Apskritai, būtent lietuviai turi daugiausiai nusikalstančių Norvegijos imigrantų statusą. Jų įvykdomų nusikaltimų skaičius auga kaip ant mielių. Vien per ketverius metus, nuo 2002 iki 2006 metų, lietuvių nusikaltimai Norvegijoje šovė į viršų 112 proc.
Nuo 2009 metų, kada panaikinti apribojimai atvykti į Norvegiją, lietuviai patraukė į šia Šiaurės šalį. Kelionę lengvino atpigę lėktuvų bilietai, nerealios istorijos ir dar nerealesni lūkesčiai. Atrodė, jog Norvegija – tai rojus žemėje, kas, kad kiek šaltokas. Tad nemaža dalis lietuvių vyko aklai: be konkretaus plano, nemokėdami norvegų kalbos, nepažinę tikro didmiesčio pavojų. Vieni pateko į sukčių pinkles ir kelią namo žymėjo ašaromis. O kiti sumąstė iš nusikalstamos veiklos gyventi lengvai ir saldžiai. Taip lietuvių nusikaltimai Norvegijoje įgavo pagreitį.
Mūsų tautiečiai gabeno ir platino narkotikus, apvaginėjo žmonių namus bei mašinas, įmones ir parduotuves, užsiiminėjo prostitucija ir netgi prekiavo žmonėmis. Šie nusikaltimai ir toliau lietuviams išlieka prioritetiniai. Norvegijos policija teigia, jog „litauere“ – išradingi nusikaltėliai: nuvažiuoja ilgus atstumus per trumpą laiką; padarę nusikaltimą skubiai migruoja kuo toliau, netgi į kitą šalį; profesionaliai mėto pėdas; į savo veiklą lengvai įtraukia iki tol legaliai gyvenusius lietuvius.
Daugiausiai nusikalsta tie lietuviai, kuriems Norvegija – tik tarpinė stotelė. Pasipelnę iš narkotikų prekybos, vagysčių ir kt., jie traukia tolyn į Šiaurę. Kiti prisigrobia motorinių valčių variklių bei garso aparatūros ir keliauja atgal į tėvynę, tiesiai į Gariūnus. O norvegai, turistaudami Lietuvoje, taip pat vyksta į šį, kaip jie vadina, „vagių turgų“. Čia jie ieško lietuvių nudžiautų daiktų.
Norvegams tai – savotiška pramoga: pažiūri į juokingai maža kaina įvertintas prekes, nusijuokia ir keliauja toliau. Vien tai rašant iš gėdos rausta skruostai. Tad suprantama, kodėl Norvegijoje sąžiningai gyvenantys ir dirbantys lietuviai stojo į kovą. Jie nenori, kad žodis „lietuvis“ taptų vagies sinonimu.
Lietuvių bendruomenė parašė ne vieną atsakomąjį straipsnį į Norvegijos laikraščius, kurie mus vaizdavo kaip plėšikų ir sukčių tautą. „Didžioji dauguma lietuvių, esančių Norvegijoje, gerbia Norvegijos įstatymus ir garbingai gyvena šioje šalyje. Mes labai apgailestaujame, kad dėmesys nuolat telkiamas tik ties nedidele grupe lietuvių, ir tokiu būdu sukuriamas neigiamas ir neteisingas įspūdis apie visą mūsų tautą“, – teigiama viename iš bendruomenės protesto laiškų.
Deja, bet šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Tad dora ir protų nežibantys mūsų tautiečiai apjuodina visų lietuvių vardą. Mažesniuose miesteliuose darbdaviai netgi ragina lietuvius nesakyti, iš kur jie yra. Mat prieš tai čia jau būna prasisukę mielieji tautiečiai su laužtuvais rankose. O ką pasakysite Jūs – ar teko kada Norvegijoje pasijausti nesmagiai dėl savo tautybės?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kviečiame išvykusius, grįžusius, gyvenančius Lietuvoje pasidalinti savo patirtimi ir istorija.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigracija“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: