aA
Lietuvos valstybingumo pagrindas yra ir jos ilgametė kultūrinė tradicija, susijusi su kalbos, papročių ir lietuviško būdo savybių – darbštumo, atkaklumo išsaugojimu. Knygnešystė ir nelegalios daraktorių mokyklos spaudos draudimo laikais – tai pasaulio istorijoje neturintys analogų herojiškos kovos už lietuvybę pavyzdys.
© Shutterstock nuotr.

Pasiaukojantis mūsų daugelio mokytojų darbas šiandien, dvasinių ir materialinių nepriteklių sąlygomis, žinant, kad švietimas yra Lietuvos valstybės ateities garantas, - jam turėtų būti skirtas reikiamas ir ES politikų dėmesys. Ir ne tik Lietuvos, bet ir visų ES šalių švietimui. Vien naujausių knygų įsigijimas mokytojams ar geras vasaros poilsis po įtemptų mokslo metų, - tai nėra prabanga, o būtinybė.

Yra žinoma, kad ir daugelis mokinių tėvų pageidauja daugiau įvairių nemokamų ar pigesnių popamokinių pratybų, treniruočių savo atžaloms meno, sporto ir mokslo ar kultūrinėje užimtumo veikloje. Kiekvienas mokinys laukia vasaros stovyklavimo nuostabioje Lietuvos gamtoje, tačiau dabartinės stovyklavimo kainos neleidžia išsipildyti daugelio jų svajonėms. Jei jos būtų prieinamos visoms šeimoms, tai būtų gera paskata, deja, dažno vasaros metu nusikalstamumo prevencijai.

Ypač žemi kultūros darbuotojų atlyginimai taip pat stabdo Lietuvos pažangą. Kultūra plačiąja prasme laikoma viena svarbiausių ekonomikos progreso veiksnių. O efektyvi ekonomika savo ruožtu sukuria pagrindą mokslo, kultūros ir švietimo suklestėjimui. Lietuvos valstybė kiekvienais metais švietimui skiria virš keturių milijardų litų, o kultūros sferai - mažiau nė milijardą. Tad akivaizdu, kad lietuvybės išlaikymui reiktų kone dvigubos biudžetinės sumos. Kurgi būtų galima gauti šioms ir kitoms sritims reikalingų lėšų?

Europos socialdemokratai savo programoje yra suformulavę gražų ir kilnų visuotino užimtumo tikslą bei tam reikalingų progresinių mokesčių įvedimą. Tai dėl šių laikų kapitalo judrumo tėra įmanoma bendraeuropine ar net Jungtinių Tautų lygmens vieninga kairiųjų jėgų politika, kurią įgyvendinus prasidėtų ekonomikos augimas ir rastųsi daugiau lėšų, kaip ir suvaldžius šešėlinę ekonomiką. Tačiau visa tai yra pakankamai ilgas, sunkus ir komplikuotas kelias dėl daugelio priežasčių. Anksčiau ar vėliau jis vis vien bus įveiktas.

Kaip teigiama prof. B. Melniko monografijos „Ekonomikos modernizavimas: efektyvumo paieškos ir šiuolaikiniai prioritetai“ II tome, tūkstantis didžiausių pasaulio bankų valdo apie šimtą penkiasdešimt trilijonų JAV dolerių vertės turtą, o valdžių turtas vertinamas tik dviem - trim trilijonais JAV dolerių. Bankuose atsidūrę pinigai buvo sukaupti, pakėlus mokesčius visiems pirkėjams, kadangi, naikinant muitus, vyriausybės kompensavimui turėjo kelti mokesčius - tarp jų ir PVM, spausdinamus ant kiekvieno kasos čekio. Į tai nebūtų kreipiamas išskirtinis dėmesys, jei visos šitos lėšos būtų investuojamos į naujų darbo vietų kūrimą, verslo plėtimą ir technologinę pažangą. Deja, investicinis klimatas priklauso ne nuo daugelio žmonių poreikių, o nuo lūkesčių, apsprendžiamų ekonomikos prognozių, kurios anaiptol nėra itin optimistinės...

Kita vertus, pastaraisiais ekonomikos globalizacijos laikais yra įvykęs didžiojo kapitalo sukoncentravimas 150 didžiausių firmų, kurios valdo apie 40 procentų pasaulio turto. Pasaulio ekonomikos ekspertams kyla daug nerimo dėl didžiulės niekur neinvestuojamos pinigų masės. Ekspertai vadina dabartinę pasaulio ekonomiką depresine – stagnacine, nes net esant mažiausioms palūkanoms investicinis aktyvumas yra labai menkas. Apie tai metų pradžioje Lietuvos Respublikos Seime kalbėjo ir ES Komisaų tarybos departamento, atsakingo už euro įvedimą, vadovas Angel Bernard. Jis sakė, kad itin prastai šiuo požiūriu atrodo Ispanija, Portugalija.

Pagrindinę pasaulio raidos riziką - fiskalinės politikos nesuderinamumą konstatavo ir prie kasmečio Davoso pasaulio ekonomikos forumo senokai susibūrę Oksfordo ir kitų garsių universitetų profesūra, o taip pat ir Nobelio prizo ekonomikoje savininko J.Stiglitz prie Jungtinių Tautų suburtos 20 stipriausių pasaulio ekspertų komisijos žinomas raportas.

Vieningai įvedus kairiojo centro politinių jėgų propaguojamą aukštų mokesčių neinvestuojamam stambiam kapitalui politiką situacija kardinaliai pasikeistų. Tai netgi leistų šiek tiek sumažinti mokesčius vargingai gyvenantiems bei gaunantiems vidutines pajamas pagal lietuviškus standartus žmonėms. Tik tada automatiškai rastųsi lėšų kultūrai, švietimui, medicinai, mokslui ir visai socialinei sferai, didesnėms pensijoms ir algoms bei stipendijoms. Taipogi, apmokestinus neinvestuojamą kapitalą, rastųsi galimybė vaikų darželius, mokyklas ir kitas mokymo įstaigas bei visas ligonines aprūpinti vien ekologišku maistu.

Tad vieningai siekime europinės kultūros ir švietimo politikos permainų socialdemokratų kursu materialinės reikiamos žmonėms bazės sukūrimui ir užtikrinimui bei mūsų valstybės suklestėjimui – Lietuvos tapimui gerovės valstybe daugeliui jos gyventojų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (147)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...

Atsakymas Skverneliui: vien mokytojų laisvalaikis vertas daugiau nei 1000 eurų (162)

Atsakymas Sauliui Skverneliui apie mokytojų atlyginimus: turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000...

Bedarbis atsidūrė aklavietėje: kai gyveni „švogerių“ valstybėje, tai „švogeriams“ galvoti nereikia (200)

Jau keletą mėnesių ieškau darbo. Žinokite, būti bedarbiu Lietuvoje, tai tikras pragaras....

Gavus kompensaciją už elektros stulpą nusviro rankos: skambi reklama, o naudos mažai (19)

Šiaip ne taip įsikuri kaime ir gyveni sau ramiai. Klausaisi čiulbančių paukštelių,...

Nepelnyta kritika tautiečių atžvilgiu: viešasis tualetas – šalies vizitinė kortelė? Juokinga! (19)

Vakar pasirodė straipsniukas DELFI apie lietuvius . Autorius rašė apie tai, kokie mes, lietuviai,...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (165)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (57)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (1)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (72)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (5)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (40)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (102)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (61)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (239)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...