aA
Kaip Rusija puls Lietuvą? Į šį klausimą pastaruoju metu atsakymas yra vienas: pažiūrėkit į Ukrainą ir viskas bus aišku. Teigiama, kad tai nauja, nematyta karo forma. Esą būtent „žaliųjų žmogeliukų“ taktikai nuo šiol bus teikiama pirmenybę. Neretai teigiama, kad būtent tokiam konfliktui Lietuvai ir reikia ruoštis. Ar nepasiduodame klaidingam įspūdžiui, kad meška nuo šiol tik mirtinai užkutens, o ne elgsis taip, dėl ko ji ir vadinama meška, t.y. naudos grubią jėgą, nagus ir nasrus?
© RIA/Scanpix

(Ne)naujas karas?

Visa žiniasklaida mirga teiginiais, kad Rusija atrado naują karo būdą. Teigiama, kad pasaulis pasikeitė, tarsi nuo šiol bus kariaujama kitaip, nei anksčiau. Tenka pripažinti, kad greitis, agresyvumas ir „nachališkumas“, su kuriuo Rusija ėmėsi agresijos prieš Ukrainą, sukrėtė visus. Tačiau ar metodiškai tame yra kažkas naujo?

Neretai žmonės, „pagauti“ momentinio įspūdžio, yra linkę klijuoti etiketes apie „naują karą“. Jei prisiminsime pastarųjų metų didžiuosius konfliktus, tai didžioji dalis jų buvo vadinami „naujo tipo karais“. Tačiau pažvelgus giliau, tapdavo aišku, kad 2003 m. operacija „Irako laisvė“ – tai tik evoliucionavęs blitzkriegas Irako dykumoje. Tuo tarpukaras su sukilėliais Afganistane – dar viena kontrpartizaninė operacija, kokios buvo vykdomos nuo senųjų civilizacijų laikų. Neabejotinai pasikeitė technologinės galimybės, kurios įgalina keisti taktinius sprendimus. Tačiau strateginiu lygmeniu tame nieko naujo nėra.

Tą patį galime pasakyti ir apie „žaliųjų žmogeliukų“ taktiką. Rusijos veiksmai Kryme ir Rytų Ukrainoje tėra sėkmingas sovietinės patirties panaudojimas. Kartais pamirštame, kad būtent SSRS 1919 m. įkūrė Kominterną, kuris ir turėjo tapti „proletarinių revoliucijų iš vidaus“ įrankiu pasaulio valstybėse (su Raudonosios armijos pagalba). Instruktuojami politinių ir žvalgybinių sovietinių struktūrų (ir jų remiami) Vokietijos komunistai 1923 m. rengė „raudoną“ revoliuciją Weimaro respublikoje. 1939 – 1940 m. Suomijai „išlaisvinti“ SSRS buvo sukurti„Suomijos Raudonosios armijos“ daliniai, o 1979 m. Afganistane „žalieji žmogeliukai“ iš KGB ir GRU specialiųjų pajėgų, persirengę afganistaniečių uniformomis, įvykdė valstybinį perversmą.

Tad praktika ne nauja, tiesiog Ukrainoje ji buvo ištobulinta ir įgavo naujus pavidalus. Tuo labiau, kad suskaldytoje šalyje buvo palanki prorusiška dirva Kremliui vykdyti savo veiklą. Kad nekonvencinė taktika ir slaptas Rusijos veikimas naudojamas dabar, nereiškia, kad apie jį Kremlius negalvojo anksčiau. 1994 m. lapkričio D.Dudajevo „opozicijos“ t.y. ja pavadintų RF tankų dalinių Grozno šturmas - geriausias to įrodymas. Tiesiog anksčiau Kremlius tokias operacijas vykdydavo negrabiai, neskyrė laiko ir neturėjo išteklių joms kryptingai pasiruošti. Dabar situacija pasikeitė.

