Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“ aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“.
© DELFI / Domantas Pipas

Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą viešajam naudojimui: užsakovas – menininkas- kūrinys – suvokėjas. Užsakovas – ne minia, kaip tai bando kalbėti paminklo, būtent paminklo pastatymo Lukiškių aikštėje priešininkai, o pilietinė Lietuvos visuomenė susivienijusi į pilietines organizacijas, o taip pat demokratiškai išrinkti atstovai Seime. Štai jų užsakymas: „Lukiškių aikštėje turi iškilti PAMINKLAS kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę“. Dauguma valstybių sostinių tokius paminklus turi. Vilnius – ne. Nenoras pastatyti tokį paminklą – Vilniaus, kaip Lietuvos valstybės sostinės neigimas. Kas tą daro ? Nepagrįstai perėmusi paminklo užsakovų – Lietuvos pilietinės visuomenės teises vyriausybė per kultūros ministeriją ir ministrę. Demagogiškai bandoma, kad ir gerą ar net labai gerą Lukiškių aikštės sutvarkymą jau laikyti paminklu kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę.

Prisiminkime, kiek sąvokų, reikalavimų, prašymų demagoginis maišymas yra sunaikinęs pilietinių iniciatyvų, o ir pačių demokratijų visumoje? Kur link traukia ši ministrė? Ar tik ji? Štai jos siūlymas, kad būsimą aikštės sutvarkymo projektą penkiasdešimt procentų nulems komisija, o kitą penkiasdešimt procentų internetu balsavusi visuomenė- – demagogiški. Toks balsavimas ir būtų minios balsas, o ne Lietuvos pilietinės visuomenės atstovų balsas. Pagaliau ką reiškia pusė ir pusė? Viena pusė išsirinks vieną, kita – kitą.

Kas tada? Negi nulems kažkoks iškilus užsienio aikščių tvarkytojas, kuriam Lukiškių aikštės sutvarkymo sąmatoje jau yra iš anksto numatytas atlyginimas? Argi tai ką nors bendro turi su demokratija? Būtina pareikalauti, kad ji paskelbtų tą iškilų menininką ir kokia suma už lemiamą žodį jam pažadėta? Ministrės nesusigaudymą demonstruoja ir minėtoje laidoje jos kalbos apie aikštę Niujorke po dangoraižių-dvynių sunaikinimo. Ta vieta iš tikro išlyginta, nes bet koks paminklas būtų kartu ir paminklas teroristų piktadarybei. Dabar ta aikštė yra rimties ir amerikiečių tautos atsparumo teroristų išpuoliams simbolis, joje nėra vietų, už kurių galėtų slapstytis JAV pilietinės visuomenės baimė. Tad ką bendro tai turi su Lukiškių aikšte? Tai nesulyginami dalykai. Laidoje dalyvavusio istoriko nuogąstavimai, kad lietuviai nemoka nulipdyti „arklio“ irgi niekuo nepagrįsti. Tas gyvulys turi daug sinonimų. Tai ir kuinas, ir darbinis arklys , ir visą žmonijos karybą lydėjęs žirgas. Mūsų herbe yra žirgas. Ar išdrįstų Lenkijoje jų herbą pavadinti paukščiu ar dar kitaip ? Kone visą Lietuvos istoriją lydėjo kaimynų lenktais nagais ir snapais herbų ereliai, tame tarpe ir dvigalviai. Lietuvių herbe – balta ar auksinė vytis. Ar jaučiame skirtumą? Melaginga tezė, kad žinomas heraldikos specialistas teigė, jog Lietuvos valstybės herbo plokštumoje negalima paversti trimate skulptūra. Jis teigė priešingai. Buvusiuose paminklo projektuose, kurie „specialistų“ buvo išbrokuoti – skulptoriams tą padaryti vis tik pavyko.

Dabar apie vertintojus. Tiek menotyrininkas, tiek meno istorikas kūrybos procese, kas dabar vyksta, geriausiu atveju gali būti kūrėjo patarėju, jeigu pats turi sugebėjimą kurti. Gali būti kūrinio aiškintoju meno naudotojams, bet tą gali daryti tik tie, kurie turi panašius į kūrėjo intelektinius pajėgumus. Tai meno filosofijos ir teorijos pradžiamokslis. Vertinant kūrinį, padarytą pagal pilietinės visuomenės užsakymą ir skirtą viešam naudojimui, vertintojais gali būti tik tos pačios pilietinės visuomenės atstovai, žinantys istoriją ir suvokiantys meną, sugebantys kritiškai mąstyti. Eidami gatve mes niekur nesutiksime pilietinės visuomenės, kaip tokios – laba diena, pilietine visuomene! Tai organizacijos, vienijančios žmones pažiūrų, skonių, siekių, pomėgių, specialybių ir t.t. pagrindu. Jos visada siekia sutarimo. Žinoma, kad Lukiškių aikštėje tarp projektų galėjo būti ir kolona, kitokia skulptūra ar dar kas nors, bet juk pilietinės visuomenės organizmo dalys – organizacijos jau pasiekė bendrą sutarimą – vyties, nulėmusio tautos ir valstybės išlikimą – kario ant žirgo su skydu ir kalaviju monumentali skulptūra. Kodėl taip negarbingai ir negrabiai elgiasi Kultūros ministerija kartu su savo vade ir klerkais? Kiek jau šiandien jie ištaškė valstybės pinigų?

