Esu pakankamai jaunas, bet jau vedyboms „prinokęs“ žmogus iš Vilniaus. Dar neturiu trisdešimties metų, bet iki šio metų slenksčio man liko laukti pakankamai nedaug. Esu apsaugos darbuotojas, aktyviai ieškau antros pusės, ir labai panorau pasidalinti įspūdžiais apie antros pusės paieškas bei visuomenę apskritai.
© Fotolia nuotr.

O jie yra labai nekokie. Ir kažkas dar sako, kad mūsų visuomenėje nėra materializmo? Esu žmogus, kuriam materializmas ir merkantilistinis požiūris į gyvenimą praktiškai nebūdingas. Gal tai tėvų ir senelių auklėjimo įtaka – šeima visada buvo kairiųjų pažiūrų, be to, labai religingi žmonės.

Neturtas – tai viena iš krikščioniškų dorybių, o dideli pinigai – tai labai pavojingas dalykas, paskui save vedantis pluoštą įvairiausių pagundų ir nuodėmių, prieš kurias atsilaikyti sugeba toli gražu ne kiekvienas. Kitaip tariant, ne visi sugeba išlaikyti išbandymą dideliais pinigais ir vis tiek išlikti paprastais, dorais, gerais žmonėmis.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad turtingi žmonės yra kažkuo blogesni – tarp jų, kaip ir visuose socialiniuose lygiuose, yra visokių. Bet faktas, kad dideli pinigai – tai jau rizikos faktorius. Daugiau galimybių, daugiau pagundų...

Pasirinkau apsaugos darbuotojo darbą beveik sąmoningai. Esu su aukštuoju išsilavinimu, bet buvo keli niuansai, kurie nulėmė, kad pagal specialybę (kuri, kol mokiausi, buvo labai populiari, bet dabar – labai nepaklausi) dirbti nenoriu. Tarp tų niuansų yra ir protesto elementas – tai mano asmeninis protestas prieš materializmą, karjerizmą, pinigų kultą ir žmogaus vertinimą pagal jo statusą ir turimų pinigų kiekį.

Galite sakyti, kad man stogas nuvažiavo, kaip aš čia galiu nenorėti būti turtingu – man vis tiek. Na, ne visi gi yra gimę karjerai, ne visi nori siekti nerealiausių karjeros aukštumų ir svajoti nusipirkti blizgantį juodą visureigį ar nuvažiuoti į Bahamus pasilepinti tropikų saulėje. Man užtenka to, ką turiu, dėkoju Dievui ir už tai.

Esu nekapitalistinių pažiūrų, morališkai palaikau paprastus neturtingus žmones, esu už socialinę lygybę. Jeigu labai norite, tai mano pasirinkimas dirbti neprestižinį darbą (kuris, beje, man labai patinka, į darbą einu su entuziazmu) yra spjūvis materialistinei visuomenei į snukį. Nenoriu būti kapitalistinės kovos „už vietą po saule“ dalimi – tiesiog nenoriu.

Nenoriu vaidinti prieš klasiokus ir pažįstamus „aš pasiekiau tą ir tą, buvau ten ir ten“. Manau, kad kiekvienas žmogus turi būti vertinamas pagal moralinius kriterijus, t.y. pagal tai, koks jis yra doroviniu požiūriu, o ne pagal tai, ką jis turi. Sakote, aš nepritampu šiuolaikinėje visuomenėje? O aš ir nenoriu pritapti prie tokios visuomenės!

Taigi, kur aš lenkiu? Kaip jau minėjau, man po truputį, bet užtikrintai artėja trisdešimt metų. Visada labai norėjau šeimos, vaikų, ir dėl to užsiimu aktyviomis antrosios pusės paieškomis. Ir beieškodamas pastebiu, kad materializmas ir žmonių vertinimas pagal jų pasiekimus gyvenime mūsų visuomenėje jau yra labai giliai įleidęs šaknis. Na, nemanau kad derėtų leisti sau absoliutinti ir mėtytis tokiais teiginiais, kaip „visos merginos/moterys yra materialistės“, nes toks teiginys akivaizdžiai neatitiktų tikrovės – visokių žmonių yra, negalima niekada sakyti, kad „visi/visos tokie“. Bet akivaizdus faktas, kad materialistiškai mąstančių merginų (ko gero, vaikinų irgi – bet apie juos nesiimu spręsti, čia tegul jau merginos sprendžia) procentas iš tiesų yra nemažas.

