Mokykla – vieta, kurioje praleidžiame dvylika metų. Tai kiek daugiau negu penkiolika procentų mūsų gyvenimo. Mokykloje mes vystomės kaip rūšis. Išmokstame mąstyti, socializuotis bei įgyjame įvairių žinių. Kai kurias panaudosime dažnai, o kai kurios bus išmoktos tik tam, kad parašytume kontrolinį. Per tuos dvylika metų formuojasi mūsų mąstysena, pasaulėžiūra bei mentalitetas.
Mentalitetas (kaip paaiškina žodynas) – individui ar individų grupei būdingas galvosenos, mąstymo būdas. Jį kiekvienas turime, vieni stipresnį, kiti silpnesnį, bet visi jį turime. Kas dar jį turi? Ogi pati lietuvių tauta. Lietuvių tauta – kaip vienas milžiniškas asmuo su savo milžiniška mąstysena.
Pasižiūrėkime į tipinį lietuvį. Komandoje lietuvis yra puikus, stiprus, pasitikintis savimi bei gebantis lyderiauti. Individualiai tipinis lietuvis – visada paniuręs, kažkuo nepatenkintas, nuleidęs galvą bei nosį.
Kaip išsivysto tautos mentalitetas? Šis svarbus būdas vystosi per įvairius istorinius įvykius, procesus ir pan. Bet svarbiausia ir pamirštame. Tai – mokykla. Mokykloje vystosi mūsų mentalitetas. Per tuos dvylika metų visas mokyklos sociumas vienaip ar kitaip daro įtaką, bet labai dažnas atvejis, kad ši socialinė erdvė mus paveikia neigiamai.
Kodėl gi neigiamai? Nes aplink save matome vien tik blogus dalykus, niekada nepastebime gerųjų, kurie ir yra patys reikšmingiausi. Dauguma pokalbių, kurie susiję su mokykla, dažniausiai prasideda neigiama gaidele. Tai tas negerai, tai anas tragiškai. O ką manote apie tai, kad pažiūrėtume į viską pozityviai? Kas mokykloje yra gerai? Kodėl mums gera mokykloje?
Mielai į šį klausimą sutiko atsakyti Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos bei Prano Mašioto pradinės mokyklos mokiniai, mokytojai ir mokyklą valdantys asmenys. Šios mokyklos buvo pasirinktos todėl, kad kiekvienoje mokykloje mokosi skirtingo amžiaus moksleiviai.
Prano Mašioto pradinė
Šioje ugdymo įstaigoje atsakyti į klausimą padėjo klasių seniūnų taryba ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Zulonienė. Pradinukai drąsiai reiškė savo mintis.
„Lauko pertraukos, mokytojai draugiški. Mokytojai visada pagalvoja, kiek namų darbų duoti ir jų niekada nebūna per daug. Labai daug būrelių, į kuriuos galima nueiti tą pačią dieną, nes viskas gražiai suplanuota. Mokykloje papildomai galime mokytis tris kalbas – ispanų, prancūzų ir anglų“, – tokius atsiliepimus sakė Prano Mašioto mokyklos pradinukai.
Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla
Tik užsukus į šią mokyklą, mokyklos direktorė Donata Klimkevičienė ir pavaduotoja Asta Rimkevičienė geranoriškai sutiko atsakyti į šį klausimą.
„Šiuolaikinėje mokykloje tiesiog gera būti. Dėl kartų skirtumų mes galime aptarinėti tokias temas, kokių gal nedrįsome prieš dešimt metų. Vaikai tapo panašesni į mus – suaugusius. Turi savo nuomonę ir geba ją pagrįsti, bet nepamirškime to, kad nors ir būdami labai savarankiški, vaikai išlaiko pagarbą vyresniems. Ne kartą girdėjome pasisakymus „Oi, sugadinta dabartinė karta“, o aš manau, kaip tik atvirkščiai. Ši karta jau labai suaugusi, o su mokyklos įtaka ji taps brandžia, stipria ir neatsiejama visuomenės dalimi. Gera matyti, kad šiuolaikinė mokykla augina visuomenei naudingus bei darbščius piliečius“, – pasisakė direktorė Donata Klimkevičienė
„Mokytojai, tėvai, mokiniai ir mokyklos valdžia visada stovi lyg vienas kumštis, visi dirba išvien, kartu ir be jokių asmeninių principų. Dėl to matome gerėjančią padėtį ne tik mokykloje, bet ir už jos. Gera žinoti ir tai, kad įvairios institucijos visada noriai prisideda prie mokyklos gyvavimo ir jos kultūros“, – teigė pavaduotoja Asta Rimkevičienė.
Du mokytojai, ėję pro šalį ir išgirdę klausimą, adresuotą mokyklos valdžiai, panoro išreikšti savo nuomonę.
„Mokykla pastaruoju metu vis didesnei daliai žmonių tampa kaip antra šeima. Gilios mokyklos tradicijos, įvairios šventės skatina neužmiršti, kokį kelią mes nuėjome iki dabartinės švietimo sistemos. Pamokos tampa vis labiau modernizuotos ir įvairios. Lengviau dirbti, tiek pedagogams, tiek mokiniams“, – savo nuomonę išreiškė lietuvių kalbos mokytoja Eglė Valavičienė.
