aA
Dvyliktokas: mokykla žudo talentus ir kenkia jaunoms asmenybėms. Dešimtokas išrėžė nuomonę apie mokyklą ir egzaminus: mokytojams nepatiks. Dešimtokas sklaido mitus apie Vilniaus prestižines gimnazijas. Tik trys iš nedaugelio įvairių portalų straipsnių antraščių, kuriuose neigiamai atsiliepiama apie šiuolaikinę mokyklą. Tokių antraščių – begalės.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mokykla – vieta, kurioje praleidžiame dvylika metų. Tai kiek daugiau negu penkiolika procentų mūsų gyvenimo. Mokykloje mes vystomės kaip rūšis. Išmokstame mąstyti, socializuotis bei įgyjame įvairių žinių. Kai kurias panaudosime dažnai, o kai kurios bus išmoktos tik tam, kad parašytume kontrolinį. Per tuos dvylika metų formuojasi mūsų mąstysena, pasaulėžiūra bei mentalitetas.

Mentalitetas (kaip paaiškina žodynas) – individui ar individų grupei būdingas galvosenos, mąstymo būdas. Jį kiekvienas turime, vieni stipresnį, kiti silpnesnį, bet visi jį turime. Kas dar jį turi? Ogi pati lietuvių tauta. Lietuvių tauta – kaip vienas milžiniškas asmuo su savo milžiniška mąstysena.

Pasižiūrėkime į tipinį lietuvį. Komandoje lietuvis yra puikus, stiprus, pasitikintis savimi bei gebantis lyderiauti. Individualiai tipinis lietuvis – visada paniuręs, kažkuo nepatenkintas, nuleidęs galvą bei nosį.

Kaip išsivysto tautos mentalitetas? Šis svarbus būdas vystosi per įvairius istorinius įvykius, procesus ir pan. Bet svarbiausia ir pamirštame. Tai – mokykla. Mokykloje vystosi mūsų mentalitetas. Per tuos dvylika metų visas mokyklos sociumas vienaip ar kitaip daro įtaką, bet labai dažnas atvejis, kad ši socialinė erdvė mus paveikia neigiamai.

Kodėl gi neigiamai? Nes aplink save matome vien tik blogus dalykus, niekada nepastebime gerųjų, kurie ir yra patys reikšmingiausi. Dauguma pokalbių, kurie susiję su mokykla, dažniausiai prasideda neigiama gaidele. Tai tas negerai, tai anas tragiškai. O ką manote apie tai, kad pažiūrėtume į viską pozityviai? Kas mokykloje yra gerai? Kodėl mums gera mokykloje?

Mielai į šį klausimą sutiko atsakyti Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos bei Prano Mašioto pradinės mokyklos mokiniai, mokytojai ir mokyklą valdantys asmenys. Šios mokyklos buvo pasirinktos todėl, kad kiekvienoje mokykloje mokosi skirtingo amžiaus moksleiviai.

Prano Mašioto pradinė

Šioje ugdymo įstaigoje atsakyti į klausimą padėjo klasių seniūnų taryba ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Zulonienė. Pradinukai drąsiai reiškė savo mintis.

„Lauko pertraukos, mokytojai draugiški. Mokytojai visada pagalvoja, kiek namų darbų duoti ir jų niekada nebūna per daug. Labai daug būrelių, į kuriuos galima nueiti tą pačią dieną, nes viskas gražiai suplanuota. Mokykloje papildomai galime mokytis tris kalbas – ispanų, prancūzų ir anglų“, – tokius atsiliepimus sakė Prano Mašioto mokyklos pradinukai.

„Šiuolaikinėje „vaikų kalvėje“ dingsta hierarchija. Visi tampa lygūs – tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek tėveliai. Visi geranoriškai siekia sutartų tikslų. Vaikams gyvenime svarbus ne tik išsilavinimas, bet ir praktinis jo panaudojimas. Labai smagu, kad yra rengiama daugybė konkursų, olimpiadų, kuriuose vaikai noriai ir drąsiai dalyvauja bei atskleidžia tikrąjį save. Šiuolaikinė mokykla lavina ne tik akademinį žmogaus protą, bet ir jo „gyvenimo“ protą“, – savo nuomonę išdėstė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Zulonienė.

Mokiniui trūko kantrybė: reikšmingiausi dalykai, kurių nepastebite mokykloje
© DELFI / Domantas Pipas

Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla

Tik užsukus į šią mokyklą, mokyklos direktorė Donata Klimkevičienė ir pavaduotoja Asta Rimkevičienė geranoriškai sutiko atsakyti į šį klausimą.

