Gaila, tačiau daugelis būtent dėl šios priežasties renkasi emigraciją. Mokyklos suole pasikalbėjus su bendraamžiais, šie kvailai šypteli, jog dėl lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino yra priversti rinktis studijas užsienyje, esą čia gautas balas aiškiai neatitiks pasirinktos studijų programos Lietuvoje reikalaujamų rezultatų.
Veikiausiai daugelis abiturientų, laukdami birželio antrosios, privalomojo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino dienos, suvokia, kad tai ne kas kita, o būtent sėkmės ir tik sėkmės reikalas. Kiekvienam sveikai mąstančiam aišku, kad susirasti, išmokti žodis į žodį straipsnio turinį, straipsnio autorių ir pavadinimą, ir jį tikslingai pritaikyti vienoje iš begalės samprotavimo rašinių temų, yra itin sunku.
Švietimo sistema, orientuota į mokinių paskirstymą, į geriausiųjų eilės sudarymo tvarką, atrodo, šiandien linksmai tyčiojasi iš abiturientų. Žmogus, svajojantis apie medicinos studijas Vilniaus ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose, tikėtina, negausiąs vietos, tarkime, vien dėl nesėkmingo pasirodymo lietuvių kalbos egzamine, kurio vertinime atsirado sąvokos kaip „giluminė struktūra“ ar „išskirtiniai gebėjimai“. Pastarosios aiškiai apibrėžti nesugeba net ir profesionalūs lituanistai.
Pokyčiai ir sistemos tobulinimas – itin svarbus dalykas, siekiant sukurti kuo tobulesnę švietimo sistemą, tačiau ar tikrai pokyčiai turi būti pradėti taikyti paskutiniaisiais metais? Reforma dėl privalomų keturių egzaminų norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose 2012 metais nustebino daugelį. Jaunimas, jau spėjęs dešimtos klasės pabaigoje apsispręsti dėl artėjančio profiliavimo, turėjo keisti savo planus ir iš žemės iškasti naują mokomąjį dalyką, kurio egzaminą bus priverstas laikyti. Nesinori net kalbėti apie tai, jog taip pat buvo svarstoma pasielgti su tų metų vienuoliktokais, kurie jau metus buvo ruošęsi vien tik trims privalomiesiems egzaminams.
Anglų kalbos brandos egzaminas taip pat nustebino daugelį. Mokyklos, turėjusios galimybę dalyvauti Nacionalinio Egzaminų Centro (NEC) parengtame bandomajame egzamine, aiškiai tikėjosi panašaus modelio ir pagrindinėje sesijoje. Deja, pokyčiai pritaikyti tik pagrindinėje sesijoje, o apie naujienas niekur neskelbta.
Kiekvienas abiturientas, ruošdamasis egzaminams, stengiasi peržiūrėti kiek galima daugiau praėjusių metų egzaminų, taip įpranta prie reikalaujamų egzamino sąlygų ir susidoroja su nežinomybe. Atvykę laikyti anglų kalbos egzamino abiturientai buvo nustebinti itin keista klausymo užduoties sandara, kuri priminė aukštai vertinamo tarptautinio anglų kalbos egzamino (IELTS) užduotį. Pavyzdžiui, šešiems klausimams ir atsakymams peržvelgti savarankiškai buvo duota penkiolika sekundžių, visiškai kitaip nei senesnių egzaminų metu (klausimai ir atsakymai perskaitomi garso įraše, o ir susipažinti su jais duodama trisdešimt sekundžių).
Įpusėjus gilintis į trečiąjį klausimą, klausymas pradėtas. Vienu metu laikantieji turėjo įsiskaityti į klausimą, suvokti atsakymus, klausytis ir žymėti tau atrodantį teisingiausią. Nesitreniravus atlikti užduočių tokiu greičiu, daugelį ištiko panika. Vienintelė paguoda tapo nepakeistas, du kartus pakartojamas garso įrašas. Šmaikštauta, jog jei abiturientai būtų norėję turėti IELTS įvertinimą, būtų laikę būtent IELTS, o ne jo prototipą, šių metų VBE.
Sutinku, kad abiturientų lygis šiek tiek kritęs, lyginant jį su prieš penkerius metus buvusiu, tačiau ar tikrai geriausias sprendimo būdas tam – kartelės pakėlimas brandos egzamino metu? Ar nereikėtų pradėti reformų vykdyti nuo penktųjų ar bent jau devintųjų klasių, kai asmuo dar turi galimybe pradėti eiti neblaškančiu taisyklių keliu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi. Taip pat galite susisiekti su DELFI el. paštu pilieciai@delfi.lt