Tą vakarą aš pasilikau darbe gerokai ilgiau nei įprasta. Ne dėl to, kad turėjau daug darbo, tiesiog buvau gavęs dovanų bilietus į kino filmą ir nenorėjau gašti laiko grįžimui namo. Eidamas tuščiais biuro koridoriais pasidaryti kavos, aš pamačiau šviesą viename iš kabinetų. Tiesa, tada aš net nežinojau, kad tai kažkieno kabinetas, maniau, kad ten tik prikimšta laidų serverinė. Tarpduryje mane pasitiko iki šiol nelabai matyto jaunuolio žvilgsnis. Jis man pasakė, kad šiuo metu įrašinėja naują žaidimą ir pasiūlė pasėdėti su juo ir išbandyti. Prisėdau. Žaidimas buvo fantastiškas, fotorealistiška grafika, intriguojanti istorija, baltuosius kraujo kūnelius verdantis veiksmas. Aš tiesiog negalėjau atsitraukti.

Aišku, filmą tą vakarą praleidau. Ir kitą dieną į darbą vėlavau, nes net paryčiais vis dar bandžiau pereiti „konvojaus“ misiją, reikėjo per pavojingą zoną pervesti prezidento dukrą.

Nuo to viskas ir pradėjo riedėti žemyn. Draugams paprasčiausiai neliko laiko, visi ryšiai nutrūko. Draugė ant manęs labai supyko, kai sužinojo, kad bendras santaupas išleidau žaidimų konsolės ir daugybės žaidimų diskų įsigijimui. Net nemalonu prisiminti, kad mūsų paskutinio ginčo metu aš viena ausimi klausiau jos, o kita – dėmesį buvau sukaupęs į Dirt 4 lenktynes. Kai ji manęs paprašė sustabdyti žaidimą, atsakiau, kad du darbus galiu vienu metu atlikti, ne kvailas esu. Kas net nebuvo tiesa – lenktynės sekėsi blogai. Ji išėjo.

Po kelių savaičių išėjau iš darbo. Tai susiję su labai gėdinga situacija – mane ištiko panikos priepuolis, kai atėjus į darbą darbiniame kompiuteryje nepavyko atkurti mėgstamo žaidimo progreso. Kokia gėda! Ėjau per kabinetus ir rėkiau ant kolegų (net ir tų, užimančių aukštesnes pareigas): „Ar tu ištrynei mano Assassin's Creed IV: Black Flag seivus??!!“.

Šiuo metu stengiuosi pasikeisti, susigrąžinti savo gyvenimą. Parašiau draugei, kad noriu keistis ir žaisiu ne daugiau nei 3 valandas per dieną, nusiunčiau sąrašą jau išleistų ir būsimų žaidimų, kuriuos ketinu pereiti ir pažadėjau kitų neliesti. Vis dar laukiu jos atsakymo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Nori paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašyk el. p. pilieciai@delfi. lt.