Kovojantiems prieš Rusijos agresiją, prieš kaustančias tautos dvasią atgyvenas svarbios ir naujos idėjos, pagalba ieškant naujų galimybių ir kelių. Ukrainoje tai gerai suprantama. Kijeve išleista Gedimino Navaičio knyga „Felicitarinis kelias“ („Фелiцiтарний шлях“). Neseniai ji buvo išleista ir lietuviškai. Ją dar galima rasti knygynuose.
Šioje knygoje pristatoma laimės ekonomika (Happiness economics) – moderni ekonominės ir socialinės teorijos bei praktikos kryptis.
Tradicinė ekonomika siekia maksimalaus pelno, kurį tapatina su BVP (bendru vidaus produktu). Laimės ekonomika siekia didesnio socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio, kurį tapatina su BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksu.
Kodėl „laimės ekonomika“, o ne tiesiog „laimė“? Atsakymas, patvirtintas ne vieno tyrimo atlikto ne vienoje šalyje, – veiksmai, didinantys visuomenės laimę didina ir jos turtingumą. To priežastis, dažnai pamirštama, bet paprasta – laimingas žmogus sugeba daugiau sukurti. Todėl laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Ar ne tokios ekonomikos, ar ne tokių žmonių šiandieną reikia ir Ukrainai, ir Lietuvai?
Laimės ekonomikos sukūrimas nėra vienas veiksmas, bet apima pokyčius
daugelyje sričių. G. Navaičio knygoje jie ir apžvelgti. Galima paminėti svarbesnius:
* pradėti matuoti tai, kas svarbu, t.y. visuomenės laimės pokyčius: įtraukti BNL indeksą į valstybinės statistikos rodiklius;
* siekti socialinio teisingumo, kai turto gausėjimas taptų naudingas
visiems, todėl progresiškai apmokestinti itin didelį turtą;
* trumpinti darbo laiką, nes esamas darbo laiko standartas yra praeito amžiaus, pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis modernios visuomenės galimybių;
* ugdymo tikslu laikyti laimingo žmogaus savybių ugdymą (užtikrinti lygias galimybes įgyti išsilavinimą, nuolat didinti turinčių aukštąjį išsilavinimą asmenų skaičių ir plėsti nuolatinį mokymas/mokymasis visą gyvenimą);
* stiprinti savivaldą ir decentralizaciją, nes laimingo gyvenimo ir klestėjimo prielaida yra tiesioginis piliečių dalyvavimo valdyme.
* saugoti tradicinę kultūrą, bet ir skatinti bendradarbiavimą ir harmoningą pusiausvyrą tarp šeimos, darbo ir laisvalaikio, nes laimingas žmogus jaučia priklausomybę bendruomenei. Vertinga ne tik tai, kad šie ir kiti tikslai įvardinti. Jų naudingumas pagrįstas gausiais tyrimais. Veikiausiai todėl G. Navaičio knyga verčiama į užsienio kalbas.
Jei šiomis idėjomis domimasi kariaujančioje Ukrainoje, gal ir mums praverstų jas apsvarstyti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.