Tikėtis netikėto

(Ne)nauji RF karo metodai turėtų priversti rimtai pažvelgti į Lietuvos gynybos planavimą. Manau, kad taip ir yra. Tačiau nesinorėtų, kad atsvara „žaliųjų žmogeliukų“ taktikai taptų tuo raudonu skuduru, į kurį mūsų gynybos planuotojai akcentuotųsi. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra vienas iš galimų karo scenarijų, tačiau ne vienintelis realus. Dažnai kartojama, kad po Krymo karyba pasikeitė. Tačiau tą patį mes girdėjome po Šaltojo karo, kuomet buvo teigiama, kad karas tarp valstybių nebeįmanomas, įžengiame į etninių konfliktų stabilizavimo erą. Tačiau po to buvo du karai Irake ir karas Gruzijoje, vykdyti pakankamai tradicinėmis priemonėmis.

Taip yra todėl, kad karo scenarijus parenkamas ne mechaniškai, vaikantis „karo madų“. Operacijos planuojamos, atsižvelgiant į savo ir priešo galimybes bei politinį, socialinį ir ekonominį operacijos rajono/valstybės kontekstą. Tuomet ir parenkami planuotojų nuomone efektyviausi instrumentai, kurių panaudojimas būtų maksimaliai netikėtas priešininkui. Taip ir buvo padaryta su Ukraina.

Lietuvos atveju siekimas pasirengti tik aktualiai, tačiau per daug madinga tapusiai „žaliųjų žmogeliukų invazijai“ įstumtų gynybos sistemą į kampą. Jei pamanysime, kad mūsų kariuomenės užduotis galėtų būti susitvarkyti tik su „žaliaisiais žmogeliukais“, o visą likusį darbą atliks NATO, tapsime žymiai labiau pažeidžiami. Kas nutiks jei mūsų įsivaizduojamas scenarijus nepasiteisins, ir „gindamos engiamų rusakalbių teises“, Rusijos motošaulių brigados iš Karaliaučiaus tiesiog peržengtų sieną? Neįtikima? Tą patį prieš gerą pusmetį sakėme ir apie galimą Krymo okupaciją.

Svarbu priminti, kad puolimo operacijoje svarbiausia ne unikali taktika, bet netikėtas ir veržlus jos panaudojimas. Tad planuojant gynybą vertėtų atsižvelgti į visus galimus scenarijus - nuo diversinių veiksmų šalies viduje iki konvencinio karo. Tuo labiau, kad šios taktikos yra tos pačios monetos skirtingos pusės, t.y. viena kitą papildo.

Kažin, kiek efektyvi būtų separatistų ir jų instruktorių veikla Rytų Ukrainoje, jei pasienyje nestovėtų bet kurią akimirką į šalį įsiveržti pasirengusios Rusijos pajėgos. O scenarijai dėliojasi pagal aukščiau išvardintus kriterijus: savo ir priešo galimybės, politinis, socialinis ir ekonominis operacijos rajono/valstybės kontekstas. Kitaip sakant, operacijos pobūdį ir turinį diktuoja tam tikros sąlygos. Tikėtis, kad oponentas ims šabloniškai taikyti mums jau žinomus metodus, yra gana naivu.

Scenarijai

1 scenarijus: Jei Lietuvoje bus kryptingai stiprinama gynyba, išliks NATO solidarumas bei tvirtės santykiai su artimiausiais kaimynais – pasieksime pergalę, t.y. atgrasysime Rusiją nuo bet kokių agresyvių veiksmų;

2 scenarijus: Jei Rusija, ignoruodama NATO solidarumą ir karinį pranašumą imtųsi karinės avantiūros prieš vieną ar kelias Aljanso valstybes, tai reikštų plataus masto konfliktą. Jame vien remtis „žaliųjų žmogeliukų“ veiksmais ir nekonvencine taktika nepakaktų – konvencinės pajėgos turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį;

3 scenarijus: Jei NATO solidarumas būtų suskaldytas ir Lietuvai kurį laiką tektų gintis vienai, „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymas labiau tikėtinas. Tačiau reikia atsižvelgti į mūsų kariuomenės ir valstybės gyventojų ryžtą priešintis. Nepaisant įvairių marginalų, didžioji dalis mūsų piliečių yra lojalūs Lietuvos valstybei, o grėsmės ir agresijos metu šis lojalumas itin sustiprėja. Tą matome Ukrainos krizės akivaizdoje. Tad kliautis vien „nekonvenciniais pajėgumais“, ir taip išjungti Lietuvą iš kovos būtų sunku. Rusijai tektų imtis ir konvencinių priemonių, prieš kurias Lietuvai reikia mokėti kovoti ir tam ruoštis;