„Šiuolaikinė mokykla mane žavi atvirumu naujovėms, pokyčiams, bendruomeniškumu bei supratingumu. Mūsų mokykloje yra labai vertinamos mūsų tradicijos, o dėl moksleivių ir tėvų visuomeniško požiūrio, mūsų tradicijos toliau sėkmingai gyvuoja“, – nuomoę išreiškė istorijos mokytojas Antanas Meištas.
A. Meištas pasiūlė užsukti į jo dėstomą pamoką ir paklausti penktokų, ką jie mano šiuo klausimu.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Trys žavios antrokės sutiko pasisakyti šiuo klausimu tik jį uždavus (vardai autoriui žinomi).
„Mokinių aktyvumas šiuolaikinėje mokykloje kuo toliau, tuo labiau didėja. Įvairios mokinių grupės susiburia dėl bendrų tikslų. Smagu matyti ir tai, kad į šią aktyvią mokinių veiklą įsijungia ir mokytojai, ir tėvai. Visi geranoriškai ir bendru nutarimu sutaria dėl įvairių klausimų. Kuo toliau, tuo labiau norisi kažką veikti mokykloje, nuveikti kažką gero ir naudingo. Gera matyti, kad šiuolaikinėje mokykloje dėmesys skiriamas ne tik mokslams, bet ir sociumo ugdymui“, – pasakojo Lina
„Kad ir kokia ji sunki bebūtų, kad ir kaip mes jos nemėgtume, mūsų švietimo sistema yra gera. Taip, švietimo sistema yra kietas riešutėlis, bet kai tu supranti, kad yra taip ir ne kitaip, tiesiog susitaikai su tuo faktu ir pradedi ieškoti pozityvių dalykų. Tai man pačiai padėjo pakeisti požiūrį į mokslą“, – savo mintimis dalinosi Urtė.
„Mokiniai pastaruoju metu tapo labai motyvuoti mokytis, klausyti ir suprasti. Pamokose būna tyla. Ne dėl to, kad mokytojas rėkia, o dėl to, kad mokiniai patys supranta, kad jie į mokykla eina patys ir mokosi dėl savęs. Dėl šios priežasties pamokos vyksta sklandžiai, be nukrypimų, o jeigu jau iškyla arši diskusija, mokytojai nesikiša, leidžia patiems išsiaiškinti. Kalbant apie mokytojus, norėčiau paminėti, kad šiais laikais mokytojai sugrįžo į savo jaunystę. Mokytojai mus pradėjo labai suprasti, nes patys prisiminė save, kokie jie buvo maištininkai, sistemos bei mokyklos ne mėgėjai. Dėl to tarp mokytojų ir mokinių atsirado abipusis žmogiškas ryšys“, – savo nuomonę išdėstė Akvilė.
Lietuvių kalbos mokytoja Dalia Ignotienė panoro pareikšti savo mintis.
„Patys moksleiviai tiek save, tiek kitus labai įtraukia į mokinių savivaldą. Žmonės pradeda norėti veikti, žmonės nori būti išgirsti ir išklausyti, o šiuos dalykus jie puikia pasiekia savivaldos dėka. Mokiniai ir mokytojai nuolat dirba kartu, išvien, o ne vienas prieš kitą. Tai labai padeda mokytojui ir moksleiviui atsiskleisti tiek žiniomis, tiek savo asmenybe. Kuo toliau, tuo man pačiai vis smagiau dirbti, nes kolegos tapo modernūs, linksmesni, išmoko mėgautis darbu. O su jais keičiuosi ir aš pati“, – tokius savo pamąstymus išdėstė lietuvių kalbos mokytoja Dalia Ignotienė.
Štai tokios pozityvios nuomonės vyrauja visuomenėje apie šiuolaikinę ugdymo įstaigą. Iš tiesų buvo paminėta daug gerų dalykų, kurie žingsnelis po žingsnelio keičia mūsų visuomenę bei jos mentalitetą į gerąją pusę.
Kodėl mums į viską nepažiūrėjus pozityviai? Tik pamatę gražiausius kaleidoskopo raštus suprasime, kad mūsų lietuviška šiuolaikinė mokykla yra gera, stipri ir naujoviška. Tik tai supratę, galėsime keisti savo kaip tautos požiūrį į gyvenimą. Keisti didelius dalykus galime pradėję tik nuo mažų. Atsisėskite prie stalo, išsivirkite arbatos ir pagalvokite: ką aš gero patyriau mokykloje, ką aš smagaus nuveikiau joje, kokių šunybių prikrėčiau?
Prisiminimai turėtų užplūsti, ir nuo jų bus šilta, kaip ir nuo arbatos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Mokiniai, mokytojai, kviečiame pasidalinti savo mintimis ir nuomonėmis! Kaip jūs jaučiatės mokykloje? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“.