Turiu draugą, kurį labai myliu. Esam kartu 2 metus, jau gyvenam kartu. Jis sako, kad irgi labai mane myli. Bet vis dėlto jam laisvalaikyje svarbu ir draugai.
Daug laiko praleidžiam kartu, ir vakare po darbo, kai grįžtam, ir savaitgaliais. Bet pavyzdžiui penktadieniais norėčiau po darbų nueiti dviese į kiną ar jaukiai pasėdėti namuose, o jis nori išlėkt susitikt su draugais.
Seniau ir mane kelis kartus kvietė kartu su draugais pasėdėt, susitikt. Buvau, bet man nepatiko. Ne mano žmonės, ne mano kompanija. Tai daugiau neinu. Bet jam va labai svarbu nueiti.
Jeigu draugą palieka panelė – viskas, nesvarbu, kad aš tuo metu gal liūdna ir noriu pabūti kartu, jis apkabins mane, bet tada lėks guosti draugą. Jeigu organizuojasi visi vasarą baidares ir aš nenoriu varyt, jis vis tiek varo. Kad pasiliktų su manim – čia ne variantas.
Praeitas savaitgalis išvis buvo žiaurus. Man buvo tos dienos, tai į viską jautriau reagavau, skaudėjo pilvą, blogai jaučiausi. Norėjau jo artumo ir kad paglobotų mane. O jis šeštadienį pasakė, kad išvažiuoja visai dienai ir vakarui. Draugai važiavo į mišką kept šašlykų.
Pasakiau, kad man blogai, paklausiau, kas jam svarbiau: aš ar jie? Atsakė, kad nesileis keliamų ultimatumų ir išvažiavo. Tiesiog.
Tai net nežinau, kaip dabar į jį reaguoti. Kažkoks besitęsiantis konfliktas. Visa savaitė po to buvo sugadinta. Jis nesupranta, „ko užsiraukusi“, aš nesuprantu, kaip galima būt tokiu nejautriu kelmu. Ar čia beverta ką daryt su šitais santykiais, ar jis jau įrodė, kad draugai jam svarbiau? Ačiū už nuomones.