Visi jų atrinkti projektai, tai tik išraustos Lukiškių aikštės sutvarkymo projektai. Nei vieno numatomo akcentėlio negalima pavadinti paminklu. Ne veltui bent keturi iš penkių atrinktų laimingųjų kūrėjų visuomenei tuoj pat puolė aiškinti, ką reiškia ar turėtų reikšti jų sumanymas ir kodėl jis turi būti toks, bet ne kitoks. Tai rodo, kad tai tik projektai, skirti parodoms, bet neįgyvendinimui. Jeigu jau reikia aiškinti, kas tai per menas, tai jis skirtas tik siauram su meno kūrimu ir kritika užsiimančių žmonių būreliui. Lietuvos pilietinė visuomenė užsakė tokį paminklą, kuris pats turi kalbėti, kuris ir jauną sielą pakylėtų. Kažkodėl nukasinėta ir vėl sustumdyta bei sutvarkyta Lukiškių aikštė gal ir būtų gerai, jeigu korupciniu pinigų švaistymu nebūtų siekiama padaryti ją netinkamą suvereno reikalaujamam paminklui pastatyti.

Mūsų norai visai kiti. Štai kai kurių, pretendentų į laimėtojus paaiškinimai. Cituoju iš portale „15 min“ paskelbtų jų pasisakymų. Architektas Tomas Gurskis: „Jis vis dėlto turi kažką pasakyti .“ Skulptorius- dizaineris Audrius Labačiauskas : „Erdvė, kurioje būtų gera mėgautis laisve.“ Filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra siūlo kiekvienam einančiam per aikštę savo viduje atlikti pagerbimo ritualą, nes : „ ...po Antrojo pasaulinio karo žlugus asmenybės kultą eksploatavusioms ideologijoms, figūrinės skulptūros dingo iš viešųjų laisvosios Europos erdvių.“ Čia jau visiška neteisybė. Figūrinės skulptūros nestatomos tik ten, kur jų jau pakankamai pristatyta. Nestatomos ir tada, kada nėra adresato, t. y. pilietinės visuomenės atstovų prašymo. Visais atvejais, kai tik prašymas yra – jos statomos tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, pvz. Tartu. Nežiūrint Juzefo Pilsudskio gėrėjimosi Hitleriu ir jo fašistine tvarka, nežiūrint, kad jo valdomojoje Lenkijoje pvz. Berza Katuskos koncentracijos stovykla politiniams kaliniams numarinti buvo įkurta net anksčiau, negu panašios atsirado Vokietijoje – lenkų pilietinei visuomenei jis yra nacionalinis didvyris ir jo figūrinė skulptūra ant arklio – paminklas buvo nesenai pastatytas. Atsirado adresatas. Argi mes kalbame apie asmenybės kultą simbolizuojančią figūrinę skulptūrą Lukiškių aikštėje?

Kultūros ministrė ir ministerijos klerkai slopinant Lietuvos pilietinės visuomenės atstovų iniciatyvas pastatyti Lukiškių aikštėje paminklą, būdingą valstybių sostinėms – jau padarė savo tamsų darbą. Ar viskas tvarkoje su patamsyje leidžiamais pinigais? Būtina skubiai pradėti tyrimą, o, visų pirma, pasiekti, kad tos „iškilių menininkų-specialistų“ komisijos veikla tuo ir pasibaigtų. Visuomeninės organizacijos, inicijavusios paminklo statybą, inžinieriai, gydytojai, teisininkai, pramonininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, meno žinovai, heraldikos specialistai, studentai ir mokiniai deleguotų išmaniausius savo atstovus, iš kurių sudarytų savą paminklo, būtent paminklo, o ne aikštės sutvarkymo, vertinimo komisiją, kuri padės sutaikyti įvairių išsilavinusių pilietinės visuomenės atstovų jausmus kritiškai vertinant, koks paminklas turi stovėti Lukiškių aikštėje, arba bent pateiks daugumos bendrą nuomonę.
Ministrės siūlomas vertinimo būdas yra apgaulingas ir nedemokratiškas.

Paminklas Lukiškių aikštėje pilietinei Lietuvos visuomenei yra tiek svarbus, kad nesiskaitymas su ja gali paveikti valstybės stabilumą, kuo, žinoma, bus tuoj pat pasinaudota. Pirmas žingsnis turėtų būti parlamentinis sprendimas nušalinant kultūros ministeriją , taip pat galimą pinigų plovėją savivaldybėje nuo sprendimų Lukiškių aikštėje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalink naujiena, istorija ar nuomone rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Eksperimentas „Laikinoji emigracija“ arba pusamžio perspektyvos Vokietijoje (27)

Išbandyti save laisvoje darbo rinkoje užsienyje knietėjo man jau seniai. Šioje vietoje, manau,...

Eksperimentas pažinčių svetainėje: tinderio princų pasiūlymai ir gvazdikų pasimatymas (131)

Turbūt dažnas vyras turi draugę/kolegę/sesę, kuri yra ištarusi frazę panašią į „Tinderis...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (110)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Emigranto atostogos Lietuvoje: turėjo būti pati nuobodžiausia savaitė, bet išskrendant spaudė širdį (106)

Ne dėl neblaivių lietuvių krečiamų cirkų oro uostose ir lėktuvuose, bet skrydis namo į...

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (5)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (68)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (361)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (15)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (106)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1063)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (46)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (40)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...