Prezidentės vizitas Šalčininkuose kelias dienas yra „virškinamas“ viešojoje erdvėje. Manęs šis gestas irgi nepaliko abejingos. Tikrai ne todėl, kad pastebėjau kažką keisto ar neįprasto.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Normalu, kad šalies vadovė apsilanko viename iš šalies regiono ir bendrauja su jo gyventojais. Nuostabu, kad savo kalbą pradeda visiems suprantamais žodžiais, kalba jų kalba ir daro tai nuoširdžiai. Tokie renginiai vyksta visame pasaulyje ir turime prie to pratintis.

Mieli tautiečiai, lenkai. Mes galime visaip grumuliuoti šį faktą, o aš šiame geste matau šviesiąją pusę. Tai mums ištiesta pagalbos ranka, draugystės gestas ir kelias santarvės link.

Atėjo neramūs laikai, mes turime susitelkti ir laikytis rimties. Už borto siautėja didelis ir neprognozuojamas „kaimyninis laivas“. Šiandien jis nuėjo kariauti pas savo brolį, negailestingai skandina jo vaikus, mes girdime jo audringus atgarsius. Baisu, bet kai kas iš mūsų nesusigaudęs net bando jam ir pritarti bei paploti. Mes, šios šalies žmonės, esame tarsi didžiulis kompasas laive. Mechanizmas išsiderinęs, ne iki galo suvokiame, į kurią pusę turime atsigręžti, nes ritmą permuša triukšmas ir saldžios, bet tuščios vilionės už borto.

Šiandien jį, šį didelį laivą girdime, jaučiame į nugarą jo alsavimą, bet dar nematome, empiriškai jis dar neapčiuopiamas, bet akivaizdu, kad jis šalia, nes jo atėjimo požymius pažįstame iš praeities. Rytoj jis gali būti mūsų erdvėje.

Esame didžiulis trijų milijonų sraigtelių kompaso mechanizmas. Kiekviename žingsnyje, kiekvienas šio mechanizmo sraigtelis turi veikti nepriekaištingai ir reikiamu momentu būti rišamąja šio mechanizmo grandimi bei aiškiai rodyti mūsų laivui kelią. Tai gyvybiškai svarbu, nes mes, žmonės, esame atsakingi už tai, į kokį uostą nukreipsime savo laivą. Jam reikia kapitono, mes jį turime ir laikas pradėti juo pasitikėti. Kompasas laivo valdyti nesugebės, bet bus nepakeičiamu pagalbininku įveikiant bet kokią audrą.

Palaikyti kryptį ir rodyti kelią – atsakingas ir garbingas darbas, ne mažiau, negu kapitono darbas laive. Jeigu išsiderinsime ir pradėsime blaškytis, laivas nukryps nuo kurso, sunku bus visiems – ir mums, ir kapitonui, o lengviausiai bus priešui. Turime tai suvokti ir palikti emocijas nuošalyje.

Perskaičiau labai daug įžeidžiančių komentarų prezidentės adresu. Man buvo nesmagu, nes pačiai tenka dažnai išgyventi tą patį. Noriu paguosti tuos, kas mumis ir vėl nusivylė.

Neskubėkite teisti mūsų visų. Tai kas matosi vandens paviršiuje, ne visada yra vertinga. Ne veltui auksas skęsta vandenyje, bet ne viskas mūsų gyvenime auksas, kai kas dažniausiai išplaukia į paviršių. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą to, kas išplaukė, buvo nedaug.

Kodėl mūsų nepavyksta perprasti? Atsakymas žemiau.

Kalbu apie mus, tuos, kuriuos kažkada pamiršo išleisti iš laivo triumo ir mėgautis laisve. Valgėme ją godžiai pro laivo skylutę ir laukėme, kol stebuklingas dangtis atsidarys ir mus kas nors išleis.

Drąsesni, tie jaunesni, kas nesuprato nelaisvės esmės, drąsiau beldė į denį, kol vieną dieną kažkas pravėrė duris ir suprato, kad laivo dugne yra žmonės. Kiek išsigandę, nesavi, nuliūdę, bet nesužvėrėję. Tada kažkas iš esančių denyje bandė duoti ranką tiems, kas veržėsi į šviesą.

Darė tai įnirtingai. Buvo ankšta, nes tie vyresni ir stipresni, stovintys tvirtai ant laivo dugno savo pagrindo prarasti nenorėjo, dar ir laivą pasiūbuodavo, kad įsitikintų, kad turi pagrindą po kojomis. O mes, buvę kažkada maži, jau užaugome, ir stovėti ant vienos kojos bei žiūrėti į dangų pro skylutę noro neturėjome, juk tie tvirtai stovintys siūbavo laivą, tai karto nuo karto įkrisdavome veidu į purvą. Tad kibome drąsiai į ištiestą ranką ir bandėme kapanotis į viršų.

Mus gaudė už kojų ir rankų, sakė neduoti rankos priešui, bet mes lipome, lipome, lipome, nes norėjome savo patirties, kol atsisėdę ant denio supratome, kad nėra nieko geriau už laisvės gurkšnį ir nėra nieko teisingesnio už savo patirtį.

Supratome, kad geriau stovėti denyje, negu būti užspaustam triume. Nesvarbu, kad kojos apdraskytos, galvos užmėtytos purvu. Mes stovėjome tvirtai, mūsų rinkosi vis daugiau. Šiandien mes tikime ir pasitikime, kad laiku įsikabinome į ranką ir jokiu būdu daugiau jos nepaleisime.

Ačiū, gerb.Prezidente! Ačiū, kad einate santarvės keliu. Mes tikrai to nepamiršime ir drąsiai žengsime šalia! Jūsų ranka, šiltas palaikymas mums šiandien kaip niekad svarbu.

Lietuviai. Mes Jūsų draugai, šios nuostabios žemės vaikai ir Jūsų visų broliai ir seserys! Mumis galima pasitikėti, vesime drauge su jumis mūsų laivą į saugesnį uostą. Prižadu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškojo vaikino „Tinderyje“: papasakojo apie dažniausiai jų daromas klaidas (102)

Pradėsiu nuo to, kad man 25 – eri metai, gyvenu Kaune ir jau esu baigusi studijas. Beveik iš karto...

Septyniolikmetis suskaičiavo: verslą geriau kursiu užsienyje (55)

Verslas – įdomi ir pilna iššūkių veikla. Jis gali mano tikslus ir idėjas paversti realybe. Aš...

Pažįstamo atsiųsta nuoroda paskatino susimąstyti: Lietuvoje tik dirbdamas visą parą, uždirbsi kaip užsienyje? (59)

Vienas geras mano rusakalbis bičiulis į protingą mano telefoną atsiuntė Rusijos žiniasklaidos...

Mergina ar kompiuteriniai žaidimai? Jaunuolis priėmė sunkų sprendimą (155)

Niekada negalvojau, kad man taip gali nutikti. Aš turiu priklausomybę kompiuteriniams žaidimams....

Siūlo pertvarkyti darželių valdymo sistemą – kiekvienam mikrorajonui po vieną vadovą ir pavaduotoją (45)

Kadangi dabar visi, kas netingi siūlo idėjas Lietuvai, tai nutariau ir aš prisidėti prie...

Top naujienos

Pasižvalgykite po Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugyklą

Spalio viduryje Ignalinos atominė elektrinė gavo leidimą eksploatuoti naują kietųjų...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (439)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (86)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (19)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Šimtmečio pasiekimai: nuo priimtos LR Konstitucijos iki į Lietuvą grįžusių varpų (2)

Valstybės atkūrimo šimtmetį kiekvieną dieną kūrė ir tebekuria skirtingi žmonės, įvykiai,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (58)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....

Patys beprotiškiausi kariniai mokymai pasaulyje (11)

Labai jautriems žmonėms tikrai nerekomenduojame žiūrėti vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Vytautas“ (17)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Vytautas“. Tiesiogiai iš Kauno.

E. Žičkus atšventė 35-ąjį gimtadienį: garsūs svečiai ir netikėtoje vietoje sukurta spindinti prabanga (62)

Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto žurnalistas Edvardas Žičkus skubėjo pasirūpinti...

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (170)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....