Apie „barakudizmą“ ir kitokius plėšrūniškumus jau šiais laikais daug yra prišnekėta, ir nemanau, kad aš kažką čia naujo pasakiau. Pripažinkime – visuomenė sumaterialėjo, tapo priklausoma nuo viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje diegiamų „sėkmingo žmogaus“ klišių. Atkreipkite dėmesį – ne gero žmogaus, bet sėkmingo žmogaus! Kaip bebūtų gaila, bet žmogaus dorovinėmis ir vidinėmis savybės šiais laikais mažai kas domisi.

Dažniausiai viskas yra sutelkta į išorinius dalykus – ką turi, kuo dirbi ir kiek uždirbi. Tu gali būti doras žmogus, draugiškas, mielas, bet jeigu tu dirbi neprestižinį darbą, tai labai maži šansai, kad tavo moralinės savybės ir asmenybė kažką sudomins. Deja, tokia yra karti tiesa, ir to nepripažinti – tas pats, kas meluoti sau.

Nuo pat vaikystės tėvai man diegė moralines normas, mokė būti doru, garbingu, draugišku ir atsakingu žmogumi – nemokė gi kaip „užkalti babkių“. Visą laiką laikiausi nuomonės, kad pinigai – tai tik priedas, palengvinantis gyvenimą, bet ne gyvenimo centras ir tikslas. Bet deja, ieškodamas antros pusės, pastebiu didžiulę masę merginų, kurioms pinigai iš tiesų yra tikslas gyvenime.

Visų pirma, jau vos ne tradiciniu atveju tapo labai prastai maskuojamas pasibjaurėjimas tuo, kuo aš dirbu – atrodo, lyg praryja kažką neskanaus. Eilinė situacija: sėdi pažinčių svetainėse, susirašinėji su merginomis. Atrodo, bendravimas mezgasi, yra ką pakalbėti, jau atsiranda kažkokių bendrų minčių, interesų, sąlyčio taškų. Viskas kaip ir puiku! Tada kalba išsirutulioja apie darbą. Aš iš karto ir sakau – „dirbu apsaugoje, saugau tokį ir tokį objektą, labai faina“.

Dažniausiai tokiais atvejais arba nesulaukiu jokio atsakymo, arba ateina tradicinis žodelis „aišku“, dar su šypsenėle gale. Ir viskas, bendravimas nutrūksta kaip gumelė. Atrodo, ką aš čia blogo pasakiau – kur dirbu, ir kad esu patenkintas savo darbu. Juk nepasakiau, kad esu koks mergišius, alkoholikas, klijų uostytojas ar turintis lengvą polinkį į sadizmą. Tai ko čia bendravimą nutraukti, kokios problemos, panele?

Turiu dvi versijas. Pirmoji – ko gero, dalis merginų dar nuo senų laikų vadovaujasi apsaugos darbuotojų kaip „agresyvių, raumenis prisipumpavusių supermačio“ įvaizdžiu, kuris šiandieninės realybės nė iš tolo neatitinka. „Rembo – apsauginių“ laikai praėjo, dabar dirba daugybė smulkiai sudėtų studentų su akiniais, pagyvenusių vyrų, devynios galybės moterų. Aš irgi ne „rembo“ (nors, reikia pasakyti, nepasportavusiu savęs nepavadinčiau – savo fizine forma rūpinuosi, dėl savęs). Gal kai kurios merginos turi klaidingą įsivaizdavimą, kad jeigu jau dirba apsauginiu, tai matyt, linkęs į agresiją, turi testosterono perteklių, nevaldo savęs ir supykęs gali trenkti jos galvą į radiatorių ar dusinti ją skalbinių virve? Bet ši versija yra mažiau tikėtina už antrą.

Antroji versija – pinigų klausimas. Visi žino, kad apsaugos darbuotojai išsipūtusiomis piniginėmis pasigirti negali. Tai va, dirba apsaugoje – vadinasi, ne iš turtingųjų. Nenupirks kvepalų ir papuošalų, nepavaišins kokiu nors užjūrio vynu... Matyt, tam tikrai daliai merginų ir moterų atrodo, kad su tokiu net bendrauti neapsimoka. Sužinojai kad dirba apsaugoje, parašei „aišku :)“ ir net nepasigilinai, kas jis per žmogus, koks jis kaip asmenybė – o gal tai iš tiesų labai geras vyras, nei prasigėręs, nei rūkantis, nei pasileidęs, nei agresyvus, norintis šeimos ir vaikų, bei pasiruošęs jais rūpintis. Ne, neįdomu absoliučiai.

Atleiskit man už tokį didžiulį mano naivumą, bet ko gi vertos visos tos šnekos apie „sielos artumą, dvasinį ir charakterių suderinamumą, interesų atitikimą, asmenybių panašumą“? Pakankamai dažnais atvejais į visa tai net nenorima gilintis, jeigu sužinoma, kad vyras nepasižymi pinigų pertekliumi. Darbas darbu, bet dar yra vienas labai įdomus aspektas, kuris daliai merginų (sprendžiu iš savo patirties) labai aktualus – kokia transporto priemone vaikinas važinėja.

Aš, asmeniškai, automobilio neturiu ir nelabai planuoju artimiausiu laiku turėti. Važinėti viešuoju transportu yra žymiai pigiau ir patogiau, automobilio turėjimas tik sukeltų daugybę išlaidų ir nereikalingų rūpesčių. Kam man to reikia, jeigu visur, kur man reikia, nuvažiuoju viešuoju transportu? Užsidedu ausines, įsijungiu techno „bytą“ ir važiuoju, nesukdamas sau galvos, kad reikės kuro prisipilti, ar kad ryte per šalčius reikės kažkaip mašiną užvesti. Tai mano pasirinkimas, esu juo patenkintas, ir nemanau, kad kažkam tai turėtų kelti problemų – bet pasirodo, kad kelia.

Tarkim, kad ir toks atvejis – bendrauji su mergina, bendravimas sekasi pakankamai neblogai, ir štai pradedi pasakoti apie savo tėviškę (esu gimęs ir augęs viename iš Vilniaus apskrities rajonų). Sakau – netoli man pas mamą, tik valanda su traukiniu. Turėjau ir tokį juokingą atvejį, kai bendravimas nutrūko po to, kai pavartojau žodį „traukinys“. Vaje, net nespėjau pasigirti, kad dirbu apsaugos darbuotoju! Na, gal kitą kartą reikės pasakyti, kad į gimtą miestelį (dėl geresnio efekto, galima vartoti žodžių junginį “į savo vilą”) važiuoju su blizgančiu juodu visureigiu niauktais langais, arba dar geriau – skrendu privačiu lėktuvu?

Gal kažkas pasakytų – matyt, pats esi negražus ar neįdomus. Na... Fizine savo forma rūpinuosi, kaip jau minėjau, sportuoju. Išoriškai tvarkingą išvaizdą taip pat palaikau, kiek tai vyrams yra būtina. Kaip asmenybė – na, draugų turiu nemažai, žmonės mane vertina kaip pašnekovą ir tiesiog kaip žmogų, bjauriu ir niekšingu žmogysta manęs, ačiū Dievui, niekas nelaiko...

Kitas galimas paaiškinimas – išsirenki per daug „prašmatnias“ merginas, tai ir lieki neįvertintas. Bet kad ne! Į ilgakojes gražuoles dažytais plaukais žiūrėjau tada, kai dar buvau studentas. Dabar jau kiek realiau vertinu situaciją ir bandau rinktis iš paprastų merginų, gal net nepasižyminčių labai išpuoselėta išvaizda, taip pat dirbančių ne kokius nors ypatingus darbus. Bet kiek materialisčių pakliūna netgi tarp tokių merginų!

Dar kartą sakau – nekaltinu materializmu visų, bet kad tokių merginų daug (nesakyčiau kad dauguma, bet vis dėlto, pakankamai daug) – akivaizdu. Nekaltinu tokių žmonių – kai visuomenėje taip propaguojamas turto ir pinigų kultas, tai nieko keisto, kad didelė visuomenės narių dalis tam kultui ir pasiduoda, patiki tais tuščiais, bet kasdien ir visur kuriamais pinigų ir „glamūro“ idealais.

Elementari masių psichologija – tuo, kas nuolat kartojama ir matoma, didelė visuomenės dalis patiki be kritikos, o ypač, jeigu mato tai nuo vaikystės, jauno amžiaus. Taigi, ne visada ir patys materialistai yra kalti dėl to, kad tapo tokiais... Taigi, ką galiu pasakyti apibendrindamas? Mūsų visuomenė, manyčiau, eina ne visai teisingu keliu.

Trūksta informacijos apie tikrąsias moralines ir dorovines vertybes, nepropaguojamas gero ir doro žmogaus įvaizdis – vietoje to, mes matome bujojančias antivertybes, tokias kaip materializmą ir sekso kultą (tas tai irgi „neblogas“, vertas atskiro straipsnio). Ar tai prives prie gero? Nemanau.

