Taigi, grįžau prisitaupęs pinigų, tačiau jau tris mėnesius nerandu darbo... Ieškau visur, kiekvieną savaitę siuntinėju CV į visas darbo vietas pagal specialybę... Esu nusiteikęs pasiaukoti, netgi skambinėjau į kontoras ir prašiausi praktikos už dyką, kad tik įgaučiau įgūdžių ir būčiau labiau vertinamas darbdavių, bet nieks nesuteikė galimybės net ir tik praktikos atlikti...

Klausių, ką man daryti? Santaupos baigiasi... O čia aš nenoriu dirbti ne pagal specialybę, kai vargau 7-erius metus, kad gaučiau magistro diplomą. Jau geriau tada emigruosiu ir ten dirbsiu nekvalifikuotą darbą ir gausiu tris ar keturis kartus daugiau.

Man 26-eri metai. Apie šeimos kūrimą net nekyla minčių Lietuvoje, nes čia, kad uždirbtum 1000 eurų, turi siekti aukštumų, pasižiūrėkite kokie atlyginimai valstybės tarnyboje. Ką jau kalbėti, jei teisėjai vos 1600 eurų gauna „į rankas“, o kiek pastangų reikia įdėti, kad taptum juo. Kita vertus, aš turtų nesivaikau, noriu tik galimybės pradėti dirbti pagal savo profesiją ir gyventi savo Tėvynėje, tačiau kol kas sulaukiau pasiūlymų dirbti tik už minimalią algą rajonuose arba kviečiamas buvau į atranką dėl nemokamos praktikos atlikimo Vilniuje...

Kaip išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kai reikia būstą nuomotis kitame mieste, dar kokiame rajone, kur išvis nėra nuomos skelbimų? O ką jau kalbėti apie nemokamos praktikos atlikimą Vilniuje? Iš ko gyventi? Aš suprantu, kad esu pats kaltas, jog pasirinkau tokią specialybę – neperspektyvią. Tačiau ką daryti? Galvoje sukasi tik mintys apie emigraciją. Svetur dirbau nekvalifikuotą darbą ir gaudavau 1200 eurų „į rankas“, atskaičius mokesčius, tačiau grįžau ir buvau pasiryžęs dirbti už minimumą, jei savo mieste, vien tik tam, kad galėčiau dirbti protinį darbą ir nepavirsčiau į visišką daržovę..

Tačiau Kaune net ir praktikos nieks nenori suteikti neapmokamos. Žodžiu, mano kantrybės taurė tuoj bus perpildyta ir šį kartą nevažiuosiu tik užsidirbti. Neberizikuosiu vėl sėdėti ištisus mėnesius be darbo vien iš meilės Tėvynės orui. Emigruosiu ir rinksiuosi kitą šalį, tada bent galėsiu padėti vargstantiems seneliams ir mamai. Velniop viską, jeigu taip...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo patirtimi, kaip jums sekėsi įsitvirtinti Lietuvoje grįžus iš emigracijos? Ar sunkiai radote darbą pagal specialybę? Ar teko vėl išvykti svetur taip ir neįgyvendinus savo tikslų Lietuvoje? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.