Susidaro įspūdis, kad ten, už žydrojo ekrano sėdi visiški kvailiai, kurie ne tik patys nesugeba kurti, bet ir pasamdyti padorių laidų kūrėjų. Žinoma, tokios laidos – garantuoti ir išbandyti reitingai, bet ar taip reikia auklėti mūsų vaikus ir jaunimą? Ar teko matyti kokios, intelekto nesužalotos personos, dalyvauja tokiose laidose?

Ar mes norime užsiauginti vartotojišką, valgančią tik pigų "popsą", ar kultūringą, išsilavinusią, inteligentišką ateities kartą? Jei paskutinis teiginys atrodo teisingas, tai kai kurias "štampuotas" laidas reikėtų net uždrausti ir, pamąsčius truputį daugiau galva, o ne pinigine, kurti unikalias laidas.

Unikalų dalyką sukurti ir "prastumti" sunkiau, tačiau jis ateity garantuoja daug didesnį pelną ir naudą. Ką Lietuva turi unikalaus, kuo būtų galima sudominti ne tik tautiečius, bet ir užsienio valstybes? Turi, ir nemažai. Pradedant gintaru, gamta, architektūra ir baigiant unikalia archaine kalba bei kultūra. Jei būtų sujungti du dalykai - verslas ir tautos unikumas, sėkmė garantuota.

Bet kodėl gi mūsų verslininkai to nesiima? Pabandykime panagrinėti.

Muzika apdainuojamas dauginimosi ritualas

Lietuvoje vyrauja primityvi, lengvai įsimintina muzika. Šia muzika apdainuojami pirmykščiai instinktai, kitaip tariant dauginimosi ritualo ypatumai. Kai kas pamatė gražią merginą, kaip kažkas daug ir visko geria, kaip merginos vilioja vaikinus savo baltomis kelnaitėmis ir t.t... Taip, jaunimas kvailioja, jiems rūpi tik tie dalykai. Deja, vyresnio amžiaus žmonės irgi nelabai gali pasigirti išprusimu muzikos srityje.

Pageidavimų koncertuose nuolat tos pačios storos moterys dainuoja kaip myli savo mamą ir kaip kvepia žydintys jazminai. Argi ne primityvu dainuoti dainas apie kasdienius dalykus? Kodėl tiek nedaug Lietuvoje tokios muzikos, kaip Airija, kurie priversti uždarbiauti Airijoje tik dėl to, kad jų tautiečiai per kvaili?!

Kodėl Lietuvoje vyrauja ryškus ir paprastas menas? Netgi Lietuvos vėliava - geltona, žalia ir raudona atspindi paviršutinius, niekuom neišsiskiriančius dalykus: saulė, laukai ir kraujas (pralietas už žemę). Visas pasaulis yra po saule, beveik visur yra žali laukai ir visi liejo kraują dėl savo žemės, išskyrus kai kuriuos išdavikus, kurie per karą dažniausiai pasitraukdavo į tolimus kraštus. Būta tokių "laimės ieškotojų už Atlanto" ir Lietuvoje… Štai viskas ir atsistoja į savo vietas: koks karalius, tokia ir tauta, kokia tauta - tokia ir jos vėliava.

Argi Lietuva prasidėjo tik tarpukaryje? O kodėl nenaudojama LDK vėliava – baltas raitelis raudoname fone? Argi raudona spalva reiškia tik komunizmą? Ar tiesiog mums vėl reikia imtis kopijuoti kitus ir daryti būtinai neišsiskiriant iš kitų?

Dar vienas labai keistas, kai kam net ir juokingas, aspektas - Europos Sąjunga. Juokinga ne tiek pati ES, kiek Lietuvos vaidmuo joje. "Reikia įstoti į ES ir iš karto pradės eurais lyti", "pakils ekonomika", "gyvenimas bematant pagerės"... Turbūt tik žiniasklaidoje ir "senolių pasakose". "Reikia stoti į ES, nes kitaip Rusija surys mus kaip banginis planktoną".

"ES ir NATO mus apgins", "pigi darbo jėga ir trečiųjų šalių visus darbus nudirbs", o mes tik gulėsim pilvus išvertę ir gersim midų su alum. Tokie šūkiai agitavo kvailą tautą balsuoti už "Didžiąją Tėvynę Europą". Tačiau realybėje viskas kitaip. Karys, atsistojęs po stipresnės kariuomenės vėliava, pats netampa stipresniu ir, tuo labiau, didvyriu. Didvyriu tampa tas karys, kuris parodo savo ryžtą ir kovinius įgūdžius kare, nepriklausomai po kokia vėliava stovi. Toks karys bus pripažintas ir gerbiamas ne tik bendražygių, bet ir priešų, o bailių nemėgsta niekas!

Būtent pastarasis bruožas neseniai išryškėjo ES ir Lietuvos santykiuose, kai lenkai iškėlė komunistinio režimo aukų problemą, kaip paralelę nacistinio režimo aukoms, o Lietuva tuo tarpu tik linkčiojo galvą, iškištą iš už Lenkijos pečių ir pritarė: "Taip taip, ir mes su broliais lenkais prieš komunizmą!". O kur dingo lietuvių drąsa ir orumas? Ar tokie poelgiai iš tikrųjų reprezentuoja tautos balsą?

Su "eurų lietumi" Lietuva taip pat nemoka tvarkytis, nes didelės dalies ES fondų lėšų įsisavinti nesugebėjo. Argi tie šimtai tūkstančių emigrantų nesijaučia išduoti? Neabejoju, kad tie "keli šimtai tūkstančių" jau buvo apskaičiuoti iki stojimo į ES, priešingu atveju reikėtų susirūpinti mūsų valdininkų išsilavinimu ir kompetencija, nes apie tai jau ir senutės bažnyčiose samprotaudavo.

Apibendrinant, galiu pasakyti, kad apleisti piliakalniai, griūvančios unikalios pilys, šiukšlynais virtę Kauno fortai, dangoraižių sugadintos didžiųjų miestų senamiesčių panoramos, griaunami kultūros paveldo pastatai, maži atlyginimai, korumpuoti valdininkai tėra visuomenės nukultūrėjimo ir degradacijos pasekmės. Sovietai priverstinai bandė mus nukultūrinti, nutautinti – priešinomės! O dabar vyksta sąmoninga savidekultūrizacija. Galbūt jie pasiekė savo..?

Norint pritempti Lietuvą prie kitų Europos valstybių lygio, reikia ugdyti ir lavinti kultūringą, kilnią ir ambicingą visuomenę, o ne avių bandą, pasiruošusią nuskinti visas braškes Anglijoje už duonos kasnį ir blizgantį skudurą. Argi gali kas gerbti ir skaitytis su avių bandos tėvyne?! Visuomenė taip pat tūrėtų nepasiduoti "Maximų" tuštybės kultui ir jų bevertėms pramogoms, o skatinti patriotizmą savo atžalose nusivedant juos į teatrą, muziejų, istorines vietas. Nusivežti į nepaprastai gražią ir turtingą Lietuvos gamtą, aplankyti piliakalnius, papasakoti apie pilis, stovėjusias ant jų ir didingą Lietuvos istoriją.

Pabaigai norėčiau užduoti klausimą, kurį atsakytumėte sau: ar piniguose laimė, jei aplink viskas supuvę, o ir viduje nejazminais kvepia? Kas iš tų popieriukų, jei greitai visos prekės bus "plastmasinės", o maisto produktų sudėtis prasidės E100 ir baigsis E1525? Ir viskas užkoduoto vartotojiškumo dėka.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!