Kas čia ypatingo? Žemaitijos sostinėje dabartiniais „laisvės“ metais pamatyti konteineryje besirausianti benamį ar sutikti vaikėzą prašantį centų, jau seniai tapo kasdienybe.
Tačiau moteriškė, į kurią aš atkreipiau dėmesį, prisirinko šiukšlinėse įvairių maisto atliekų ir, atsisėdusi ant suolelio, ėmė jas valgyti. Man pasidarė šleikštu ir pasičiupęs meškerę skubiai smukau tolyn. Parėjęs namo, internete aptikau duomenis – 600 tūkst. LR gyventojų gauna iš labdaringų organizacijų maisto paketus – jiems to maisto trūksta – jie badauja.
Nuo rugsėjo pirmosios mokyklose buvo nemokamai maitinami 147 tūkst. mokinukų – reiškia, jų nepajėgia išmaitinti tėvai? Tagi, skaičiai gana įspūdingi. LR maisto nepakanka trims ketvirčiams milijono žmonių. Ir už tai, kad nematome iš bado mirusių žmonių lavonų gatvėje, kaip kartais pasitaiko Trečiojo pasaulio šalyse, turime būti dėkingi tik įvairioms ES įkurtoms labdaringoms organizacijoms, kurios aprūpina nuskurdusius LR piliečius maisto paketais ir padėvėtais skudurais.
LR turtuoliai reklamavosi per TV – po kelias valandas „ubagavo“ apsimetę elgetomis. Jie to elgetos gyvenimo tikrai nepajuto. Va, kad kokia milijonierė pabandytų pagyventi savaitę kaip mano matyta benamė, misdama iš šiukšlinių susirinktomis maisto atliekomis – tada tie pojūčiai tikrai būtų tikresni.
Dabar jau nedvejodamas galiu teigti, kad tūkstančiai žmonių ir net mažų vaikų LR badauja ar pusbadžiauja. Tačiau, anot Andriaus Kubiliaus, LR ekonominė padėtis gerėja. Vidutinis atlyginimas gana geras – virš dviejų tūkst. litų. Tik, turbūt, skaičiuojant tą vidurkį pamirštami bedarbiai, kurių skaičius svyruoja ties 300 tūkst. riba.
Bedarbystė
Daugiausia LR oficialiai Darbo biržoje vienu metu buvo užsiregistravę apie 330 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Žiniasklaida skelbė, kad šis skaičius sudaro 15 proc. LR darbingo amžiaus gyventojų. Nemoka tie žiniasklaidininkai aritmetikos. LR, oficialiais duomenimis, gyvena kiek daugiau nei 3 milijonai žmonių. Išeitų, kad du trečdaliai ar net šiek tiek daugiau (2 mln. 200 tūkst.) iš jų yra darbingo amžiaus. Pensininkai, vaikai ir invalidai sudarytų mažiau kaip trečdalį? Kažkaip nesinori tuo tikėti.
Mano daugiabučio laiptinėje yra 10 butų, gyvena apie trisdešimt žmonių. Iš jų, kiek žinau, legalų darbą turi du – kiti yra pensininkai, vaikai ir bedarbiai. Beje, tų bedarbių tikrai gerokai daugiau nei 330 tūkst. Mat yra nemažai nesiregistruojančių toje biržoje.
A. Kubiliaus Vyriausybė pagaliau ėmėsi aktyvių priemonių bedarbystei „mažinti“. Daugelį bedarbiaujančių „simuliantų“ dabar galima dėl vienokios ar kitokios priežasties išbraukti iš bedarbių sąrašo. Taigi, jeigu esi bedarbis – sėdėk namuose prie telefono ir niekur neslankiok. Nemėgink nei grybauti, nei meškerioti, nei darže ar sode darbuotis. Dabar jeigu tarpininkas tris kartus paskambins telefonu ir neras tavęs namuose – vadinasi, nelegaliai dirbi ir iš bedarbių sąrašo būsi išbrauktas.
