aA
„Vilniuko“ kalba kasdieniame gyvenime – tai paveldas, kurį panaikinsime įsivedę prievolę bendrauti taisyklinga lenkų kalba. Taip jums sakau rimtai, nesišypsokite.
© DELFI / Tomas Vinickas

Trys Vilniaus lenkų kalbos variantai iš trijų skirtingų regionų:

„Pojechawszy ja wczoraj awtobusem na ryneczek, nu tamten, kturen wienkszy, kupiwszy swiniacza kopytka i puł głowizny, mysla kwaszanina benda gotowac z kartoflo“ (liet. nuvažiavau vakar autobusu į turgų, į tą, kur didesnis, nusipirkau kiaulės kanopą ir pusę kiaulės galvos, galvoju, išsivirsiu šaltienos).

„Co tu latasz ruschlostawszysia, zaszpil kapota“.. przystudzisia.. Gzie tam puparsia, anu nazad!”. (liet. ko čia skraidai (bėgioji), užsisek paltą, peršalsi, kur pabėgai, greitai atgal!).

„Gdzie ty żyisz?“ „ Aj, pad Joniszkomi w Malackim rajonie .. A ty?” „A ja w Czykuniszkach, pud Wilnem, kułu magazynu nidaleko...“ (liet. kur gyveni? Aj, prie Joniškių, Moletų rajone. O tu? O aš Čekoniškėse prie Vilniaus, netoli parduotuvės).

Man kelia šypseną ir šiltus vaikystės prisiminimus mūsų kalba, kurią visi šmaikščiai vadina „tuteiša“. Tai kalba, alsuojanti jaunyste ir kartu senatve, gyvenimu ir baigtimi, tarsi knyga, kuri nuolat pasipildo naujais žodžiais, nebūtinai lenkiškais ir, atrodo, niekada neužges.

Kalbėdami kartais pagauname save, kad kalbame komiškai, tada juokiamės ir dar labiau „po prykolu“ savo kalbą pagražiname lietuviškomis galūnėmis. Dažniausiai mūsų neįprasta tradicinio lenko ausiai kalba, skardus juokas, gan ryški apranga (mes mėgstame puoštis visur ir visada) mus išduoda jau po pirmos pokalbio minutės–– mes Vilniaus lenkai.

Įdomu tai, kad kalbame nevienodai, skiriasi kai kurie žodžiai, kartais sakinių konstrukcija ir netgi kalbos tempas. Mes kartais pritrūkstame žodžių, tada ilgai nesusimąstydami įterpiame kokį mums tinkamesnį iš kitos, mums patogios kalbos: Švenčionyse – lietuvių, Pabradėje - rusų, Šalčininkuose -gudų arba rusų, Avižieniuose, Nemenčinėje, Širvintose - lietuvių.

Pirmas pateiktas sakinys - tai ištrauka iš Švenčionių rajono lenkių močiučių pokalbio. Kalbėdamos močiutės tarsi uždainuoja, balsas monotoniškas, tarsi ilgesinga daina, skamba gana minkštai, žmonės kalba lėtai, kartais net prisimerkia, apmąstydami kiekvieną žodį. Dažnai kai kur galima išgirsti žodžius, kuriuos Lenkijoje pamiršo jau prieš 100 metų: „každen“ (kiekvienas), „tamten“ (anas), „schilenia“ (kojų keliai) ir t.t. Kuo senesnis žmogus, tuo švaresnė kalba, mažiau žodžių paimtų iš svetimų kalbų, bet vis tiek tai dialektas, kuris yra būdingas mums ir mūsų broliams bei seserims iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Antras sakinys - tai ištrauka vienos mano pažįstamos iš Vilniaus krašto, taip dažnai kalbama Zujūnuose, Čekoniškėse, Avižieniuose. Kalba daug greitesnė, energinga, skardesnė. Žodžiuose vietoje „o“, dažnai dominuoja raidė „u“. Pav. „Pujechala“ (nuvažiavo), „pupaczyla“ (lenkiškai „popatrzyla“) pažiūrėjo.

