Dar ir šiandien prisimenu, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai ir kilo nepasitenkinimas. Prisipažinsiu, aš ėjau, balsavau. Šiemet kyla noras nebalsuoti, bet eisiu, balsuosiu, ir tikiuosi, kad tokio cirko, ir tokių naktinių reformų daugiau nebus. Nors kas ten žino - grasina antrąja krizės banga, tai tikriausiai teks pakasti po velėna likusias viltis dirbti, gyventi normaliai (o ne egzistuoti) ir kelti sparnus. Nors manęs svetur ir niekas nelaukia, bet ten bent jau žmogiškiau elgiasi.
Ir vėl prisipažįstu, šiemet man kilo mintis sugadinti balsavimo biuletenį, kuriame reikės pasirinkti kandidatą vienmandatėje apygardoje. O kandidatų nei daug, nei mažai - 14. Rinkis, žmogau, rinkis. Tikrai atrasi tinkamą. Gerai pagalvojus, yra du tinkami kandidatai, tačiau...
Pirmasis geras kandidatas ir savo darbais artimas eiliniam žmogui. Antrasis gal irgi būtų tinkamas, tik, kad aš nemėgstu parsidavėlių, o ir Seime būdamas nelabai protingai pasižymėjo. Bet laimės antrasis, kadangi jis gražiau moka pašnekėti, ir politinės reklamos daugiau. Kieno liežuvis smailesnis ir balselis saldesnis, tas ir taps Seimo nariu. O kiti... Kaip gali balsuoti už kažką, kuris net šioje apygardoje negyvena ir nežino, kas čia darosi? O gal reikia balsuoti pagal simpatijas? Apie kai kuriuos kandidatus pateikta tiek mažai informacijos, kad gali pagalvoti, jog jis kandidatuoja tik dėl to, kad kandidatuotų... Tokiu atveju aš politikos nesuprantu.
O politinių partijų ir koalicijų šiemet ir vėl nemažai. O kada jų buvo mažai? Būtų kokios dvi ar trys ir užtenka. Bet vis tiek ateisiu balsuoti. Tada bent jau galėsiu būti nepatenkinta valdžia, kurią pati išsirinkau. O gal vis dėl to mano balsas kažką pakeis.
Atkūrus nepriklausomybę buvo apgriauta (sugriauta) pramonė, sunaikinti kolūkiai ir jų pastatai, kadangi tai sovietinis reliktas, ir buvo sakoma, jog viską įsivešim iš užsienio. Šiandienos situacija - pramonės įmonių mažai, žmonės eina į kooperatyvus ir bando atstatyti sugriautas fermas, nes naujas statytis per brangu. Buvo sakyta, kad nieko neauginkit, įsivešim viską, ko reikės. Ačiū, pažiūrėkit kas yra dabar. Jei nebūtų runkelių ir šunaujos, kaip išsireiškė keletas politikų, tai kažin kaip čia kas bebūtų. Nebesigilinu toliau šia tema - kam reikia žino, kam nereikia - tegul ir nežino.
Didžiausias pyktis mane ima išgirdus agitacinėje kalboje, kad sumažino biudžeto deficitą 3 kartus. O kiek kartų valstybės skolą užsieniui padidino? Mano skaičiavimais irgi apie 3 kartus. Matyt, tai nesvarbu. Svarbiau deficitas, Maastrichto kriterijus ir euras. Kam mums tas euras? Kainos ir taip europietiškos, o atlyginimai rusiški. Jau ir taip sunku kokį geresnį kąsnį nusipirkti. Nors, ten viršuje sėdintys niekada patys iš minimumo nebandė pragyventi. Norit euro – renkit referendumą.
„Padidėjo krova, tranzitas, eksportas“ - skelbia dar viena partija savo rinkiminiame lozunge. Taip, bet ne dėl konservatorių, liberalų ar kitų. Atsigavo kitų šalių ekonomikos, be to, pamirštama, jog žmonės ir kitos vyriausybės įdėjo savo indėlį.
„Atstatėm pensijas ir jas didinsim, kursim darbo vietas“ - taip skelbiama dar viename šūkyje. Puiku, kad kursit ir didinsit, tačiau nereikėjo mažinti, griauti, naikinti. O iš kur didinimui imsit lėšų? Statistika negailestinga – mūsų mažiau nei 3 mln. Didinsit mokesčius ar kažkokią naują naktinę reformą sugalvosit? Nemažai žmonių išvažiavo į užsienį, tai likusiems planuojat paskutinius marškinius atimt? Paprastas žmogus naktinių reformų pasekmes jaus dar ilgai. O gal per stebuklą savo atlyginimus ir išeitines susimažinsite ar padarysite, kad Seimo ir Vyriausybės nariai negautų darbo užmokesčio, o dirbtų tik iš idėjos? O gal Seimo narių skaičių sumažinsite? Ne, čia jau per gerai būtų.
Pasigendu ir kitų partijų agitacijos. Kažkaip pasyviai jos ruošiasi rinkimams... O gal jie vadovaujasi mintimi - kuo mažiau matai ir girdi, tuo mažiau atstumia? Nors, kad ir ką beišrinktume rinkimuose, vis tiek mus nustebins tokiomis reformomis, kad bus sunku patikėti, jog iš viso galima taip padaryti. Na, o po rinkimų skaičiuosime, kurie politikai liko, kurie atėjo naujai, kokios koalicijos ir kokia Vyriausybė.
Matysim, kas mūsų laukia – nauji cirkai ar darbai, kuriais padedama žmogui. Seimo nariai turėtų atstovauti piliečiams, tai tegul pradeda dirbti, o ne veliasi į skandalus, dalyvauja šokių projektuose, ir dar velniai žino ką darbo metu išdarinėja. Juk eilinis pilietis už pravaikštas būtų seniausiai atleistas, o seimūnas atleidžiamas, jei neperrenkamas ar apkaltos būdu...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!