4 scenarijus: Jei NATO solidarumas būtų suskaldytas, o užpulta būtų ne Lietuva (pvz. Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija), mums tektų patiems svarstyti pagalbos sąjungininkams klausimą. Šis klausimas taptų sudėtingesnis, jei potencialios plataus masto agresijos prieš mūsų valstybę akivaizdoje Lietuvoje pradėtų veikti priešo diversinės grupės, kaustančios kariuomenės galimybes padėti sąjungininkams. Tačiau nei vienas scenarijus nėra universalus, jie gali susipinti tarpusavyje, keistis priklausomai nuo situacijos. Tad neturime teisės pasiduoti pirmam įspūdžiui ir plaukti pasroviui. Kariuomenės pasirengimas gynybai nevertinamas vien mokėjimu taikliai šaudyti ar gerai šturmuoti pastatą. Kariuomenė pasirengusi tada, kai ji kaip organizacija (o ne atskiri daliniai) gali vykdyti plataus spektro operacijas, ir ne tik tinkamai reaguoti į priešo veiksmus, bet ir primesti savo planą. Tokia kariuomenė, kartu su valstybei lojaliais ir aktyviais piliečiais, tinkamus sprendimus priimančiais politikais ir solidariais sąjungininkais užtikrintų, kad reikalai klostytųsi pagal pirmąjį, t.y. atgrasymo scenarijų.

Na, o jei priešas pasirinks kovą, tai jo valia - kai sveiko proto trūksta, stipriai nukenčia kailis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įžūlios mamos elgesys specialioje kasoje pritrenkė: ar normalu taip elgtis? (217)

Jau seniai norėjau parašyti, bet vis laiko nėra. Ar kada nors baigsis parduotuvėse tas žmonių...

Kreipėsi į rūkalių balkonuose nemėgstančius kaimynus: jūs geriau pasižiūrėkite į savo sąžinę (158)

Cigaretės vis dar pardavinėjamos kioskuose . Taigi, iš pradžių žmogus pripranta rūkyti, o...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (97)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Top naujienos

Valdančiuosius palikęs Žemaitaitis: man gaila Karbauskio (57)

Praėjusią savaitę Seimas slaptu balsavimu nusprendė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos...

Siūlo naujus mokesčius, bet atsisako milijonų: kitąmet iš valstybės įmonių bus mažiau pinigų (13)

Pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės vis labiau prisidėdavo prie valstybės biudžeto....

Rusijai sunkiai sekasi įgyvendinti didžiąją Putino svajonę (74)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadinamieji nacionaliniai projektai – išlaidų planai,...

Plati Julios Roberts šypsena slepia jos tamsiąją pusę: išjungus kameras aktorė tampa visai kitu žmogumi (12)

Didžiąją savo karjeros dalį aktorė Julia Roberts buvo Amerikos numylėtinė. Ji išgarsėjo...

Turkijoje įvestas pagalvės mokestis turistams

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį nuo 2020 m. turistai mokės 2 proc....

Anthony sugrįžimas – itin prastas, Valančiūnas su „Grizzlies“ neprilygo autsaideriams „Warriors“

NBA čempionate įvyko ilgai aptarinėtas Carmelo Anthony sugrįžimas, tačiau jis tikrai nebuvo...

Prieš ar po pusryčių valytis dantis: ekspertai dažniausiai turi vieną atsakymą (1)

Klausimas, kasdien neduodantis ramybės: kada valytis dantis – prieš pusryčius ar po jų? Į jį...

Dėl trečio kėlinio sindromo nuogąstaujantis Jasikevičius renkasi „geriausią prieinamą“ naujoką (43)

Trys pralaimėjimai iš eilės, ir visuose juose Šarūnas Jasikevičius mato vieną bendrą...

Palygino žiemos atostogų kainas populiariuose kurortuose: kai kuriuose išleisite dvigubai daugiau (19)

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, dažnas nori bent šiek tiek atsipūsti ir ištrūkti nors...