O trečias pateiktas sakinys – tai dviejų moterų iš skirtingų regionų pokalbis Halės turguje prekiaujant braškėmis. Turbūt supratote, kad tai nėra tikra lenkų kalba, o vietinis dialektas, kuris formavosi šimtmečiais gyvenant šalia kitų tautų. Įdomu yra tai, kad jeigu taip kalbėtume su Lenkijoje gyvenančiais lenkais, tai jie, ko gero, nesuprastų trečdalio to, ką pasakė močiutės, bet jeigu Lietuvos lenkes bobutes suvestum bendram pokalbiui, tai tokios problemos jos neturėtų ir pasikalbėtų visai smagiai, naudodamos sau patogius žodžius.

Tai neoficiali, nerašyta kalba, kuri formavosi šimtmečiais Vilniaus krašte ir yra mums brangi ir artima. Taip kalba praktiškai visi, nors kartais girdime ir tuos, kurie stengiasi pridengti savo kilmę ar kalbą kalbėdami „švariai“ lenkiškai. Tokius vis tiek išduoda akcentas, jis praktiškai neištrinamas ir atidesnis lenkas iš karto supras, kas priešais jį čia „dainuoja“.

Vargu, ar įmanoma būtų tokį dialektą sudėti į kokis nors formalius rėmus ir įteisinti, kad vėliau būtų galima naudoti kaip oficialią kalbą, bet niekas apie tai net ir nesusimąstė. Lietuvoje yra keli poetai, rašytojai, kurie savo kūryboje naudojasi šia kalba, kaip pavyzdys: Jan Rožanowski, Wincuk z Pustaszyszek. Yra netgi blogas internete „Pulaki z Wilna“ su išsamiu šios kalbos žodynu.

Ar mes norime, kad rytoj mūsų oficialioje kalboje atsirastų mūsų, Vilniaus lenkų kalba? Tikriausiai ne. Politikai, kurie šiandien reikalauja lenkų kalbos oficialiame bendravime, turėjo omenyje oficialią lenkų kalbą, kuri tik labai iš tolo panaši į mūsų gimtąją, kurią nuo vaikystės esame įpratę naudoti. Jeigu kartais taip atsitiktų, kad lenkų kalba įgautų antros valstybinės kalbos statusą ir mums reikėtų ją operatyviai įvaldyti, tada mums, Lietuvos lenkams ateitų nelengvi laikai. Kai kam tektų mokytis praktiškai nuo nulio, arba prisiminti, ko mokėmės kažkada mokykloje.

Nors iš savo praktikos pasakysiu, kad netgi baigus universitetą Lenkijoje, nekalbu šiandien taip, kad galėčiau laisvai naudoti šią kalbą bendraujant raštu ir žodžiu su įvairiomis institucijomis taip, kaip tai daroma Lenkijoje. Nors mokykloje mums stengėsi įskiepyti tikrąją lenkų kalbą, prisipažinsiu, dauguma mūsų išėję už mokyklos durų, ją „sudėdavome“ į kuprinę šalia vadovėlių, o grįžę namo, su artimaisiais linksmai čiaukšdavome savo egzotiška „tuteiša“.

O dabar įsivaizduokite tokią situaciją. Lietuvoje įsigalioja tvarka, kad nuo šiol Vilniaus regione, kur tankiai gyvena lenkų kilmės gyventojai (nes būtent taip galiu mus apibūdinti atsižvelgiant į tai, kad gimėme ir gyvename Lietuvoje nuo neatmenamų laikų), šalia lietuvių kalbos bus naudojama papildomai lenkų kalba. Pasakysiu su ranka ant širdies, pasinaudosiu pirmu variantu, - kalbėsiu lietuviškai. Nes jeigu tai bus iš tikrųjų toji teisingoji lenkų kalba, tai man lengviau ir paprasčiau pasakyti lietuviškai, negu prisiminti, ko gi ten mokėmės kažkada mokykloje, ar studijų metu.

O dabar įsivaizduokite mano vietoje bobutę, bet kurią iš to asortimento, kurį jums pateikiau savo rašinio viršuje. Kaip manote, kiek procentų informacijos jos įsisavins, jeigu staiga įstaigos darbuotojas į ją prabils taisyklinga lenku kalba? Ypač jeigu bobutė kilusi iš Joniškių kaimo Molėtų rajone. Atsakysiu: 50 procentų, geriausiu atveju. O dabar paimkime valdininką, kuris turės „įvaldyti“ šią kalbą tobulai, nes to tikriausiai reikalaus įstatymas - kabėti lenkiškai, o ne „po naszemu“. Ar tikrai mes, lenkai, šiandien galime garantuoti, kad visi išlaikytume tokį egzaminą ir galėtume tinkamai atlikti savo pareigas valstybės įstaigose ir naudoti abi kalbas? O dabar paimkime šimtus lietuvių, kurie dirba tokiuose įstaigose...

