Sakote, kad moterys materialistės? Šiais laikais pasidarė svarbūs tik pinigai? Na, o kam jie nėra svarbūs? Instrumentas, suteikiantis laisvę gyvenime, itin svarbus, tik žinoma, kraštutinumai niekada prie gero neprivedė...
Įdomi diskusija DELFI portale užvirė, niekada nerašau komentarų, tikrai negalvojau ir savo minčių parašyti, bet... itin aktuali tema pasitaikė! Perskaičiau visus straipsnius, kuriuose dėliojote mintis apie antrąsias puses. Buvo įdomu ir liūdna – mes kol kas gyvenime suprantame viską tiesmukai.
Esu 26 metų jaunuolis (vis dar), taip pat kaip ir daugelis anksčiau pasisakiusiųjų šiuo metu vienišas, tad leiskite su Jumis pasidalinti savo mintimis.
Gyvenu pajūryje ir dirbu ne pagal specialybę – prieš keletą metų įkūriau nedidelį versliuką (tame sektoriuje, kuriame jis veikia, šiuo metu jis itin nedidelis), tačiau galiu sau leisti vairuoti metų senumo automobilį (kaip to nepaminėjus?! Taigi, nei vienas panašus straipsnis be tokio svarbaus akcento kaip automobilis tiesiog neapsiėjo!), nelabai sukti galvos dėl to, ar galiu sau leisti prekybos centre nusipirkti vieną ar kitą brangesnį produktą.
Mano nedidelė gyvenimo patirtis leidžia manyti, kad kiekvienai be išimties merginai yra svarbi vyro materialinė padėtis. Ir kaip gi gali būti kitaip? Ir nėra čia ko pykti, žinoma, jeigu tai neperžengia sveiko proto ribų. Lietuvoje, deja, neretai jos yra peržengiamos.
Manau, kiekviena mergina nori saugumo savo būsimai šeimai, o būtent pinigai tai ir gali suteikti. Aš visiškai nepykstu dėl to (apsaugos darbuotojau, tu irgi neturėtum), nes, na, pripažinkime, tie materialūs dalykai gyvenime tikrai ne paskutinę vietą užima. Kiekvienas nejučia gatvėje nužvelgiame prabangų automobilį vairuojančius moterį ar vyrą, kiekvienas atkreipiame dėmesį į gražiau nei aplinkiniai apsirengusią damą ar solidų kostiumą vilkintį vyrą. Sakysite, va, anksčiau buvo kitaip. Nieko panašaus, buvo „į kitus marškinius įvilkta“, o esmė liko ta pati – šeima siekė dukrą ištekinti už didelį ūkį turinčio vyro, nei vienai ne tik kad nelinkėjo, bet ir griežtai draudė susidėti su piemeniu (tiesiogine prasme)...
Moteris nori vyro, kuris gyvenime turėtų tikslą, tam tikras, jai priimtinas ir rūpimas gyvenimiškas vertybes, ko jis, po galais, gali išmokyti jų bendrus vaikus, jeigu pats tik egzistuoja....
Šiuo metu vienas gyvenu nuomojamame bute puikiame rajone, tik bėda, kad tas butas labai ir net labai „prašosi“ remonto, todėl maždaug prieš metus buvo kilusi mintis arba pirkti savo būstą (na, kaip gi lietuvis be savo mūro sienų išgyvens, senosios kartos įtaka kuždėjo), arba nuomotis geresnį. Viską permąsčius nusprendžiau ten pasilikti dėl man finansiškai daug geresnių sąlygų ir pagaliau priartėjau prie esmės – labai džiaugiuosi pasilikęs, nes tas butas – kuo puikiausias barakudų indikatorius!
Užtenka pasikviesti į namus puodeliui arbatos ir paaiškėja, kokių tikslų vedina mergina siekia pažinties. Buvo tokių, kad po pirmojo mano namuose išgerto puodelio mergina daugiau nebepasirodė (kaip gi čia jis vairuoja tokį neprastą automobilį ir tokiame bute gyvena...).
Džiaugiuosi, kad jų nebuvo daug. Manau, kad kiekviena normali mergina įvertins tavo kaip vyro perspektyvas, pinigai – laikinas dalykas. Protinga mergina supranta, kad dabar tu jų neturi, bet jeigu gyvenime esi veržlus, savimi pasitikintis ir daugiau mažiau aiškius tikslus turintis vyrukas (o jeigu dar ir vertybės sutampa…), tu esi puikus kandidatas šeimai kurti.
Dėstau mintis ir nejučia pagalvoju: viskas lyg ir taip, bet nėra vienos taisyklės, viskas galbūt šiek tiek sudėtingiau, galbūt todėl aš vis dar vienas... Galimam skaitytojų smalsumui patenkinti paatvirausiu – paskutinės dvi draugystės baigėsi mano iniciatyva. Na, nėra to jausmo nors tu ką, ir nieko tu logiškai nepaaiškinsi, nepagrįsi. Skaudžiausia sutikti antrąją pusę, kuri, pasirodo, po tiek metų su tavimi – tik dėl sotesnio kąsnio, gražesnio automobilio ar namo.
Noriu sutikti tokią moterį, su kuria galėčiau pasidalinti ne tik savo džiaugsmu, pinigais (jei jų bus), bet ir vargu ar sunkumais. Labai noriu, to ir Jums linkiu iš visos širdies – sutikti tą antrąją pusę kuo anksčiau, nes kartu pagautą sėkmę (reikėtų sakyti milijoną, taikant į ankstesniuosius straipsnius) vertinsite labiau. Labiau vertinsite, suprasite ir vienas kitą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: