aA
Šis tekstas – ne tik apie Jazzu. Be jos – apie dar kelis garsiai kalbančius ir už tas drąsias šnekas nešiojamus ant rankų. O juk tai – tik pašaipos, panieka ir pyktis, agresija ir netolerancija. Viskas, ko tikrai nenorėtum mokyti šalia tavęs augančio mažojo.
© DELFI

Visų pirma, Jazzu. Man ji labai patiko – muzika, charizma, raudonu lūpdažio kerai ir griežti tabu – tokia įžymybė, kuriai galima leisti ir atleisti nekuklumą ir drąsą.

Tik ta drąsa taip pat privalo turėti ribas. Jei esi žmogus, kalbantis tūkstančiams, diktuojantis skonį, požiūrį ir pasirinkimus – juo labiau.

Nebesvarbu, kokių aplinkybių vedama ji išliejo nepasitenkinimą dėl „netinkamų“ klausytojų. Svarbu čia kaip – žodžiais, epitetais, kurie priverčia mane suklūsti, net jei juos išgirstu margaspalviame Kalvarijų turguje. O čia juk – tikra lietuviška diva.

Taigi, braukiau kryžių ir pasirinkau – nebeklausysiu. Tokia pozicija privertė apsispręsti, kad nuteisusi Jazzu žodžius esu priversta nurašyti ir visa, ką ši moteris yra nuveikusi gražaus. Nes kitaip pasipiktinimas „kaip čia negražiai pakalbėjo“ ir teliks nieko nesakančiu pasipiktinimu.

O į tokius žodžius negalima nekreipti dėmesio.

Dėl mažųjų, gyvenančių šalia. Kol šiems dar esame vieninteliai įkvėpėjai ir mokytojai, kol dar galime nubrėžti, kas yra gera ir bloga. O viešai demonstruoti agresiją ir neapykantą yra labai negražu. Labai labai.

Iki Jazzu per pastaruosius metus nusprendžiau atsisveikinti su dar keliais viešai matomais, girdimais asmenimis – jų pasisakymų, pasirodymų ar straipsnių sąmoningai pradėjau vengti.

Toks informacijos atsisijojimas prasidėjo kartu su Augustu– dar tik užgimusiu manyje. Jis toks mažas, kelių kruopų dydžio, bet kaipmat sugebėjo pakeisti mano gyvenimo būdą.

Kalbu ne tik apie fiziologinius pokyčius, labiau – psichologinį aspektą. Pradėjau riboti viską, kas per tik per mane pereidavo jam – ne tik kenksmingo maisto kąsnius, bet ir žalingos informacijos srautus.

Taip iš kasdienio raciono dingo žinios apie kriminalus, nusikaltimus, skaudžias ligas ar tiesiog „šaudo-gaudo“ filmai.

Dingo ir keli draugai „Facebook“ sąraše – už nuolat viešai transliuojamą neapykantą ar tiesiog palaikymą tiems, kurie ta neapykanta aptekę.

Nebesinorėjo klausytis patyčių, paniekos, pašaipų. Nes pyktis greitai sėja sėklas. O sėti šių dar negimusio žmogaus širdelėje – nusikaltimas.

Būtent dėl šios priežasties nustojau skaityti Andriaus Užkalnio tekstus. Nors jis ir kalba apie tuos visuomenės segmentus, kuriems savęs nei karto nepriskyriau, tačiau straipsniuose transliuojama neapykanta kitokiems, (pseudo) intelektualaus gyvenimo būdo nepasirinkusiems tautiečiams – jos jau buvo per daug.

Atsisakiau ir SEL dainų. Ir nors dar šiandien sakau, kad Egidijaus Dragūno koncertai buvo geriausi šou, kokius esu mačiusi, ir dainuoti kartu galiu bene kiekvieną jo dainą, užteko kelių šio atlikėjo pasisakymų viešojoje erdvėje, kad nustočiau juo domėtis. Nes kad ir kokia gera jo muzika bebūtų, ji tapo labai „nebeskani“.

Taip taip, čia ir vėl galima kaltinti žiniasklaidą – neva ši transliuoja menkavertę, žmones kurstančią informaciją, suteikia pjedestalą tiems, kurie dėmesio nenusipelnę.

Tačiau užtenka „Facebook“ apsilankyti Agnės Jagelavičiūtės paskyroje ir paskaityti komentarus po įrašais, pažymėtais dešimtimis keiksmų ir rusiškų epitetų. Ten paslysta net ir paprastai meilę, ramybę ir taiką deklaruojančios mamytės – šaukia „bravo“ kiekvienam viešai naujai papiltam purvo kibirui.

Tiesa, ši moteris taip pat kadaise buvusi man įkvėpėja.

Ir taip, kiekvienas jų man, čia dabar kritikuojančiai jų gyvenimo būdą, galėtų atrėžti: nesi padariusi nieko, kas pritrauktų pilnas sales klausytojų, dešimtis tūkstančių skaitytojų, kariuomenę „Facebook“ kariaunininkų, pasiruošusių bet kada stoti į tavo pusę piktų žodžių mūšiuose.

Tačiau esu mama sūnui, kuris, tikiuosi, po kelių metų jiems norėtų pasakyti: „Dėde, teta, šaipytis negražu“. O šalia stovinti mama užtikrintai pritartų – nes tokio požiūrio išmokė ji, kalbėjusi veiksmais, o ne tuščiais žodžiais.

Nes jei sūnus matys manuosius „like“ po gardžiai besijuokiančiais straipsniais iš kuo nors neįtikusio kaimyno, matys tėvus, besigėrinčius muzika žmogaus, viešai savo keliolikai tūkstančių sekėjų socialiniame tinkle dergiančio valstybingumo pamatus ar svarstys, kodėl keiksmažodžiais apipinta panieka gali sukelti pasigėrėjimo šūksnius.