Jie turės du pasirinkimus: pirmas – palikti savo darbo vietas, antras – mokytis gana sudėtingos kalbos, kurią sunkokai įvaldo netgi atkakliausi mano „tutejši“ tautiečiai. Ir kaip jums atrodo, kaip būtų galima paprasčiau ir lanksčiau šiandien išspręsti šią dilemą? Atsakymas vienas, labai paprastas ir nereikalaujantis didelių finansinių išteklių – lenkų kalbos vertėjas, geriausiai „tutejšas“ savivaldybėje ir visose didesnėse įstaigose tam, kad kol bus reikalas, kol gyva sena karta nesupranti kalbos, išverstų raštą, dokumentą ir t.t. į jai suprantamą kalbą. Jeigu supranta lenkų, tai į lenkų, jeigu ir lenkų supranta nelabai, tiesiog neformaliai, „po našemu“.

Aš nesupratau ir nesuprasiu kodėl mums norima įpiršti kalbą, kurios gyvenime mes nenaudojame? Mes nesusimąstome, kartais, kad kovodami už „grynos“ lenkų kalbos buvimą mūsų kasdieniniame gyvenime, mes greitai neteksime savo unikalaus paveldo - dainingos, šmaikščios ir labai turtingos „tutejšos“ kalbos. Man bus labai gaila, jeigu taip atsitiks, nes tada mes prarasime savo tikrąjį tautinį identitetą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaistininkės prašymas sukėlė klausimų: ar tai teisėta? (33)

Šįryt, ruošiantis darbą , užklupo ūmus nugaros skausmas. Rinktis nelabai yra iš ko: į darbą...

Atviras laiškas prekybos tinklų vadovams: net ir mužikai turėjo teisę į laisvą sekmadienį (136)

Grįžkime į 1957 kada Romoje susitiko šešių šalių atstovai ir aptarė svarbiausius naujai...

Popiežiaus vizito metu policijos darbas stebino – palygino su stebuklu (94)

Prieš popiežiaus vizitą girdėjau tokį pasakymą, kad miesto centras bus uždarytas kaip...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (94)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

„Sodros“ laiškas pensininką sutrikdė: kaip suprasti pensijų perskaičiavimo sistemą? (61)

„Sodros“ Kauno skyrius siunčia laiškus pensininkams, dėl pensijų perskaičiavimo į vienetus,...

Top naujienos

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (32)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

Šių dalykų Ušackas dabar nenorėtų prisiminti: Pavilionis priminė jo kalbas apie Rusiją Priežiūros komitetas įspėjo Pavilionį  (184)

Savo ketinimų dalyvauti prezidento rinkimuose atsisakęs parlamentaras Žygimantas Pavilionis...

Lauko reklama sukėlė didžiulį pasipiktinimą: ar tai butai naktinėms plaštakėms? (12)

Nekilnojamojo turto vystytojai ieško pačių įvairiausių reklamos sprendimų, kad tik patrauktų...

Sinoptikų prognozė – be šviesių akimirkų: rytoj ryte pasiruoškite gramdyti ledą (36)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė perspėja, kad ateinanti naktis gali atnešti dar didesnių...

Bogušienė kirto ministerijai: turime išsaugotą susirašinėjimą, po kurio ir margarinas virto sveiku produktu papildyta SAM komentaru (192)

Maisto technologė Raminta Bogušienė antradienį išplatino spaudos pranešimą, kuriame kaltina...

Italas lietuviams išdavė skaniausio pesto receptus (2)

Genujiečiai jau daug metų stengiasi, kad ryškiai žalias ir kvapnus bazilikų padažas patektų į...

Donore tapusi Vida: atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų (1)

Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...

Milijonierę senjorę vedęs rusų skandalistas atvėrė miegamojo duris: giriasi net labai pikantiškomis detalėmis (16)

37 m. šou verslo atstovas Gogenas Solncevas savo paskyros instagrame skaitytojams pasigyrė, kad...