRS buvo draudžiama. Tad šis dvigubos pilietybės draudimas atrodo lyg į modernų europietišką rūbą įvilktas sovietinis principas. Juk jei pažvelgtume į kitas šalis, pamatytume, kad net 20-tyje Europos valstybių dviguba pilietybė yra leidžiama.

Čia galime pamatyti tokias šalis: Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Suomiją. Tad, jei esame Europos dalis, turėtume lygiuotis į stipriąsias šalis ir pasekti jų pavyzdžiu. Gana lėtai vilktis iš paskos. Be abejo, taip rašomas dar vienas absoliutus pliusas dvigubam pasui.

Aptarę po kelis ryškiausius pilietybės pliusus ir minusus, galime susidaryti savo nuomonę, pasverti kiekvieną teiginį, apgalvoti jo vertę ir nuspręsti, kurią nuomonę esame pasirengę palaikyti. Juk esame Lietuvos piliečiai ir patys turime domėtis, kelti įvairius klausimus, ieškoti išeičių ir nebūti abejingi šalies ateičiai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 67 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškojo darbo valstybės tarnyboje – kilo daug nepatogių klausimų (69)

Galvojau, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, bet ji tikrai yra. Mano straipsnis gavo tam tikrą...

Benamės katės Dzūkijos gyventojai tapo galvos skausmu: kur besikreipi, grįžti į pradinį tašką (5)

Mūsų kaime, kuris yra Dzūkijoje , tarp miškų, prieš trejus metus kažkas atvežė ir išmetė...

Latvija švenčia šimtmetį – kiek tai svarbu Lietuvai (8)

Lapkričio 18-ą Nepriklausomybės šimtmečio renginiai vyks visoje Latvijoje. Išskirtinis...

Atsiliepkite! Negali pamiršti „Senukuose“ sutiktos merginos (183)

Esu Rokas ir trečiadienį sutikau moterį , kuri pirko daug lipnios juostos ir keletą popieriaus...

Emigranto požiūris: Lietuvai reikia ne baltarusiškų kainų, o europietiškų atlyginimų (50)

Nupirkite kas nors Lietuvos premjerui bilietą į Angliją, Daniją, Švediją, ar į bet kurią...

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (45)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (5)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (10)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (5)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (2)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (457)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (18)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (5)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (175)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (54)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...