aA
Plačiojoje visuomenėje dažnai girdime kai kurių vietinių, save lenkais prisistatančių lietuvių tragikomišką šūkį „Wilno naše“. Ar vis dažniau išgirstame kai kurių kaimynų iš Baltarusijos (Gudijos) kitas, manau, absurdiškai įrodinėjamas tiesas, jog tikrieji lietuviai ir LDK ainiai - tai jie. O štai mes tai kažkokia gentis prie Baltijos jūros. Ir tai nežinia iš kur atsibasčiusi. Jei taip ir toliau, tai greit net mūsų gimtoji archajiška kalba bus pristatoma kaip slaviškas dialektas atkeliavęs nuo Kaukazo ir asimiliavęsis su vietos vokiečiais.

Kai nuolat atsiranda mūsų nuostabią istoriją ir paveldą besisavinančių, norom nenorom kyla klausimas: O ką gi mes galime „pasisavinti“ iš kitų valstybių? Karaliaučius „naše“ O gal Krokuvos universitetas? Juk jis „subrendo“ - suklestėjo būtent po LDK kunigaikščio, vėliau tapusio Lenkijos karaliumi, Jogailos inicijuotų reformų 1400 metais. Aišku, tai skambėtų gana absurdiškai.

Nors pripažinkime, taip teigti mes turime bent jau tiek pat moralinių teisių (arba istorinės tiesos, bent jau kalbant apie Krokuvos universitetą) kaip ir paminėti straipsnio viršuje. Vis dėlto pabūkime šiek tiek taktiškesni ir pradėkime nuo smulkesnių dalykų… Nuo Lietuvos sparnuotosios XVI- kavalerijos.

Kas gi buvo tie sparnuotieji husarai? Tai - Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės sunkiosios kavalerijos kariniai daliniai, sudaryti iš vietinių bajorų. Tų laikų kariuomenės elitas. Pagrindinis Lietuvos-Lenkijos husarų atributas buvo sparnai. Tai pritvirtintas medinis karkasas raiteliui už balno nugaroje(vėliau prie raitelio nugaros) ir papuoštas plunksnomis. Dažomas raudona ar purpurine spalva, kaustomas žalvariu. Kario ekipuotę sudarė šalmas, su daline veido apsauga, krūtinės, nugaros šarvai, lengvi dilbio ir šlaunis saugantys šarvai.

Svarbiausias raitelio ginklas - ilga (iki 5 m), bet labai lengva, specialiai husarams gaminta, tuščiavidurė ietis. Artimai kovai naudojo ilgą lenktą kavalerijos kardą Karininkai neretai naudodavo ir kuokas arba kovos kūjus. Be abejo, laikams besikeičiant, keitėsi ir ginkluotė. Prie jau išvardintų ginklų husarai turėjo ir du priekyje tvirtinamus pistoletus arba kavalerijos karabiną.

Husarų aukso amžius prasidėjo Stepono Batoro laikais, po jo inicijuotos karinės reformos XVI a. 8 deš. Nuo tada sparnuotieji husarai tapo ta jėga, atnešdavusia arba nulemdavusia mūšio pergalę. Nuo 1577 Liubiševo pergalės iki Vienos išvadavimo 1683 jų sparnai blizgėjo pergalės šviesoje. Jų dėka buvo nulemta ir viena didžiausių lietuvių pergalių Salaspilio kautynėse. 1605 m, lietuvių kariuomenė, vadovaujama Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė daug skaitlingesnes Švedijos pajėgas.

Dabartiniuose Lenkijos kino filmuose, paraduose mes nuolat galime išvysti šiuos puošnius sparnuotus raitelius. Tačiau Lietuvoje tylu. Tarsi visos šimtmečių pergalės pasiektos anų laikų lietuvių būtų, kažkieno juoda ranka, išbrauktos iš istoijos. Kaip ir daugelis kitų mūsų istorijos ir kultūros nuostabių dalykų. Manau, kad mes iš tiesų mes turime tokią pat ir dar didesnė teisę užlipti Krokuvoje ant universiteto stogo ir vietoj „Wilno naše“ visa gerke šūkauti: 1791 m. gegužės 3 dienos - pirmoji rašytinė Europos konstitucija- „mūsų“! Sparnuotieji husarai „mūsų“! Bet kažkodėl to nedarome. Ir tai nėra gerai. Mes ne tik kad nesikėsiname į tai, kas iš tiesų ir yra mūsų kultūros ir nuopelnų dalis, ar bent jau pritemtai galėtų būti, taip paglostydami savo savimeilę, bet net vangiai beginame tai kas apskritai neatsiejamai ir nediskutuotinai yra mūsų istorijos ir valstybingumo pagrindas.

Žinoma, pabaigoje norėtųsi temą pakreipti kiek kita linkme. Juk ta istorija mažai kam jau beįdomi. Daug įdomiau paklausyti Justino Bieberio dainų ir beklausant išgerti „Rasyskaja vodka“ taurelę. Šio straipsnio mintis nebuvo parodyti, kokie „ale“ mes nuostabūs, bet mus neteisingai kiti skriaudžia ir kažkokie „nematomi anie“ smukdo. Galų gale istorija toks jau dalykas, kad į bendrą, tą patį LDK paveldą turi teisę tam tikru lygmeniu kėsintis ir Baltarusijos piliečiai. Juk ir jų protėviai iš visos širdies kartu su mumis galabijo kryžiuočius, mūšė švedus ir rusams iš rytų per kuprą daužė. Svarbu nenukrypti į kraštutinumus.

Šio straipsnio tikslas - parodyti, kad mums patiems laikas sukrusti ir būti „naglesniems“, kai kalba eina apie istorinius paveldo dalykus. O kaip tokiais tapti, jums pavyzdį rodo lenkai ir baltarusiai. Nepamirškite, jog „durną“ ir bažnyčioje muša.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.0000

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (120)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...

Atsakymas gurmanui Užkalniui: kodėl aš toliau valgysiu sumuštinius su šlapianke (17)

Skaitau, stebiuosi, nesuprantu. Tokio dergimo, tokios neapykantos nesuprantu. Jei nevartoju...

Man 30-imt ir aš niekada neištekėsiu: sunkų sprendimą teko priimti dar paauglystėje (55)

Šiandien, kaip įprastai, perverčiau internetinius portalus. Ką gi, daugiau nei pusė antraščių...

Perskaitęs moterų komentarus paaiškino, kodėl reiktų įteisinti prostituciją (141)

Paskaičius komentarus po šio straipsnio aš pasibaisėjau kai kurių komentatorių kultūra.

Top naujienos

Adamkienės bendraklasės atsiminimai: kai ji dar buvo ilgakasė Telšių gimnazistė, vaikinams teko padūsauti (71)

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma...

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą (1)

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (110)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (222)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (66)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Gūsingas vėjas neleis įsivyrauti šilumai, bet lietus trumpam pasitrauks (10)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietinis pakraštys. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui,...

Suskystintas dujas gabenusio vairuotojo išsiblaškymo kaina – milžiniškas sprogimas greitkelyje (20)

Išsiblaškymo prie vairo kaina gali būti labai didelė. Telefone, pašalinėje veikloje paskendę...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (70)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (82)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (120)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...