„Šiuolaikinėje mokykloje tiesiog gera būti. Dėl kartų skirtumų mes galime aptarinėti tokias temas, kokių gal nedrįsome prieš dešimt metų. Vaikai tapo panašesni į mus – suaugusius. Turi savo nuomonę ir geba ją pagrįsti, bet nepamirškime to, kad nors ir būdami labai savarankiški, vaikai išlaiko pagarbą vyresniems. Ne kartą girdėjome pasisakymus „Oi, sugadinta dabartinė karta“, o aš manau, kaip tik atvirkščiai. Ši karta jau labai suaugusi, o su mokyklos įtaka ji taps brandžia, stipria ir neatsiejama visuomenės dalimi. Gera matyti, kad šiuolaikinė mokykla augina visuomenei naudingus bei darbščius piliečius“, – pasisakė direktorė Donata Klimkevičienė

„Mokytojai, tėvai, mokiniai ir mokyklos valdžia visada stovi lyg vienas kumštis, visi dirba išvien, kartu ir be jokių asmeninių principų. Dėl to matome gerėjančią padėtį ne tik mokykloje, bet ir už jos. Gera žinoti ir tai, kad įvairios institucijos visada noriai prisideda prie mokyklos gyvavimo ir jos kultūros“, – teigė pavaduotoja Asta Rimkevičienė.

Du mokytojai, ėję pro šalį ir išgirdę klausimą, adresuotą mokyklos valdžiai, panoro išreikšti savo nuomonę.

„Mokykla pastaruoju metu vis didesnei daliai žmonių tampa kaip antra šeima. Gilios mokyklos tradicijos, įvairios šventės skatina neužmiršti, kokį kelią mes nuėjome iki dabartinės švietimo sistemos. Pamokos tampa vis labiau modernizuotos ir įvairios. Lengviau dirbti, tiek pedagogams, tiek mokiniams“, – savo nuomonę išreiškė lietuvių kalbos mokytoja Eglė Valavičienė.

„Šiuolaikinė mokykla mane žavi atvirumu naujovėms, pokyčiams, bendruomeniškumu bei supratingumu. Mūsų mokykloje yra labai vertinamos mūsų tradicijos, o dėl moksleivių ir tėvų visuomeniško požiūrio, mūsų tradicijos toliau sėkmingai gyvuoja“, – nuomoę išreiškė istorijos mokytojas Antanas Meištas.

A. Meištas pasiūlė užsukti į jo dėstomą pamoką ir paklausti penktokų, ką jie mano šiuo klausimu.

„Gerai, kad yra kompiuteriai. Faina, kad mokytojai draugiški. Man labai patinka, kad vasaros atostogos ilgos, o kai būna paprastos atostogos, tai jų būna daug ir aš pailsiu. Mokytojai užduoda ne daug namų darbų ir pamokų nebūna daug, spėju pailsėti“, – taip pozityviai mąsto penktokai.

Mokiniui trūko kantrybė: reikšmingiausi dalykai, kurių nepastebite mokykloje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniaus Žirmūnų gimnazija

Trys žavios antrokės sutiko pasisakyti šiuo klausimu tik jį uždavus (vardai autoriui žinomi).

„Mokinių aktyvumas šiuolaikinėje mokykloje kuo toliau, tuo labiau didėja. Įvairios mokinių grupės susiburia dėl bendrų tikslų. Smagu matyti ir tai, kad į šią aktyvią mokinių veiklą įsijungia ir mokytojai, ir tėvai. Visi geranoriškai ir bendru nutarimu sutaria dėl įvairių klausimų. Kuo toliau, tuo labiau norisi kažką veikti mokykloje, nuveikti kažką gero ir naudingo. Gera matyti, kad šiuolaikinėje mokykloje dėmesys skiriamas ne tik mokslams, bet ir sociumo ugdymui“, – pasakojo Lina

„Kad ir kokia ji sunki bebūtų, kad ir kaip mes jos nemėgtume, mūsų švietimo sistema yra gera. Taip, švietimo sistema yra kietas riešutėlis, bet kai tu supranti, kad yra taip ir ne kitaip, tiesiog susitaikai su tuo faktu ir pradedi ieškoti pozityvių dalykų. Tai man pačiai padėjo pakeisti požiūrį į mokslą“, – savo mintimis dalinosi Urtė.

„Mokiniai pastaruoju metu tapo labai motyvuoti mokytis, klausyti ir suprasti. Pamokose būna tyla. Ne dėl to, kad mokytojas rėkia, o dėl to, kad mokiniai patys supranta, kad jie į mokykla eina patys ir mokosi dėl savęs. Dėl šios priežasties pamokos vyksta sklandžiai, be nukrypimų, o jeigu jau iškyla arši diskusija, mokytojai nesikiša, leidžia patiems išsiaiškinti. Kalbant apie mokytojus, norėčiau paminėti, kad šiais laikais mokytojai sugrįžo į savo jaunystę. Mokytojai mus pradėjo labai suprasti, nes patys prisiminė save, kokie jie buvo maištininkai, sistemos bei mokyklos ne mėgėjai. Dėl to tarp mokytojų ir mokinių atsirado abipusis žmogiškas ryšys“, – savo nuomonę išdėstė Akvilė.

Lietuvių kalbos mokytoja Dalia Ignotienė panoro pareikšti savo mintis.

„Patys moksleiviai tiek save, tiek kitus labai įtraukia į mokinių savivaldą. Žmonės pradeda norėti veikti, žmonės nori būti išgirsti ir išklausyti, o šiuos dalykus jie puikia pasiekia savivaldos dėka. Mokiniai ir mokytojai nuolat dirba kartu, išvien, o ne vienas prieš kitą. Tai labai padeda mokytojui ir moksleiviui atsiskleisti tiek žiniomis, tiek savo asmenybe. Kuo toliau, tuo man pačiai vis smagiau dirbti, nes kolegos tapo modernūs, linksmesni, išmoko mėgautis darbu. O su jais keičiuosi ir aš pati“, – tokius savo pamąstymus išdėstė lietuvių kalbos mokytoja Dalia Ignotienė.

Štai tokios pozityvios nuomonės vyrauja visuomenėje apie šiuolaikinę ugdymo įstaigą. Iš tiesų buvo paminėta daug gerų dalykų, kurie žingsnelis po žingsnelio keičia mūsų visuomenę bei jos mentalitetą į gerąją pusę.

Kodėl mums į viską nepažiūrėjus pozityviai? Tik pamatę gražiausius kaleidoskopo raštus suprasime, kad mūsų lietuviška šiuolaikinė mokykla yra gera, stipri ir naujoviška. Tik tai supratę, galėsime keisti savo kaip tautos požiūrį į gyvenimą. Keisti didelius dalykus galime pradėję tik nuo mažų. Atsisėskite prie stalo, išsivirkite arbatos ir pagalvokite: ką aš gero patyriau mokykloje, ką aš smagaus nuveikiau joje, kokių šunybių prikrėčiau?

Prisiminimai turėtų užplūsti, ir nuo jų bus šilta, kaip ir nuo arbatos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mokiniai, mokytojai, kviečiame pasidalinti savo mintimis ir nuomonėmis! Kaip jūs jaučiatės mokykloje? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano penktokas informuotas, kad mokytojų atlyginimai maži ir valdžia juos skriaudžia. Ar čia normalu? (255)

Esu penktoko, kurio mokykla streikuoja jau visą savaitę, mama. Kadangi aš nuoširdžiai rūpinuosi...

Porą užklupo netikėta žinia – papasakojo, kas padėjo įveikti krizę (13)

Neseniai buvo minima pasaulinė diabeto diena. Ačiū už rūpestį, nesergu, bet jei jau...

Lietuvos prezidento rinkimų kampanija įsibėgėja: kodėl Lietuvai reikia antrojo Trumpo? (69)

Aš tikrai myliu Lietuvą. Esu žmogus, kurį, manau, auklėjo pakankamai patriotiškai. Nors tikrai...

Draugės palaikymą juto net ir po mirties – skeptikų kalbos neįdomios (36)

Tas buvo seniai, bet pamenu iki šiol. Manau, kad artimi žmonės nepalieka mūsų, stebi iš...

Ieškojo darbo valstybės tarnyboje – kilo daug nepatogių klausimų (74)

Galvojau, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, bet ji tikrai yra. Mano straipsnis gavo tam tikrą...

Top naujienos

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Šimašiaus sprendimas užminė mįslę: liko tuščiomis kišenėmis ar išlošė aukso puodą? (70)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius priėmė gan rizikingą sprendimą – likus visai mažai...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (153)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...

Peikia galimybę važinėti su užsienietiška technine apžiūra: taip į kelius grįžta „lavonai“ (18)

Galimybė Lietuvoje užregistruoti naudotą automobilį, turintį galiojantį užsienyje atliktos...

R.I.T.A. Marijampolės LEZ investicijų šleifas: kur nuteka valstybės ir investuotojų pinigų upės? (4)

Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad LEZ – Laisvųjų ekonominių zonų - priežiūra...

Trumpo komentarai sukėlė internautų pašaipų bangą (24)

Socialinių tinklų vartotojai Suomijoje pirmadienį neslėpė nuostabos dėl Jungtinių Valstijų...

Lietuviai pasidalino į dvi stovyklas: ar brangtų prekės, jei prekybos tinklai sekmadieniais nedirbtų? (186)

Prekybos tinklų darbo laikas sekmadieniais – vis dar neišspręstas klausimas. Seime sprendimas...

Miške surado įtartinai sužymėtus medžius: ką visa tai reiškia? (38)

Vaikštinėjant miške, dažniausiai grožimasi natūralia gamta, mėgaujamasi grynu oru. Vasaros...

Paviešintos mįslingai dingusio povandeninio laivo liekanų nuotraukos (2)

Manoma, kad Argentinos karinių pajėgų laivas, prieš metus mįslingai pradingęs su 44 įgulos...

Naujas turistinis maršrutas Mažojoje Lietuvoje: šis kraštas nuo seno viliojo skanaus maisto gerbėjus (5)

Tilžės sūris, vofeliai, kafija – tai tik keli Mažosios Lietuvos skanėstai, apie kuriuos...