Bet kažkodėl su mūsų šiuolaikinėmis idėjomis ir platesniu požiūriu į gyvenimą velkasi sovietų palikimas – aplankalai.
Pirkite aplankus pratyboms, pirkite aplankus knygoms, pirkite aplankus sąsiuviniams. Juk jie visi plastikiniai. Suplyšta po pirmų dviejų mėnesių. Neužtenka vieno komplekto, nes dažniausiai yra nestandartinio dydžio pratybų, kurioms iš komplekto aplankai netinka. Tad dažniausiai vienai klasei perkami du-trys komplektai.
O kur viso to prasmė? Sutinku, tarybų laikais to reikėjo, knygas naudojome kokius dvidešimt metų, sąsiuvinį irgi pildėmė nuo iki ir dar tarp eilučių, nes deficitinė prekė. Bet dabar – prirašei sąsiuvinį ir po mėnesio į šiukšlyną, imi kitą. Kam dar su sąsiuviniu išmesti calofano gabalą? Sakote, panaudoti kitam sąsiuviniui? Bet, atrodo, mokinio sąsiuvinys kaip šiukšlė – apvilktas apiplyšusia gumele...
Žodžiu, atsikratykime palikimo, kuris neturi absoliučiai jokios prasmės.
Taip pat įdomu būtų paklausti už sienos gyvenančių tautiečių – ar kurioje nors šalyje, kurioje nors mokykloje taikomi tokie su ekologija prasilenkiantys reikalavimai?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norėtum pasidalinti įdomia istorija ar pranešti naujieną? Rašyk pilieciai@delfi.lt.