Man 30 metų, turiu dvi dukras – 8 ir 3 metų. Kai susilaukiau pirmos dukros, į darbą grįžau po 1 m. ir 3 mėn. (dukrytę nuvedžiau į lopšelį), ir ne todėl, kad labai reikėjo pinigų, o todėl, kad buvau be proto pavargusi nuo jos auginimo. Kol nesulaukė vienerių, ji nuolat verkė, o aš negalėjau suprasti, kur problema.
© Shutterstock nuotr.

Atrodė, kad taip ir jai, ir man bus geriau. Tada atrodė, kad auklės ja pasirūpins geriau, o ir mano psichika šiek tiek atsigaus. Buvau gilioje „motinystės depresijoje“. Man tada buvo 22 m. – tikrai nebuvau pasirengusi motinystei.

Ir vėliau, jau dukrai paaugus, santykiai ilgą laiką buvo labai sudėtingi. Dukrai labai trūko manęs, tai lėmė problemas bendravime su bendraamžiais, pykčio priepuolius, barnius ir, kas baisiausia, nepasitikėjimą savimi. Ji buvo labai uždara, tyli, nebendraujanti su kitais vaikais.

Po 4 metų gimė antroji – motinystei šįkart buvau pasirengusi labiau. Su vaiku namie buvau iki 2 metų. Su antrąja dukra ryšis buvo daug artimesnis, rūpesčių buvo daug mažiau ir net meilė atrodė stipresnė antrajai dukrai. Bet vis dar nemokėjau bendrauti su pirmąja dukra, o ji labai pavydėjo mano meilės mažajai sesutei, visą laiką priekaištavo man – kad aš sesę myliu labiau, kad esu bloga mama.

Aš, besirūpindama savo aukštuoju mokslu, vaikais, vyru, šeimos rūpesčiais ir savo karjera, galop visiškai pasimečiau savo vertybėse, išvargau, išsekau ir jau nebegalėjau suprasti, kas yra teisinga, o kas ne, kaip reikia auklėti vaikus, kaip kurti ryšį su dukromis, kad duočiau joms viską, ką galiu geriausio.

Taip jau nutiko, kad prieš pusmetį išėjau iš darbo – padariau pauzę, nes pradėjo šlubuoti ir psichinė, ir fizinė sveikata. Ir būtent tada, kai aš pabuvau pati su savimi, pailsėjau, kai išanalizavau visą savo ir dukrų gyvenimą nuo jų gimimo iki dabar, supratau, kiek daug klaidų dariau.

Nes iš tiesų vaikams reikia tik meilės, ją lydi tik geri dalykai, geri pavyzdžiai, tik gera praktika. Pradėjau vyresnę dukrą lydėti į mokyklą pėsčiomis tam, kad galėtumėme kuo daugiau pabendrauti tik mudvi. Taigi, dabar atsirado tik mūsų rytai.

Apkabinu ją daug dažniau, pagiriu, paskatinu. Mes dažnai pasikalbame kaip draugės, nepamokslauju jai, o tiesiog kantriai ir su meile paaiškinu. Daug dalykų darome kartu. Ir galiu pasakyti, kad tiek, kiek „pridariau“ blogų dalykų auklėjime per visus 7,5 metų, dabar tikrai per pusmetį sugebėjau pataisyti.

Ir kas labiausiai pasikeitė, tai mano dukros gyvenimas – ji pagaliau pasitiki savimi, ji turi draugų, ji mielai lanko būrelius. Jai tiesiog reikėjo mano meilės ir palaikymo. Atrodo, visiškai paprastų ir savaime suprantamų dalykų, tačiau net ir tokių dalykų turėjau išmokti pati, būdama jau net 30 metų.

Taigi, nenuleiskite rankų tos, kurioms atrodo, kad motinystė yra sunkiausias darbas pasaulyje – taip, tai atsakingos pareigos, tačiau svarbu pačioms išugdyti savyje tai, ką norime matyti savo vaikuose. Nereikia savęs gailėtis – STOP. Reikia dirbti pačiam su savimi, išugdyti savyje discipliną. Jei aš „isterikė“, tai mano vaikai kitokie, vargu, ar gali būti. Ir tik tada, kai aš pati būsiu rami, susikaupusi, atsakinga, mylinti, tokie bus ir mano vaikai.

O svarbiausia, niekada ne vėlu pradėti iš naujo. Reikia tik nori. Mes negalime pakeisti išorinio pasaulio, arba galime išoriniam pasauliui įtaką daryti labai menkai, tačiau savo vidinį pasaulį valdome TIK MES PAČIOS. Mano gyvenimas pasikeitė ne dėl ko nors, ne dėl kitų, o dėl to, kad pasikeičiau aš pati. Ir viskas aplink nušvito daug šviesesnėmis spalvomis. Negailėkite meilės ir palaikymo kitiems – taip aplinkui bus daug laimingesnių žmonių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ – būtent taip tikrai galvoja ne viena atžalas namie prižiūrinti moteris, karjerą iškeitusi į šeimą.

Manote, lengva? Straipsnį „Ką nutyli supermamos?“ DELFI portale anksčiau rašiusi Giedrė buvo atvira – nelabai. „Pabandyk išgyventi, kai nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro - lakstymai, šokinėjimai nuo palangių, rietynės, muštynės, ožiai. Be savaitgalių. Be išeiginių. Be švenčių.“, – motinos kasdienybe dalijosi ji.

Mamos, prašome Jūsų – pasidalinkite: ar lengviau atžalas palikti auklei ir lėkti į darbą, ar visą dieną būti namuose? Ar iš tiesų net ir tuomet sunku viską spėti? Papasakokite, kaip nusprendėte, kokia mama – dirbančia ar ne – būsite? O kaip į tai reaguoja tėtis? O gal norite sugriauti mitą, kad vienas kūdikis sugeba dviejų žmonių gyvenimuose sukelti chaosą?

Vieno rašinio autoriui įteiksime tris knygas – Č. Milošo „Abėcėlė“, M. Gessen „Putinas. Žmogus be veido“, „Piešimas buvo tarsi durys“.

Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda arba čia:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojai dalinasi ligoninės maisto nuotraukomis: tai viešųjų pirkimų rezultatas (344)

Noriu pasidalinti taip pat patirtimi dėl ligoninės maisto. Mano anūkas, kuriam irgi dveji metukai...

Darbas Palangoje apkarto – nori, kad atlyginimas būtų mokamas kiekvieną savaitę (22)

Lietuvoje toliau sėkmingai klesti darbuotojų išnaudojimas ir jokios valstybinės institucijos čia...

Emigranto vaikas tapo nevaldomu – mamos reakcija bendraklasių tėvus apstulbino (326)

Nuo pat pirmų metų sūnaus klasėje buvo hiperaktyvus berniukas. Iš pradžių didesnių problemų...

Liko nemaloniai nustebinta lietuvių požiūriu: kariai irgi turi asmeninį gyvenimą (114)

Žiniasklaidoje buvo iškeltas šauktinių tėvų klausimas, kodėl jie nėra paleidžiami...

Slaugė atvira: pacientų antrosios pusės mus tiesiog persekioja (101)

Nesuprantu, kodėl visada visur rašoma, kad medikai ima kyšius ir medikai tą ne taip padarė ar...

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (40)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (46)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Naktinės BMW gaudynės Vilniuje: surakintam vairuotojui teko pagulėti ant žemės (20)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių policijos surengto reido metu nubausti...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (85)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (6)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (80)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (32)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (152)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (227)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...