aA
Lietuva mano širdyje užima labai svarbią vietą – tai mano, mano tėvų ir senelių bei prosenelių kraštas. Ir nepaisant to, kad ją įvairiais istoriniais tarpsniais draskė visokios pykčio kupinos išorės jėgos, iki šiol Lietuva yra laisva - laisva būti mūsų.
© DELFI / Andrius Ufartas

Dar prieškario metais mano giminė tapo pažymėta emigracijos. Sunkmetis, skurdas, badas, nesaugumas ir nežinia dėl ateities vertė ieškoti išeičių. Tokios pat priežastys tuomet daugelį kaimuose gyvenusių ir skurdusių išginė svetur – be kalbos, be ypatingų įgūdžių ar žinių – daugumoje – eilinius kaimo vyrus. Jo istorija svetur išties įspūdinga ir verta ištiso romano. Tačiau mes ne apie tai.

Tokių emigracijos bangų, kai lietuviai tardavo sudie Lietuvai yra ne viena – dažniausiai kaina to – plyštančios širdys, draskomi likimai, nutrūkstančios giminės medžio šaknys. Nepriklausomybė mums, lietuviams, suteikė galimybę pagaliau sukurti kraštą tokį, kuriame mums būtų gera gyventi ir jau niekas mūsų negali iš jo išvaryti – mes nepriklausomi ir galingi, o sudarytos puikios sąjungos su kitomis demokratijomis mus netgi padaro bebaimius.

Nuožmus priešas iš rytų mums dabar atrodo visai nebebaisus – tik kaip vis dar grėsmingai skalijantis, tačiau jau greit benusibaigsiantis pasiutligės nualintas šuo. Nepriklausomybės pradžios metais buvo iš ties sunku mūsų šaliai – viską statėme nuo nulio ir emigracija atrodė normali ir netgi naudinga išeitis. Vėlesni nepriklausomybės dešimtmečiai atnešė tokią mūsų šalies gerovę, apie kurią net svajoti nesvajojo mūsų protėviai. Lietuva puikiai besivystanti šalis.

Materialinė gerovė visame civilizuotame vakarų pasaulyje šiuo metu yra aukščiausiame lygmenyje. Lietuva čia ne išimtis, kaip ne išimtimi yra ir socialinės atskirties problema. Skirtumas tik tas, kad mes dar ne taip ilgai kuriame savo šalies sistemą ir esame mažiau pažangūs nei kitos demokratijos. Mūsiškė yra tokia šviežia ir tokia netobula, jog apsaugoti silpnuosius joje yra dar labai sunku. Jauna mūsų demokratija tokia naivi ir nekalta, kad dažnai nesupranta, jog yra maustoma vyresnių ir kur kas labiau patyrusių. Tokia kaip mūsiškė – labai lengva pasinaudoti.

Tad pirmas klausimas būtų toks – kodėl nei karo, nei bado, nei kokių kitokių kataklizmų nealinamame mūsų krašte nepriklausomybės laikotarpiu taip sumažėjo nuolatos gyvenančių piliečių, o svarbiausia – kodėl „gyvenimui tik gerėjant“ (rašau kabutėse nes nesu tikra dėl šios frazės tikrumo), augant visokiems šalies rodikliams, neauga asmenų, pasirenkančių Lietuvą? Ar kas nors bandė nuoširdžiai, nemaskuojant to fakto pudra kaip pvz. – tai normalus reiškinys, juk visas pasaulis migruoja (na kurgi ne, milijonas nuo trijų milijonų absoliučiai normalu...) bandė atsakyti į šį klausimą? Gal kažkam tai nerdrasko nei širdies, nei kišenės ir tada tai nėra didelė problema, tačiau žinau daug sudaužytų šeimų bei likimų ir tie žmones nusipelnė atsakymų.

Kodėl Lietuvoje nesukurta saugi socialinė sistema, padedanti žmonėms kritiniais gyvenimo momentais – šeimos nario (kaip ir pajamų šaltinio) netekties atvejais, darbo netekties dėl įvairiausių priežasčių – psichologinių, fizinių ar darbdavio (nes pavyzdžiui, neužtikrino tinkamų sąlygų darbe ar tiesiog yra despotas, ar pan. ) juk darbuotojo teisių niekas neužtikrina Lietuvoje. Lietuvoje nežinau nei vienos padorios valstybinės įstaigos, kurioje būtų galima rasti visapusišką pagalbą tokiais ir panašiais kritiniais gyvenimo atvejais. Yra krūva mažyčių, po visus kampus išsibarsčiusių, tačiau vieno langelio principo įvesti Lietuvoje niekam nešovė į galvą. Kodėl? Juk pagalba piliečiui turi būti pirmoje vietoje, nes jei ji būtų, tuomet šiam nekiltų klausimų kodėl turi sąžiningai mokėti mokesčius, būti doras pilietis, sąžiningai elgtis su valstybe ir kitais joje esančiais, nes valstybė juo tinkamai pasirūpina.

