aA
Buvau gražus vyras. Kai pasižiūriu į savo jaunystės nuotraukas, net širdis suvirpa nuo prisiminimų. Kaip toks gražuolis, buvau ir nepataisomas mergišius, nors su antrąją žmona nugyvenau 25 metus – iki pat jos mirties.
Besibučiuojančius išvykoje juos pastebėjo.
Besibučiuojančius išvykoje juos pastebėjo.
© Shutterstock

Pirmoji žmona buvo baisi, bet vedžiau ją, nes sostinėje turėjo butą. Norėjau gyventi normaliame bute, o ne bendrabutyje. Vedžiau ir įsikrausčiau kartu. Ji pagimdė sūnų, bet po to nei geresnė, nei gražesnė netapo.

Bėgimas iš namų ir vėl pas moteris

Nusivylęs pradėjau sukti sparną apie jos seserį, kuri atsikraustė į mūsų namus iš provincijos. Sesutė nebloga buvo. Žmona kartą išėjo pas gydytojus, aš per pietus – ant stalo buteliuką, po kelias taureles ir į lovą. Patiko abiem ir kuo toliau, tuo dažniau sukrisdavome ir kartais užmiršdavome apie elementarų atsargumą.

Baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis, kai pradedi paleistuvauti savo gyvenamoje aplinkoje. Užtiko mus kartą sandėliuke per pačias linksmybes. Negalvojau, kad manoji tokia baisi. Išvarė abu iš namų. Sėdome į mano mašiną ir išlėkėme iš kiemo. Taip smagiai lėkėme, kad policija iš paskos atsivijo ir sustabdė. Meilužė tyliai nusimuilino, o aš pradėjau ragus rodyti.

Buvau mandras, neeilinis darbuotojas, neeilinėje įstaigoje, bet policininkai pasitaikė kieti. Įkrėtė į kailį ir dar uždarė į „obezjaniką“. Neišsisukau, atėmė teises ir pervedė į eilinius darbuotojus. Kokia gėda! Vyrai per dantį traukė, o žmona padavė skyryboms.

Atgavęs teises ir išsiskyręs, lėkiau iš sostinės nė neatsigręždamas. Kitame mieste įsidarbinau didelėje įmonėje, kurios didžiąją dalį darbuotojų sudarė jaunos merginos ir moterys. Pasirinkimas neribotas, tik spėk suktis. Pinigų linksmybėms netrūko, nes buvo galima šį bei tą nusukti. Svarbu, reikėjo sukti saikingai ir neužmiršti pasidalinti.

Vaikui akių neuždengsi

Gyvenau linksmai, gerai ir pasiturinčiai. Bet kiek siūlų kamuolys besivytų, siūlo galas anksčiau ar vėliau pasirodo – vedžiau ir netrukus susilaukėme sūnaus. Kaip gyvena pirmoji žmona su sūnumi – nesidomėjau. Iš atlyginimo nuskaičiuodavo alimentus ir nesukau dėl jų galvos.

Vedęs truputį surimtėjau, bet pasitaikius progai visgi įsitaisiau 14 metų jaunesnę meilužę. Tiesa, ne iš mūsų įmonės. Turėjau karčią patirtį – nepaleistuvauk, kur gyveni ir dirbi, nedirbk ir negyvenk, kur paleistuvauji. Labai gera panelė buvo. Įsimylėjo mane iki ausų ir visiškai pasidavė mano valiai. Žmona nujautė, kad turiu, bet už rankos nepagautas – ne vagis.

Jaunoji meilužė audė mintį, kad aš išsiskirsiu su žmona ir vesiu ją, tad lakstė paskui. Kartą vežė įmonės darbuotojus į ekskursiją, į sostinę, ir pasiėmiau sūnų. Meilužė – tikra kvanka, per draugę taip pat prisitrynė prie grupės.

Juk neišvarysi, o vaikui akių neuždengsi, liežuvio neužriši. Stengėmės prie sūnaus jausmų nedemonstruoti, bet jis vis vien užmatė, kaip mes bučiavomės. Grįžęs nekaltai, vaikiškai pasakojo mamai, kaip tėtis bučiavosi su teta. Žmona triukšmo nekėlė, tik verkė ir prašė nepalikti, nes jau laukėsi antro vaiko.

Užpultas „chuliganų“

Antrų skyrybų nenorėjau ir jaunai meilužei pasakiau, kad jos šansai ištekėti už manęs lygūs nuliui. Jei nori, gali likti meiluže, jei nori, gali kurti savo gyvenimą.
Ta iš pykčio ir nevilties suviliojo mano bendradarbį ir už jo ištekėjo. Kolega puikiai žinojo, kad ji buvo mano meilužė, bet ją vedė. Po vestuvių pasivedęs mane už kampo griežtai perspėjo: „Sužinosiu, kad dulkinatės, abu – į maišą ir kūdrą.“

Jis buvo jaunesnis, stipresnis, tai nesiginčijau. Baimės baimėmis, garsinimai grasinimais, bet prieš poreikius ir meilę nepapūsi. Paslapčia vėl atnaujinome santykius. Jai labai patiko mano meilė. Ji vis skųsdavosi, kad jos vyras šaltas kaip varlė, o aš – kaip krosnis; ne tik sušildau, bet ir nudeginu.

Darbe sudarinėdavau grafikus, tai žinodavau, kada mano kolega dirba, o kada jam laisvos dienos. Kai jis dirbdavo naktinėje pamainoje, aš jo žmonelę pašefuodavau. Taip tyliai ir džiaugėmės, kol ji pastojo. Nesigilinau, ar nuo manęs, ar savo vyro, bet apsiraminome.

Kai jos vaikas ūgtelėjo, santykius beveik nutraukėme, nes nenorėjome, kad sūnus tėčiui papasakotų, kaip į jų namus ateina svetimas dėdė. Retsykiais susitikdavome neutralioje aplinkoje, bet kartą užsiroviau ant jos vyro. Suplėšė naują megztinį ir dar į nosį užvažiavo. Grįžęs namo pasakiau žmonai, kad chuliganai užpuolė, bet ji puikiai suprato, kokie tie chuliganai.

Po to karto nebesusitikinėjome. Visą gyvenimą mus kažkas traukė vienas prie kito. Vieną dieną ji paskambino ir pasakė, kad skiriasi, nes ta jos „šalta varlė“ dar ir pradėjo išgėrinėti ir mojuoti kumščiais.

Tokio gailesčio niekada nebuvo pajutęs

Po jos skyrybų vėl susibėgome ir per daug to nebeslėpiau nuo žmonos. Vaikai dideli, jau ruošėsi į kariuomenę, savoji seniai atsibodusi, o jaunystės meilužė traukė kaip magnetas. Antras kvėpavimas atsirasdavo, būnant kartu.

Mano vyresnysis išvyko į kitą miestą kurti savo gyvenimo, jaunesnysis išėjo į kariuomenę , o aš, ilgai nelaukęs, išėjau pas savo jaunystės meilę. Išeidavau, bet po kelių dienų pareidavau į savo namus. Taip ir gyvenau tarp dviejų moterų. Tai pas vieną, tai pas kitą, ir kas keisčiausia, nė viena iš jų nekėlė skandalų ar pavydo scenų. Tiesiog susitaikė su esama padėtimi. Vienai reikėjo mano meilės, kitai – formalaus vyro. Negi pradėsi skirtis, kurti naujas šeimas.

Šiokią tokią sumaištį sukėlė grįžęs iš kariuomenės sūnus. Tą dieną buvau pas meilužę. Jis atėjo, vilkėdamas karine uniforma, ir užkėlė tokią vėtrą, kad meilužė sudėjo visus ten buvusius mano daiktus ir palinkėjo laimingos kelionės namo. Nepamenu, kad kada gyvenime bučiau taip išsigandęs, juo labiau sūnaus. Klusniai, kaip skersti vedamas avinas, parpėdinau paskui sūnų namo.

Metus, kol sūnus gyveno su mumis, nedrįsau atvirai eiti pas meilužę, juo labiau ir metai darė savo. Kuo toliau, tuo mažiau bereikėjo man jos glamonių. Kai sūnus išėjo savo keliais, vėl pradėjau lankyti jaunystės meilę.

Nežinau, kas pas ją traukė, bet tikrai jau nebe seksas. Kažkas kito. Susirgus žmonai teko apsilankymus apriboti, nes manajai reikėjo priežiūros. Neilgai sirgo. Kai pasidarė visai blogai, nuvežiau į ligoninę, konstatavo sepsį ir po savaitės ji mirė. Nebuvo nė šešiasdešimties. Kažkaip visą gyvenimą nejutau gailesčio jos ašaroms, bet ši kartą pajutau tokią tuštumą, tokį gailestį, kad norėjosi pačiam atsigulti šalia jos, o tiksliau – net į jos vietą. Tada pirmą kartą suvokiau, kad aš esu labiau vertas būtį pakištas po velėna, bet likimas lėmė kitaip.

Po metų – vedybos

Praėjus porai dienų po laidotuvių, man paskambino meilužė ir be sentimentų pasakė: „Kai apsiraminsi, ateisi pas mane.“
Nieko neatsakiau, neperskambinau, niekur nėjau, bet po savaitės pristatė pati ir pareiškė: „Aš čia dabar gyvensiu.“

Buvau dar vidutinio amžiaus, ne sukriošęs senis, taigi bijojo, kad našlio nepagrobtų kokia konkurentė. Nesigirsiu, bet mane įsižiūrėjusių buvo pakankamai. Turėjau galimybę pasirinkti, bet nebesiblaškiau ir priėmiau savo senąją draugę.

