Šis žmogus dalyvauja ekonomikoje, politiniame Lietuvos gyvenime, bendrauja su savo draugais ir artimaisiais. Jis balsuoja, jis rašo komentarus internete, nes šie laikai mums padovanojo galimybę, turint kompiuterį, internetą ir bent jau vieną rankos pirštą, reikšti savo nuomonę, diskutuoti, engti, žeminti, girti, palaikyti.
Taip pat paprastas žmogus ir skaito. Ilgai skaityti jis nemoka, nes neužtenka dėmesio, skaito tik lietuviškai arba, dar geriau, rusiškai (paprastas žmogus įtikėjęs, kad rusai kokybiškesnes žinias rodo), jaunesni bando skaityti angliškai, bet tik labai paprastus tekstus. O internetas tiesiog pilnas melagingo turinio, skirto paprastam žmogui.
Ten yra pilna išgalvotų istorijų apie akropoliuose grobiamus vaikus, ten yra prirašytos įspūdingos tirados apie tai, kad visi verslininkai ir kapitalistai vagys (jei verslininkų nebūtų, nebūtų mokesčių ir paprastas žmogus galėtų maitintis gilėmis ir samanomis, bet tiek toli paprasto žmogaus mintis nenubėga), pilna puslapių, kuriuose kalbama apie skiepų žalą, tuo pačiu, mažomis raidėmis (legal disclaimer puslapyje, patikrinkite) tie puslapiai sako, kad jų informacija nepatikrinta, kad jos negalima naudoti kaip medicinos patarimo ir kad šiaip jau reiktų kreiptis į daktarus, jei jau susirgai.
Bet tai nesustabdo paprasto žmogaus įtikėti į melą, šarlatanizmą ir fantazijas be pagrindimo. Ir tam yra kelios priežastys. Pirmoji – internete paprastas žmogus yra ne vienas. Jų yra dešimtys, šimtai tūkstančių. Todėl savo bukai surašytomis manipuliacijomis jie gali laisvai dalintis ir vienas kitą padrąsinti, nes, na, jei ne vienas galvoju, kad žemė plokščia, tai gal ji iš tikrųjų plokščia?
Antroji priežastis – informacija, kuria minta paprastas žmogus, yra labai patraukliai surašyta ir padeda žmogui pasijusti neteisingai nuskriaustu, pažemintu. Jam sukuriami priešai – visi turtingesni, labiau išsilavinę. Visi politikai, kurie kalba ne apie nemokamą maistą, butus ir kitus socializmo mitus, o apie tai, kad reikia dirbti, norint uždirbti, yra paverčiami priešais, prieš kuriuos reikia kovoti. Visi, kurie moka anglų kalbą, gali būti greitai apšaukti lietuvių kalbos išdavikais ir paverčiami priešais, tuo pačiu pateisinant savo neraštingumą.
Taip po truputį kinta paprasto žmogaus vertybės. Pasakant tiksliau – kvailumas ir didžiavimasis tuo kvailumu tampa vertybe.
Kai esi kvailys, ir tuo didžiuojiesi, jautiesi tikrai laisvai – visi, kad yra kažkuo už tave pranašesni, yra grėsmė tau ir verti bausmės, politikai kalba specialiai tau sukurtais lozungais, žada susidoroti su priešais, tau nereikia daug galvoti, nes anglų kalba, tobulėjimas, prisitaikymas prie besikeičiančio pasaulio yra tik ponų išmislas, o ponus tuoj sutvarkys išrinkti lozunginiai politikai ir va tada tai pagyvensim! Bet svarbiausia – nereikia kaltinti savęs, nes kaltinami visi kiti.
Kai esi kvailys, lengva ignoruoti, kad skiepai yra vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, padvigubinę vidutinę gyvenimo trukmę ir išnaikinę pragariškas ligas. Labai lengva nematyti, kad rinkos ekonomikoje kainas ne kažkas užkelia, o jos kinta, atsižvelgiant į vartojimą. Tada vis tiek galima po penkis kartus per savaitę eiti į parduotuvę, pirkti degtinę, alų ir krūvas maisto ne pagal kišenę, būti viena labiausiai nutukusių tautų, o pakilus kainoms (nes jei perki, vadinasi, reikia, o jei reikia, vadinasi, kaina kyla. Kai nereikia – kaina leidžiasi. Kuo mažiau pirksi, tuo geresnės bus kainos) kaltinti verslininkus, nes, na, jei net Premjeras juos kaltina, tai jie tikrai kalti!
Kvailybė yra tapusi vertybe. Ir paprastam žmogui taip gyventi yra ženkliai lengviau ir patogiau. Todėl Lietuvai artėja sunkūs laikai. Išrinkti populistai, pasakojantys pasakas apie „kovojimą su oligarchais“, yra tie patys paprasti žmonės, be gabumų, be anglų kalbos, be ambicijų ir be modernumo. Jie neskaito pasaulio literatūros, jie negali susitarti su užsienio investuotojais, jie negali mūsų šalies vesti pirmyn, nes yra tiesiog kvaili.
Norite pavyzdžio? Prašom. Šimtas Anglijos finansinių paslaugų kompanijų nori persikelti iš Londono į Lietuvą arba kurią panašią ES šalį. Jie mokės mokesčius, jie bus kontroliuojami, suteiks krūvą darbo vietų. Jie nori pasirinkti protingai, pasirinkti atvirą, modernią valstybę. Lietuvos bankas ir investicijų pritraukimo tarnybos kreipiasi į Seimo pirmininką ir Premjerą, prašydami pagalbos pritraukti šias investicijas, kurios atneš daugiau pinigų biudžetui, o tai reiškia darželiams, mokykloms, poliklinikoms, keliams, kultūrai ir kitoms sritims.
Tai paklauskite savęs, ar ši valdžia sugebės bendrauti su tuo šimtu užsienio kompanijų, ką jie galės jiems pasakyti ir kiek daug už tuos pinigus galės nuveikti Estija ir jos valdžia, kurie su mumis konkuruoja tiesiogiai?
Pabaigai pridėsiu labai gerą frazę, pasakytą rašytojo G. Michael Hopf – sunkūs laikai padaro žmones stiprius, stiprūs žmonės padaro laikus gerus, geri laikai padaro žmones silpnus, silpni žmonės padaro sunkius laikus. Pagalvokite, kur mes esame ir kas mūsų laukia, nes aišku kaip ant delno – kvailumas, o tai yra didžiausias silpnumas, yra pagrindinė šios dienos paprasto lietuvio vertybė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt arba spauskite apačioje.