Sąžiningą pagalbą ir paramą teikiančioje sistemoje gyvenantis žmogus, galbūt taip lengvai jos palikti nenorėtų, o nerandantis išeities žmogus dažnai tiesiog neturi kito pasirinkimo. Tad renkasi emigruoti. Kodėl Lietuva taip pasirinko, atsakykite?

Lietuvoje dažnai mėgstama rodyti į kitas šalis ir rodyti jas kaip pavyzdį. Tad kodėl mūsų valdžios atstovai, reikalui esant, tiesiog nepasinaudoja tai gerais pavyzdžiais – kaip, pavyzdžiui, jau minėta puiki socialinė sistema Danijoje – su vieno langelio principu; tai daug korupcinių elementų išsprendžianti sistema, kai VMI yra matomos piliečių bankų sąskaitos; automobilių bei turto mokesčiai, kurie vienokia ar kitokia forma egzistuoja bene daugelyje civilizuotų valstybių. Juk už gera reikia susimokėti, natūralu, ar ne? Klausimas, kodėl rodome į gerus pavyzdžius, bet jų netaikome Lietuvoje, a?

Nebaudžiamumas Lietuvoje. Klausimas – kodėl Lietuvoje galima vogti tūkstančius, milijonus ir likti nenubaustam? Kodėl Lietuvoje tam tikros įstaigos gali išduoti leidimus (pvz., statybose), kurie yra negalimi, o paaiškėjus kriminalui asmuo neatsako už savo veiksmus. Kodėl moka valstybė už kai kurių asmenų nusikaltimus? Juk kitose srityse dirbantiems asmenims tokia prabanga netaikoma? Juk kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo veiksmus – tiek finansiškai, tiek kitomis prasmėmis. Kodėl kaip civilizuota vakarų demokratinė valstybė nevykdome teisingumo – nėra asmeninės atsakomybės įstatymo? Šalyje, kurioje teisingumo nėra – nemiela gyventi.

Manau, tik galutinai atskleidę praeities šydą ir atsikratę praeities demonų galėsime gyventi toliau. Kaip dėl KGB archyvų visiško atvėrimo. Kaip dėl visiško atvirumo? Argi Lietuvos piliečiai, kiek jų dar jų beliko, pagaliau nenusipelnė pasitikėjimo? Ar turime teisę žinoti? Juk kaimyninių šalių praktika rodo... ar vadovausimės ja šįsyk?

Kaip dėl regionų? Ar pagaliau nuoširdžiai bus pasakyta tiesa, nors iš vienų lūpų? Kalbos, kad regionai rūpi daugeliui politikų ir jų „gaivinimas“ yra tikslas jau skamba tiek pat realiai, kiek būtų realus „nabašnyko“ atgaivinimas. Kokia dar regionų politika be juose gyvenančių žmonių? Jų ten nedaug belikę ir vis mažėja. Tad kaip įmanoma suklestėti be žmonių? Be žmonių tai yra be darbo jėgos. Tai reiškia, kad verslams ten nėra ką veikti. Be dėkingos mokesčių politikos verslui regionuose, tokiu atveju, be darbo vietų ir be normalių sveikų bendruomenių – savo ateities nesies su provincija joks normalus žmogus.

Žvelgiant į dabartinę Lietuvos regionų politiką – mirtis regionams – štai ką turėtų pripažinti sąžiningas politikas. Kol nebus suteikta daugiau galios ir tuo pačiu įsipareigojimų savivaldai, joje dirbantys nejaus atsakomybės už savo veiksmus ar veiksmų nebuvimą, tol nepasikeis ir regionai. Turi būti suvokimas, kad pinigai ne stebuklingai nukrenta iš bendro valstybės biudžeto, o yra uždirbami. Situacija, manau, pasikeistų, jei būtų renkamas vietinis savivaldybės biudžetas. Tokia sistema, beje, galioja, pavyzdžiui Norvegijoje – savo miesto biudžetą surenka savivaldybė, tad tik nuo vietinės miesto valdžios darbo bei pastangų priklauso vietos gerovė. Kiekvieno vietos gyventojo valdžia yra arti ir reikalauti teisybės, finansavimo ar mokestinių nuolaidų tampa paprasčiau, toli eiti nereikia, nes valdžia yra čia pat. Taip atsiranda didesnis ryšys tarp valdžios, pinigų ir vietos gyventojų. Valdžia nebėra taip toli nuo paprasto žmogaus. Ką Jūs apie tai manote, pone būsimasis prezidente?

