Grįžtant prie liūdnos vienų basučių istorijos... Gerą mėnesį ieškojau tinkančių, patinkančių ir, žinoma, akiai patrauklių basučių. Laimei (kaip tuo metu atrodė), jas pagaliau radau ir dar nesikandžiojančia studentui kaina – 129,99 Lt. Vis dėlto, tas naujo ir mielo pirkinio džiaugsmas ilgai netruko. Vos trečią dieną apsiavus basutes ir kelias minutes su jomis paėjusi supratau, kad kažkas negerai. „Jos lyg ir neturi žvangėti“ – pamaniau sau. Ir tikrai neturi, o žvangėjo. Geriau pažiūrėjusi pamačiau, kad iškrito keturi metaliniai kabliukai, kurie išlaisvino kilpeles ir jos ėmė žvangėti. Porą jų pasisekė rasti, kiti, deja, taip ir liko kažkur pasiklydę.
Tiesa, reikia pastebėti, kad tie metaliniai kabliukai – ne „gyvybiškai“ svarbi apavo detalė, be jų basutes vis tiek galima nešioti, tačiau turbūt sutiksite su manimi, kad estetinis vaizdas prekei – labai svarbus. Taigi natūralu pametus detales, pakito ir vaizdas. Ne į gerą, žinoma.
Nors ir nenoriai, bet teko pripažinti, kad įsigijau nekokybišką prekę ir kol dar ne vėlu, reikia ją grąžinti. Kitą dieną grįžusi į Trend Express parduotuvę, kurioje pirkau basutes, be didesnių nesklandumų grąžinau prekę ir atgavau pinigus. Nors basučių ir gedėjau, istorija baigėsi laimingai.
Posakis „į tą pačią balą du kartus nebrendama“, deja, galioja ne visiems. Ir anaiptol ne visi mokosi iš savo klaidų. Neradusi alternatyvaus vasarinės avalynės pasirinkimo, įtikinau save, kad nekokybiškos pasitaikė tik šios ir galbūt tik šitoje parduotuvėje. Taigi nusprendžiau surizikuoti ir nusipirkau tokias pačias basutes. Tik šįkart Klaipėdoje, Žygio batuose. Tai, kaip vėliau supratau, ir buvo mano didžiausia klaida.
Visų pirma, ši pora neištvėrė net trijų dienų – pačią pirmąją dieną pamečiau porą tokių pačių kabliukų. Vos kelioms dienoms praėjus mama nuėjo į Žygio batus, kuriuose pirkau basutes, tačiau ten viskas klostėsi ne taip paprastai. Niekas į kalbas apie prekės grąžinimą ir pinigų atidavimą nesileido. Iš karto pasakė, kad prekę turi apžiūrėti valdžia ir tik jie nuspręs, ką daryti. Taip pat buvo pasakyta, kad tai tik aksesuaras, papuošimo detalė, be jo, esą, basutes nešioti galima toliau, todėl ir pretenzijų priiminėti jie neprivalo.
Tiesa, šiais laikais prie pikimo čekio segamas lapelis su avalynės naudojimo taisyklėmis ir garantinėmis sąlygomis. Viena iš sąlygų sako: „5. Garantija nesuteikiama smulkaus remonto reikalaujančioms, keičiamoms apdailos detalėms, vitpadžiams, pakaloms“. Įsiminiau žodį „apdailos detalės“, nes būtent taip ir apibūdino mano iškritusią detalę. Tik ironiška – jos niekas man taip ir nepasisiūlė pakeisti ar suremontuoti. Turbūt būtų išėmę iš kitos poros ir įsegę man?
Taigi po poros savaičių mums iš Vilniaus grąžino tas pačias liūdnas basutes, su pamestomis detalėmis ir nutarimu pinigų negrąžinti.
Nebūtų taip pikta, jei ne žinojimas, kad dėl tokio nutarimo iš esmės kaltas Klaipėdos provincialumas ir kitoks, atsainus pardavėjo požiūris į klientą. Vilniuje užėjus į tuos pačius Žygio batus ir paaiškinus, kokia situacija, pardavėja nė nemirktelėjusi pasakė: „Tai atneškite basutes. Grąžinsime pinigus“. Ir požiūris į tai, kas yra tik papuošimas, o kas svarbi prekės detalė, regis, sostinėje ir uostamiestyje labai skiriasi. Vilniuje pamestos detalės neatrodė nereikšmingas, tik grožio pridedantis metaliukas. Gaila, problemą spręsti gali tik ten, kur įsigijai prekę.
Kai vartotojų teisių apsauga, aiškindama tolimesnę galima įvykių eigą, paminėjo žodį „teismas“, supratau situacijos absurdiškumą. Basutės už 129,99 Lt, kad ir kokios mielos, nevertos tokių kryžiaus kelių. Vis dėlto, kartėlį ir nusivylimą ši istorija paliko.
Ši pamoka ne tik privers atidžiau ir atsakingiau rinktis prekes, bet ir (laimei ar ne) iš mano lankomų parduotuvių sąrašo išbraukė vieną pavadinimą. Gal ir gerai, juk moterims ir taip visada sunku išsirinkti.
Būkite atsargūs pirkdami. O dar geriau – nedarykite to Lietuvos provincijoje, net jei tai – trečias pagal dydį miestas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!