Po neužšąlusius tvenkinius plaukiojančios gulbės ir guminėse valtyse susigūžę žvejai, jokių kvailų avarijų dėl netikėto leduko gatvėse – nejaugi nesmagu?

JAV mokslininkai ką tik perspėjo, kad Arktikos amžinas įšalas gali ištirpti per keletą dešimtmečių. Tikiuosi, kad iki suplanuotų atostogų visai netoli ledynų jie neiškrės kokio netikėto pokšto ir nepavirs vandenėliu, o vėliau – prašom.

Slidininkai skundžiasi, kad neįprastai aukšta oro temperatūra Europoje sužlugdė Pasaulio slidinėjimo taurės varžybas Alpėse, sugriaudama varžybų kalendorių ir sukeldama abejonių dėl šios nuo klimato pokyčių itin priklausančios sporto šakos ateities.

Šalių, kurių teritorijoje yra Alpės, turizmo verslo atstovai ir jų klientai skundžiasi, kad gali tekti atšaukti suplanuotas atostogas, nes žiemą pritrūks sniego. Savo gėdai, turiu prisipažinti, kad žiemos sporto šakos man mieliau atrodo per televizorių, o ne lauke, spaudžiant -20 laipsnių šaltukui.

Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu parengto tyrimo autoriai gąsdina, kad nestabdomas pasaulinis klimato atšilimas gali sukelti pasaulio ekonomikos krizę, kuri prilygtų pasauliniams karams.

Jie įspėja apie potvynius, badą, masinę migraciją, daugybės gyvūnų rūšių išnykimą, jeigu nebus imtasi ryžtingai mažinti anglies dvideginio bei kitų žalingų dujų išmetimo.

Nežabojamos klimato permainos žmonijai kasmet esą kainuos nuo 5 iki 20 proc. bendrojo produkto, o jei vidutinė metų temperatūra pakils 3 laipsniais, tirpstantys ledynai ir kylantis vandenų lygis kels pavojų vidutiniškai kas dvidešimtam planetos gyventojui.

Trumpai tariant, Apokalipsė, apie kurią tai tyliau, tai garsiau mokslininkų sluoksniuose, tarp ekonomistų, politikų, žaliųjų ir šiaip visuomenėje kalbama jau ne vienerius metus.

O dabar – malonesnė žinia. Šis ruduo Europoje yra pats šilčiausias nuo tada, kai Kristupas Kolumbas pirmąkart pasiekė Amerikos krantus.

Kitaip tariant, dar nereikia iš spintų užkaborių traukti kailinių ir kumštinių pirštinių, rytais burzginti mašinas, bandant jas bet šiek tiek sušildyti ir išvaduoti iš ledo gniaužtų, klampoti po purvino ir sūraus sniego gumulus ant šaligatvių...

Žinoma, naktį ir rytais paspaudžia šioks toks šaltukas, ką tik, atrodo, šiek tiek pasnigo, bet dieną tvieskia saulė, po kurios spinduliais galima vos ne degintis, kvepia pavasariu ir malonu, kaip kadaise Prancūzijoje, kuomet gatvėmis vidury žiemos žygiavau vien su megztiniu.

Norėtumėte, kad kvepėtų Kalėdomis? Pasižiūrėkite į parduotuvių vitrinas, augančias atviručių kauges ant biuro administratorės arba viršininko stalo ir pirkėjų minias „Akropolyje".

Tiesa, kai kurie, be sniego pamiršę, kad artėja metų pabaigos šventės, dar neplūsta į parduotuves, todėl galima suskubti apsirūpinti dovanomis draugams ir artimiesiems, kol neprasidėjo Didžioji Masinė Paskutinės Dienos Psichozė.

Jei ir tai nepadės prisiminti artėjančių Kalėdų, įsijunkite televizorių – šiomis dienomis ekrane vis dažniau šmėžuoja raudonai apsirengę senukai, užsirašykite priminimą mobiliajame telefone, pasitikrinkite banko sąskaitą – juk valdžia neturėtų pamiršti bent šiokių tokių premijų.

Gal Kalėdų Senelis, jei skaito šias eilutes, galėtų kiekvienam dovanų atnešti po dezodorantą? Visi po truputį purkštume, ozono sluoksnis tirptų ir pasaulinis atšilimas niekada nesibaigtų...

Sutinku, kad skamba labai savanaudiškai. Bet juk naujoviška lietuviška žiema atrodo visai nieko, ar ne?

Sako, kad per Kalėdas sniego galime visai nesulaukti, bet stebuklų dar būna. Tiek to, šiemet be pasaulinio atšilimo dar kaip nors ištversiu...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!