Vaikai buvo labai priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu, bet jie gyveno savo gyvenimus ir neturėjo teisės reguliuoti tėvo. Praėjus lygiai metams po žmonos mirties, išpildžiau viso gyvenimo meilužės svajonę – vedžiau ją. Ne iš meilės, bet dėl stabilios ir ramios mudviejų senatvės. Ji bijojo, kad mano sūnūs atėję neišmestų jos iš penkto aukšto, o aš nenorėjau vienas kirmyti prie lango.

Requiem laimingam vargui

Ši moteris buvo laiko patikrinta, išbandyta ir iki smulkiausių dalelių pažįstama. Kai susituokėme, viskas aprimo ir atsistojo į normalias vėžes. Ji savo butą padovanojo sūnui ir atsikraustė pas mane.

Dabar aš jau pensininkas, ji žymiai jaunesnė, tai dar dirba. Pinigų užtenka ir sveikata kol kas nešlubuoja. Visą gyvenimą lėkiau, kažką dariau, zyliojau, jaučiausi kietas, gražus vyras, kartais nerealiai, nenatūraliai laimingas, bet tik dabar pasijutau paprastai ir žmoniškai laimingas. Manau, toks laimės jausmas apima tik senatvėje, kai belieka prisiminimai apie patirtą laimę ir vargus.

Parašiau ir pagalvojau, o kaip pavadinti šį rašinį apie nugyventą gyvenimą? Memuarai? Laimės ir vargų, paleistuvystės kronika? Daviau paskaityti savo trečiajai ir, tikiuosi, paskutinei žmonai. Perskaitė įdėmiai ir kai ką pakoregavo.

„Requiem laimingam vargui“, – atsakė ironiškai. Mostelėjo ranka ir išėjo į darbą.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(161 žmogus įvertino)
3.4410

Gyvenimą miesto centre iškeitė į kaimą: jau sutaupėme 12 tūkstančių eurų (21)

Mūsų šeima į karantiną žengė su nerimu. Daugiau kaip prieš metus, kai pirmą kartą prasidėjo...

Motinos dieną įvardijo, kam reiktų atsiprašyti: po baisios patirties vaikystėje, suaugusi moteris iki šiol miega nejudėdama (62)

Artėja Motinos diena. Miela, graži šventė. Taip turėtų būti. Bet ne visiems. Kalbėti apie...

Su kurso drauge paslaptingą eksperimentą atlikusi mergina daugiau to nekartotų – kūnas šiurpsta prisiminus (56)

Žinau, kad žiūrėsite skeptiškai, kitko ir nesiūlau. Tiesiog noriu papasakoti savo istoriją, nes...

Vyras nebežino, kaip gelbėti santuoką: įsitikinau, kad žmona turi paslaptį (159)

„Paklausk jos tiesiai“, „Konfrontuok“, „Pasikalbėkite“, – ragina visi. Bet kaip tu...

Internetu su 40-mete susipažinęs vyras išgirdo tokių pasakų, kad sunku ir įsivaizduoti (125)

Pažinčių svetainėje patiko moteris... Nuotraukoje – labai graži. Įspūdingomis didelėmis...

Top naujienos

Duomenų mokslininkas – apie galimą situacijos suvaldymą: anksčiau rugpjūčio to nebus siūlo vėlinti antro skiepo datą (155)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį prognozavo,...

Darbo partijos narys – apie „Šeimos maršą“: organizatoriai gąsdino mano vaikus (431)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus...

Kruvinas šaudynes Rusijoje surengęs jaunuolis: kas jis? (99)

Po šaudynių Rusijos Kazanės mokykloje buvo iškelta byla dėl kelių moksleivių nužudymo,...

Nausėda: mūsų derybines pozicijas Kremlius priima kaip silpnumo ženklą (89)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (183)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (78)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

NVSC: didėja protrūkių skaičius gamybos ir transporto, o mažėja paslaugų sektoriuje (7)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo,...

Julija Mackevičiūtė | D+

Noriu tuoktis pajūryje, bet nekenčiu spoksotojų: vestuvių planuotoja pasakė, kokios vietos Lietuvoje tinkamiausios

Po lemtingojo pritūpimo ant kelio jei gyvenimas ir neapsiverčia, tai galvos skausmų tikrai...

Vilniuje rastas asbestas sukuria apie 30 mln. žalą gamtai

Vilniaus miesto pakraštyje aptiktos apie 10 tūkst. tonų asbesto atliekų sukuria apie 30 mln. eurų...

Palikusi tris vyrus 61-erių verslininkė Sniegė Naku: vietoj uogienių virimo – kelionės ir pasimatymai su italais (30)

Sniegė Naku mus pasitinka savo studijoje Vilniaus Naujamiesčio rajone. Sniegė kuria papuošalus bei...