Tada aš nebegalėsiu ant jo pykti, kai mokykloje savo požiūrį ir nuomonę jis įrodinės ne ramiai dėstomais argumentais, o kumščiais ir pašaipomis.

Skaudžios pasekmės dažniausiai slepia, iš pirmo žvilgsnio, visai nekaltas priežastis. Nes drugelio sparnų plastelėjimas Amazonėje sukelia taifūną Japonijoje.

Juk girdėjote apie visose šalies mokyklose įvairiomis prevencinėmis programomis propaguojamą poziciją „Patyčioms ne“. Priimti kitokią nuomonę, kitą skonį, požiūrį, kitokią šeimos sudėtį, odos spalvą vaikus moko jau mokykloje. Tačiau kas iš to, kai namuose ir viešojoje erdvėje aukštyn keliami tų pamokų iki šios dienos tinkamai neįsisavinę suaugusieji.

Paprastų žmogiškumo ir pagarbos kitam pamokų.

O be šių gimsta ne tik patyčios, kurioms garsiai plojama, gimsta agresija, smurtas šeimoje, gyvenimus griaunantis alkoholizmas, gimsta ir tie, kurie peilio mostu gyvenimus atima kitiems.

Garsūs ir drąsūs pareiškimai neturi jokios naudos. Jie vis dėlto daugiau pasako apie adresantą, o ne adresatus. Kaip ir ta mama, parduotuvėje koneveikianti verkiantį vaiką – ji teparodo tik tiek, kad nesugeba būti mama. O vaikas – jis tiesiog vaikas. Jau nuo pat mažumės, deja, netinkamai pažindinamas su pasauliu.

Taip ir neva drąsiai kalbantys teparodo, kad diplomatiškai, o kartu ir įtikinamai kalbėti jie nemoka. Nes kad ir kokios teisingos, ar net genialios skelbiamos idėjos bebūtų, jos nebetenka prasmės, jei yra pristatomos išjuokiant kitokią nuomonę ginančius, ar net išties netinkamus sprendimus priėmusius žmones.

Štai kodėl, kad ir kaip norėčiau, nebeeisiu į Jazzu koncertą. Ir A. Užkalnio tekstus skaitysiu tik tuo atveju, jei jais norėsiu pasiremti aiškindama šalia manęs augančiam mažajam, kaip kalbėti žmonėms nedera, net kai išties turi ir labai nori pasakyti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo mintimis? Turite kitokią nuomonę? Rašykite žemiau :


Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikino neatsargūs žodžiai privedė iki skyrybų, bet jo pamiršti negali (9)

Nuo tos dienos, kai perskaičiau šį laišką, kurį rašei prieš Valentino dieną, negaliu ramiai...

Svajonę išvykti į Australiją sužlugdė kliūtis, kurios nesitikėjo (16)

Turbūt ne vienas esate girdėjęs apie „Working Holiday“ programą. Ši programa yra skirta...

„Popieriuje“ praradau žmoną, bet realybėje netekau kur kas daugiau (116)

Laiškas mano buvusiai žmonai, jos vardas iki šiol dar vis skamba mano mintyse ir širdyje .

Į vaikino pasiūlymą iš pradžių reagavo įtariai – greitai viskas pasikeitė (8)

Visa tai įvyko prieš gerus šešerius metus. Susipažinome internetinėje pažinčių svetainėje....

Top naujienos

Guoga apie sprendimą nebesitraukti iš politikos: gulėjau lovoje ir pajutau tuštumą (86)

Naujausias Antano Guogos statymas – Centro partija. Kur ir kodėl dingo pažadai trauktis iš...

Gyvai / Eurolygos išgyvenimo drama Tel Avive: „Maccabi“ – „Žalgiris“ (72)

Trečiadienį Izraelyje susitinka dvi komandos, bandančios išsaugoti paskutinę viltį patekti į...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (22)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Arūnas Milašius. Žilagalviai – laikas kilti nuo sofos ir eiti dirbti, jūsų jau laukia (166)

Ką bekalbėtumėte, tačiau mūsų darbo rinka keičiasi ir keičiasi ton pusėn, apie kurią...

Sinoptikai turi pavasarinių naujienų: bus bent keli šiltesnio oro pliūpsniai karščio rekordus jau fiksuoja Šiaurės pusrutulyje esančios stotys (11)

Sinoptikai visame pasaulyje stebi pavasario įsitvirtinimą. Ne visose šalyse pavasario pradžia...

Atsakingas pareigas užimanti Vilma Drulienė: kas svarbiausia norint pasiekti bet kokį tikslą (12)

Kovo mėnesį „Litexpo“ vykusioje konferencijoje „Moters vizija“ savo pranešimą skaitė ir...

Rusija įtūžo Lenkijai nepakvietus Putino į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines (215)

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino...

5 stadijos, kurias įveikia vyras, kol pagaliau supranta sutikęs savo moterį (4)

Dauguma nieko rimto neplanuojančių vyrų sutinka savo vienintelę tada, kai mažiausiai to laukia....

Kodėl skirtingose šalyse naudojami skirtingi kištukiniai lizdai?

Jei daug keliaujate, tikrai esate susidūrę su problema, kuomet svečioje šalyje negalite naudotis...

Augant nerimui dėl „Brexit“ – žinia lietuviams emigrantams: į ambasadas siųs mobilias komandas (189)

Daugelis Lietuvos emigrantų gana neramiai stebi procesus, kurie šiuo metu vyksta britų parlamente.