Nors didžiąją dalį straipsnio skyriau savo patirčiai, savo problemoms, bet iš tikrųjų mano patirtis yra tiktai didžiulio visuomenės vertybinio pakrikimo subjektyvus atspindys. Aš su savo reikalais, tikiuosi, gal kaip nors susitvarkysiu, labai tikiuosi, kad antrą pusę kažkaip rasiu – juk jeigu aš esu toks naivus nepritapėlis, tai neabejotinai kažkur turi būti tokia pati kaip aš, moteriškos lyties naivi nepritapėlė.

Aš – tik vienas mažas, nereikšmingas žmogus iš milijonų, bet kur kas neramiau darosi pagalvojus, kas bus su visuomene, taip tragiškai nutolusia nuo tradicinių moralinių vertybių? Čia kur kas rimčiau.

P. S.: darbo keisti nenoriu. Pasaulėžiūros irgi. Jeigu kažkas turi ką nors prieš mano darbą ar pasaulėžiūrą – tai čia jau ne mano problemos. Jeigu kažkam nepatinka, tai tam kažkam visada yra galimybė nueiti į kampą ir tyliai paverkti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.

Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Emigranto vaikas tapo nevaldomu – mamos reakcija bendraklasių tėvus apstulbino (194)

Nuo pat pirmų metų sūnaus klasėje buvo hiperaktyvus berniukas. Iš pradžių didesnių problemų...

Lietuvos šaulys: ginklas yra tik įrankis – toks pat kaip benzininis pjūklas ar golfo lazda (95)

Perskaičius straipsnį ir pasižiūrėjus p. A. Tapino laidą kilo svetimos gėdos jausmas. Labai...

Susirūpinę šauktinių tėveliai: kodėl mūsų vaikų neišleidžia namo savaitgaliais? (284)

Nuo spalio 9 dienos į Karaliaus Mindaugo Husarų batalioną, kuris yra Panevėžyje, atvyko atlikti...

Pasidalino įspūdžiais apie Iraną – tokios neapykantos valdžiai daugiau niekur nepastebėjo (41)

Pasakojimą pradėsiu greičiausiai nuo Irano žmonių. Jie nuostabūs. Tikrąja to žodžio prasme....

Nutraukė Tapino „Laisvės TV“ prenumeratą: matyt, laisvę suvokiame skirtingai (274)

Gerb. Andrius Tapinas sekmadienį savo laidoje prakalbo apie ginklus ir kaip blogai, kad Lietuvos...

Top naujienos

Gydytojas pasidalino kraupiomis nuotraukomis: šie žmonės netaisyklingai nešiojo akių lęšius N-18 (37)

Žmonėms, turintiems regos problemų, kontaktiniai lęšiai vietoj akini ų – labai patogi...

Po Prancūzijos veiksmų – nerimą keliantis signalas visam Rusijos elitui (43)

Rusijos laikraštyje „Vedomosti“ pasirodė pranešimas, kuriame komentuojamos Prancūzijos...

Orai: temperatūra šoks aukštyn, bet erzins lietus (2)

Savaitei baigiantis į šalį sugrįš šiluma, vėl įsivyraus rudeniški orai . Tačiau prireiks...

Žaibiškas rinkėjų nusivylimas „valstiečiais“: kas mėnesį - po porą nemalonių sprendimų (441)

Buvusi Algirdo Butkevičiaus valdančioji koalicija ilgai išlaikė savo populiarumą, o dabartiniai...

Pamatę naujai įstatytas balkono duris nepatikėjo savo akimis (84)

Naujai įstatytos balkono durys įžiebė nemenką konfliktą. Šernų soduose gyvenanti klaipėdietė...

Progreso pasigendančio Jasikevičiaus kompromisas: aš pasiruošęs kentėti, jei bus pergalių

Ketvirtadienio vakarą Eurolygos devinto turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“ (5 pergalės/4...

Ulanovo karjeros šou Kaune nugramzdino Eurolygos autsaiderius neišvengė nuostolių (97)

Stebėdamas transliaciją iš Kauno, į Kosovą ketvirtadienį atvykusios Lietuvos krepšinio...

Per vakarienę Kosove Adomaitis paskelbė rinktinės dvyliktuką specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (21)

Ketvirtadienio vakarą tiesioginiu skrydžiu iš Palangos Lietuvos rinktinė pasiekė Kosovo sostinę...

Areštinėje – nepilnamečio savižudybė: sudaužyto likimo atomazga (211)

Lietuva skaudžiai moka už klaidas, kurias padarė vienišus vaikus sugrūsdama į globos namus, kur...

Italų žurnalistai „rado“ sensaciją: kruvinų žudynių istorijoje - lietuvių snaiperių pėdsakai (1276)

Kas iš tikrųjų įvyko 2014-ųjų vasarį Kijeve, kai į Maidano protestuotojus pasipylė...