Greitai bus atsikratyta ir visokiais „suktais žmogeliais“ su aukštuoju išsilavinimu – pasiūlys tarpininkas kokiam ekonomistui, mokytojui ar net rašytojui padirbėti – valyti viešuosius miesto tualetus, o šis atsisakys – reiškia nedvesia dar badu, vaidina rupūžė – tai koks jis bedarbis? Braukt iš sarašų. Taipogi jei netyčia susirgsi ar susižeisi ir paskirtu laiku nenueisi į pasimatymą su tarpininku, irgi būsi braukiamas iš sarašų, nebent apsirūpintum gydytojo pažymėjimu – tų priežasčių, dėl kurių visokie „apsimetėliai“ bus braukiami iš bedarbių sąrašo, neseniai papildytose Darbo biržos taisyklėse nurodyta nemažai.
Taigi A. Kubilius eilinėje savo kalboje viešai galėjo pareikšti, kad LR bedarbystė pastebimai sumažėjo ir tai yra aiškus požymis, jog pagaliau valstybė brenda iš krizės.
Netikėtumai
Stagnacijos laikais vadovavau Telšių keliautojų klubui, prieš tai aktyviai keliavau būdamas studentas. Nežinau, berods, dar studijų metais kelis kartus su manimi keliavo tokia mergina, kurią vis netikėtai užklupdavo tokia kas mėnesį pasikartojanti moteriška „liga“. Net mėnesiui iškeliavus į Uralą, ji tos ligos nesitikėjo ir reikiamų priemonių nepasiėmė...
Dabartinė LR Vyriausybė ir kitos valdžios institucijos labai panašios į tą merginą. Valdininkus viskas ir visada užklumpa „netikėtai“. Sakykim, visai netikėtai ateina rugsėjo pirmoji – respublikoje paprastai tada remontuojamos kelios dešimtys mokyklų. Nežinau, gal kokia viena ir būna suremontuota laiku. Bet visose kitose remonto darbai vyksta rugsėjo ir spalio mėnesiais. Paklaustas statybininkas teigė, kad suremontuoti mokyklas mokslo metų pradžiai būtų galima, jeigu laiku būtų suderinti biurokratiniai formalumai - valdininkai niekada nespėja sutvarkyti reikiamų „popierų“, skirti lėšų ir kt.
Visada netikėtai savivaldybes užklumpa šildymo sezono pradžia. Beveik niekada žiema valdžia nesitiki pūgų, o vasarą – audrų, liūčių ir viesulų.
Nors pernai meteorologai atkakliai pranašavo, kad vasara bus itin karšta, kad gali būti viesulų ir škvalų, pastariesiems nusiaubus keletą LR vietovių paaiškėjo, kad valstybė nukentėjusiems padėti negalės – pasak Ingridos Šimonytės, - nėra lėšų, valdžia jų nesukaupė nes panašių nelaimių nesitikėjo...
Labai panašiai Telšių valdžia prieš keletą metų netikėjo, kad Žemaitijoje žiemą temperatūra gali nukristi iki minus 30 laipsnių. Nors, pasak meteorologų, toks šaltis LR visai nėra retas ar kuo nors ypatingas reiškinys. Tada sproginėjo šiluminių trasų vamzdžiai ir žmonės keletą parų, o kai kas ir kokią savaitę, sėdėjo šaltuose butuose, patyrė nemažai nuostolių.
Negerbia
Tai, kad LR valdžia niekam nereikalingai ir, daugelio istorikų nuomone, ganėtinai „falšyvai“ Lietuvos tūkstantmečio šventei išleido daugiau kaip tris šimtus milijonų litų, o paramos fonde, skirtame padėti gyventojams stichinių nelaimių atveju, pajėgė sukaupti tik keturis milijonus (skaičių nurodė I. Šimonytė) apie mūsų valdžią pasako viską – ji negerbia ir visiškai nevertina savo piliečių bei visai nesirengia jiems padėti bėdai ištikus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!