Norėčiau išgirsti prezidento nuomonę apie sąlygas jaunam verslui Lietuvoje. Kaip dėl apynasrių biurokratamas, tikrintojams ir dėl mokesčių sistemos verslui? Suprasti reikia viena, kad normalu gali atrodyti tai, kaip yra Lietuvoje tik tiems, kas nėra matę pasaulio ar nėra girdėję iš kitų žmonių, kaip yra svetur. Tad ar kas nors bus daroma, kad smulkus verslas galėtų teisėtai, sąžiningai leisti šaknis Lietuvoje – be nesąmoningos biurokratijos. Ar ir toliau tam tikros įstaigos bus tam, kad verstų žmones jaustis nusikaltėliais todėl, kad jie bando kurti verslą? Ar esame šalis, kurioje gali sėkmingai egzistuoti tik stambus verslas, nes jie nusiperka viską, nemoka mokesčių, jų nevargina tikrinimai ir panašūs vargai. Jei vogti – tai milijoną. Jei daryti verslą – tai milijoninį. Bet apie ką mes čia?

Žmogus per smulkų verslą sukuria sau galimybę save išlaikyti, tokiu atveju neuždirba pakankamai, kad sumokėtų daug mokesčių valstybei, tačiau kuo puikiausiai išlaiko save, šeimą ir taip netampa našta valstybei (pašalpiniu), o ką daro mūsų valstybė? Užkrauna pelno mokesčius pelnui, kurio nėra. Taip žmogus praranda pragyvenimo šaltinį – tampa pašalpiniu, nusivilia neteisinga kvaila valstybe, gal emigruoja. Kaip daro kitos šalys? Neskaičiuoja mokesčių verslui, kol jis negauna tam tikro pelno. Kaip žinoti, kad nesukčiauja? Civilizuotose šalyse valstybė turi teisę matyti tavo banko sąskaitą, tad žino kas ir kaip. Tad ką Jūs manote apie tai kandidate?

Turiu klausimą apie žmogaus teises Lietuvoje. Šiuo klausimu mes neretai esame ne aukštumose įvairiose Europos valstybių statistikose. Na, bet tobulumo siekti niekada ne vėlu. Ir kas, manau, svarbiausia ir aktualiausia, tai siekis gerovės žmogui, o ne aukštumos statistikose. Statistiką galima visaip surinkti ir visaip pateikti. O štai laimės rodiklio nesuklastosi. Daugelį socialinių problemų Lietuvoje iššaukia alkoholizmas – faktas. Dauguma smurto atvejų artimoje aplinkoje kyla dėl to, avarijos keliuose – išgėrus, neatsakingas elgesys viešosiose erdvėse, nelaimės darbe įvyksta dėl prisigėrimo. Pabrėžiu – ne alkoholis, o alkoholizmas yra problema.

Alkoholis egzistuoja ir yra prieinamas daugelyje pasaulio visuomenių absoliučiai visais laikais (net tada, kai buvo visiškai uždraustas, jo kultūra sugebėjo netgi suklestėti). Tad problema yra ne nesaikingas jo vartojimas. Lietuviai, net statistika rodo, bet ir šiaip yra akivaizdu – itin serganti tauta, kuri, ironiška, bet nėra gydoma. Pone būsimasis Lietuvos prezidente, kokia būtų jūsų iniciatyva šiuo klausimu? Kalbame apie visuotinę tautos gerovę ir sveikatą ar, kitaip tariant, blaivią ateitį. Programa AA praktiškai negirdėtas dalykas Lietuvoje. O tai yra kone vienintelis pasaulyje pripažintas veiksmingu gydymo būdas nuo alkoholizmo. Žmogaus teisė yra apsispręsti gydytis ar ne, bet man kyla klausimas. Faktas, kad kai žmogus nėra adekvatus psichologiškai (alkoholizmas yra tiek fiziologinė, tiek psichologinė liga) spręsti dėl savo būklės yra sudėtinga. Tačiau problema liečia kitus, jį supančius asmenis, kurie irgi turi savo teises – kas gina alkoholiko aplinkoje esančiųjų teises? Kai valstybė nesuteikia jokių įrankių padėti alkoholikui gydytis? Užsienyje egzistuoja praktika, kad alkoholizmu sergantis asmuo paimamas gydytis, kai kyla pavojus jam ar jo šeimos nariams – tam užtenka sutuoktinio (motinos, tėvo, jei nėra vedęs) raštiško pritarimo. Kai kuriose šalyse privalai gydytis (pavyzdžiui, lankyti AA susitikimus), jei esi pakartotinai sulaikytas girtas vairuojantis transporto priemonę, o ne tik sumokėti baudą.

Žodžiu, valstybei rūpi ne tik piniginė bauda, bet ir reali tavo ir visuotinė gerovė. Kandidate, ką jūs į tai? Ar finansuosime pagalbos centrus su AA. Kaip su sveikosios visuomenės dalies žmonių teisėmis?

Štai tokie visai paprasti mano klausimai. Man, kaip labai žemiškų problemų kamuojamai visuomenės atstovei, rūpi būtent tai. Visi kiti dangiškieji reikalai ir be mūsų dažniausiai išsprendžiami (juk nei vienas karas neprasidėjo visuotiniu pritarimu – tai paprastai nusprendžia keletas asmenų). Lietuva, esu tikra, mažai tuose reikaluose turi realų balsą, o veikiau yra veikiama aplinkybių (manau, visada taip buvo ir bus). Tad apie užsienio politiką net nemanau, kad verta klausti. Mes esame Europos Sąjungos nariais, tad darysime, kaip TEN reikės. Net laiką – vasaros ar žiemos – manau, pasirinksime ne taip, kaip mūsų žmonėms būtų geriausia ar kaip dauguma norės, bet pagal tai, kaip ES šalys narės pasirinks. Tad ką jau kalbėti apie mūsų šalies interesus kitose srityse. Kaip ES nutars – taip bus. Štai ir visa užsienio politika. O kitos kryptys? Manau, viskas aišku – Vakarai – AmerikaNATO – mūsų partneriai ir draugai. Rytai – Rusija – na viskas tuo kaip ir pasakyta, ir neverti jie daugiau nei žodžio.

Tad mielas pone būsimas prezidente, ar pasijusime Jums valdant Lietuvą labiau laukiami, saugūs, teisėti namų šeimininkai? Toks visiškai žemiškas paskutinis klausimas.

Jūsų pilietė Silvija

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
4.5636
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Internete plinta jautrus įrašas: prašo padėti į pensiją išėjusiam ir ant skurdo ribos atsidūrusiam mokytojui (217)

Socialiniuose tinkluose liūdnas Karolina Rupeikaitės-Zalagaitienės kreipimasis iš Marijampolės ir...

Kandidatų pasisakymai debatuose nuvylė rinkėją: jiems pritrūko drąsos (105)

Nusprendžiau visgi parašyti apie įspūdį, kurį man paliko matyta prezidentinių debatų laida,...

Mokinio tėvas pratrūko: kam naudingi per dideli krūviai ir prailginti mokslo metai? (215)

Iš anksto atsiprašau už griežtoką, piktoką ir ilgą tekstą, bet kantrybės likučiai jau baigia...

Prašo supratimo: sekso darbuotojos – lygiateisiai darbo rinkos dalyviai (117)

Visai neseniai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija savo feisbuko paskyroje dalinosi naujiena...

Top naujienos

Prezidento rinkimai. Tie metai pakeitė Lietuvą (10)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (91)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Orai: užklups staigūs ir nemalonūs pokyčiai (4)

Šeštadienio nakties orai išliks ramūs, mažai debesuoti ir sausi. Nedideles orų permainas...

Prieš „Panathinaikos“ dominavęs „Real“ – jau per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (2)

Eurolygos atkrintamosiose antrą pergalę iškovojo čempionų titulą ginanti Madrido „Real“...

Tragiškas įvykis Panevėžyje: žuvo motociklo vairuotojas papildyta (216)

Policijos departamentas informavo, kad penktadienio vakarą Panevėžyje įvyko nelaimė....

Mirtinai užšalo, bet išgyveno: slidininkės išgyvenimo istoriją sunku paaiškinti net medikams (50)

Kai Anna Bagenholm slidinėdama nusirito nuo kalno tiesiai į ledinį vandenį, jos kūno temperatūra...

Arši Zelenskio ir Porošenkos akistata: po rankos paspaudimo tučtuojau perėjo į puolimą žiūrovai elgėsi lyg koncerte; atnaujinta 21.55  (533)

Penktadienį nacionaliniame sporto komplekse „Olimpijskij“ Kijeve vyko aršūs kandidatų į...

Kurtinaičio žodžiai pradeda pildytis: „Žalgiriui“ neįmanomų dalykų tiesiog nebūna? laida „Krepšinio zona“ (70)

17 procentų – taip buvo vertinti Kauno „Žalgirio“ šansai ketvirtadienį nukauti Stambulo...

„Barcelona“ žengė „Žalgirio“ ir baskų keliu: į Kataloniją grįš su pergale rankose (3)

Eurolygos atkrintamosiose „Barcelonai“ pavyko tai, ką ketvirtadienį vakare atliko Kauno...