Didžiulės viltys
Lietuvos kelias į Europos sąjungą nebuvo lengvas, jau 1995 metais Lietuvos Respublikos vyriausybė pateikė oficialų prašymą priimti į ES. Pirmasis prašymas buvo atmestas, argumentuojant, kad šalis dar nėra pasiruošusi tokiam žingsniui. Ir tik po ilgų derybų Lietuvai buvo suteiktas šansas prisidėti prie demokratiškos Europos Sąjungos.
2003 metais, įvykus referendumui, stojimui į ES pritarė 91,07 proc. balsavusiųjų Lietuvos piliečių. O po metų, gegužės 1 d. Lietuva jau tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Kas atsitiko? 2009 metų „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, ES pasitiki tik apie puse Lietuvos gyventojų. Šie skaičiai dar labiau sumažėjo 2013 metais, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Dalis Lietuvos piliečių ėmė palaikyti agresorę ir be jokios gėdos tarpusavyje šnabždėtis „prie ruso buvo geriau“. Tiesa, taip šnabžda vyresnioji karta, kuri labiau linkusi į grupinį darbą, o ne individualų šiuolaikiško žmogaus svajonių įgyvendinimą. Kas atsitiko, kad pradžioje su tokiu pasitikėjimu, geresnės ateities, taikos ir apsaugos viltimis į Europos Sąjungą žengę lietuviai, vos per dešimt metų nustojo tikėti šia sąjunga ir vis dažniau svajingai žvalgytis į daugybę metų Lietuvą priespaudoje laikiusią, engusią ir iš pasaulio žemėlapių bei istorijos norėjusią išbraukti Rusiją?
Tobulėjimas reikalauja „aukų“
Viena iš Lietuvos užduočių, stojant į humanišką ir demokratišką Europos Sąjungą, buvo panaikinti šalyje mirties bausmę. Iš pradžių demokratija „užsikrėtę“ lietuviai sutiko su šia sąlyga, tačiau keletą pastarųjų metų vyrauja piliečių priekaištai, kad žmones, nuteistus kalėti iki gyvos galvos, reikia tiesiog nuteisti mirties bausme, nes jie tik naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.
2008 metais, prasidėjus krizei, daugybė šalies gyventojų prarado darbus, pajamas ir turėjo išvykti į užsienį, kad pavyktų išmaitinti šeimą. „Prie ruso to nebuvo, visiem darbo valdžia duodavo. Ir namiškių palikti nereikėjo...“ ne kartą girdėjau kalbant kieme senoles, užaugusias sovietinėje Lietuvoje. Tai Naujausiųjų laikų bruožas: jei pats neieškosi darbo, valdžia už tave jo nesuras.
2014 metai buvo ypač sunkūs: pasiruošimas euro įvedimui, kuriam ir vėl prieštarauja naujovių bijanti vyresnioji karta. „Geriau jau grįžčiau prie seno pažįstamo rublio, nei prie nežinomo euro“ , – pasakė moteriškė, pakalbinta Kauno Laisvės alėjoje. O dar nuolatos, visai čia pat Ukrainoje visus metus aidintys šūviai ir karo nuotaikos, Rusijos gyvenimas pagal principą „kas ne su mumis, tas prieš mus“ ir Lietuvos mėsos bei pieno eksporto į Rusiją uždraudimas, dėl kurių kenčia ne tik daugybė lietuvių, bet ir rusų, kurių, pragyvenimo lygis (ypač kaime) mažesnis nei Lietuvoje.
Ar tikrai taip blogai?
Kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos nare, 1999 m. bendrojo žemės ūkio bei maisto produktų eksporto dalis, skirta Europos Sąjungai sudarė vos 26 proc.. Lietuvai jau tapus Europos Sąjungos nare, šie rodikliai gerokai pasikeitė – į Europos Sąjungą eksportuojama 65 proc. Nuo 2004 m. kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, labiausiai eksportuojami šie Lietuvoje pagaminti produktai: maisto ir gėrimų, statybos, medienos, baldų ir popieriaus, taip pat mašinų įrengimų, cheminių medžiagų bei tekstilės, drabužių, odos ir batų. Be to, ES kasmet skiria daugybę pinigų verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, kelių renovacijai, kaimo plėtrai ir daugybei kitų sričių, kurių lygio Lietuva nesugebėtų pagerinti iš savo šalies biudžeto.
Europos Sąjunga nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas. Ji niekada nesiekė iš daugybės mažesnių ar didesnių Europos valstybių sukurti vienos imperijos, kuri būtų pavaldi vienam valdovui. Tai unikali 28 valstybių šeima, sauganti ir padedanti viena kitai. Tai Sąjunga, kurioje kiekviena valstybė gali derėtis ir koreguoti jai pateiktus siūlymus ir naujoves, kad jos būtų kuo palankesnės šalies gyventojams ir suteiktų kiek galima mažiau diskomforto, tačiau duotų maksimaliai naudos. Sąjunga, padėjusi po sovietmečio Lietuvai atsistoti, tapti lygiaverte pasaulio šalimi ir stabiliai žengti pirmyn.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!