Lenkijoje darbai jau įsibėgėjo
Baltijos regione beveik nepastebėtas, bet jau beveik baigiamas įgyvendinti Lenkijos SGD terminalo projektas. Lenkai planuoja SGD komplekse darbus baigti 2014 m. pabaigoje. Tikimasi, kad lenkų SGD patenkins tik dalį Lenkijos dujų poreikio.
Lenkijos iniciatyvos parodo fundamentalią problemą. Tam, kad dujų rinka būtų kuo pelningesnė regione 2015-2020 m., turėtų būti sukurtos Lenkijos - Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros jungtis bei Estijos - Suomijos jungtis (gamtinių dujų vamzdynas „Balticconnector“ arba pagrindinis dujotiekis, jungiantis Estijos ir Suomijos dujų tiekimo tinklus (planuojamas našumas – 12 mln. kubinių metrų gamtinių dujų per dieną).
Kurioje Baltijos šalyje SGD terminalas turėtų būti statomas?
SGD terminalas – finansiškai labai sudėtinga investavimo sritis. Reikia užtikrinti investavimo grąžą, kitaip tariant, SGD terminalo importavimo galimybės turėtų būti ne mažesnės, nei 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Skaičiuojant visą Baltijos šalių dujų suvartojimą per metus, akivaizdu, kad pakartotinio dujinimo vieno terminalo galimybės siekiant minimalaus pelningumo turėtų būti pakankamos, kad būtų patenkintas dujų poreikis.
Nuosavo SGD terminalo statymo idėja Estijoje nebuvo garsiai išreikšta, tuo tarpu Lietuva diskutuoja apie SGD terminalo ant vandens Būtingėje statybą. Panašus projektas „ant vandens“ Lietuvoje jau buvo įgyvendintas – tai naftos terminalas Būtingėje.
Latvijos projektas buvo pristatytas iniciatyvinės grupės susitikime Latvijos ūkio ministerijoje 2010 m. pabaigoje. SGD terminalo statybos galimybių studijos, užsakytos „Latvenergo“, rezultatai dar laukiami, bet jie bus pateikti šiemet birželio pabaigoje.
Tie lietuvių ekspertai, kurie yra pasirengę svarstyti SGD terminalo statybą Latvijoje bei išties šią idėją palaiko, pateikia racionalius, ekonominius ir infrastruktūros argumentus, oponuojančius politizuotiems argumentams. Ateityje reikės kaupti didelį importuotų gamtinių dujų kiekį, bet nėra galimybių jo įsisisavinti nedidelėje Baltijos šalių natūralių dujų rinkoje, ypatingai vasaros periodu, kai sezoninis dujų vartojimas Baltijos šalyse mažėja daugiau nei 50 proc.
Lietuvos ekspertai, palaikantys Latvijos SGD projektą (Vidmantas Jankauskas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės vadovas, prof. Jurgis Vilemas) taip pat pabrėžia būtinybę investuoti į didžiulę požeminę dujų kaupyklą. Vienintelė dujų kaupykla Baltijos šalyse, kurioje kaupiami dideli gamtinių dujų kiekiai, priklauso „Latvijos dujoms“, taigi teoriškai ją galima būtų naudoti ir importuojamų suskystintų dujų kaupimui.
Savo ruožtu, Estijos dujų tiekimo ir energetikos specialistai santūresni. Estų pozicija dėl SGD terminalo statymo regione buvo išreikšta tik aukštų pareigūnų. Šių metų vasarį susitikime su Valdžiu Dobrovolskiu (Latvijos ministru pirmininku), Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansip pripažino, kad Baltijos šalims reikalingas vienas efektyvus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Taigi netiesiogiai Estija paskelbė paramą Latvijos planams statyti SGD terminalą savo šalyje bei nepalaikė Lietuvos idėjos statyti du terminalus – mažą Lietuvoje bei didesnį – Latvijoje.
Latvijos terminalo koncepcija
Rygos SGD terminalo statybos projektas gali būti įgyvendintas už Rygos prekybos uosto akvatorijos, toje vietoje, kur Daugava įteka į jūrą. Tai reiškia, kad terminalas gali būti statomas geografiškai „giliausioje“ Rygos įlankos vietoje, o tai yra didelis skirtumas nuo lokacijų, pasiūlytų Lietuvos ir Estijos (atviroje jūroje).
SGD terminalas laikomas alternatyviu šaltiniu natūralioms dujoms užpildyti dujų kaupyklą Inčukalnyje. Jį pastačius šalia pagrindinių dujų infrastruktūros taškų bei netoli nuo kaupyklos, būtų gerokai sumažintas SGD importuotų bei pakartotinai dujintų dujų kelias iš terminalo į dujų kaupyklą.
Natūralias dujas importuojant per SGD terminalą į Inčukalnio požeminę dujų kaupyklą, kelias būtų toks pat, kaip dujų, importuotų iš Rusijos federacijos vasaros metu per pagrindinius dujotiekius, bet žiemą jis galėtų patenkinti Latvijos bei dalinai visų Baltijos šalių dujų poreikį.
Terminalo statybos vieta buvo pasirinkta taip, kad plečiant SGD terminalą būtų pakankamai vietos pastatyti 1-2 natūralių dujų rezervuarus netoliese nuo uosto. SGD terminalo statyba įvertinama maždaug 900-950 mln. EUR.
SGD terminalo statybos Latvijoje privalumai:
1) Techniškai ir ir istoriškai, Latvija yra Baltijos šalių dujotiekio centre – turint omenyje, kad SGD terminalas turi būti atviras visoms trims Baltijos šalims, jo lokacija Latvijoje patogi planuojant optimalų Lietuvos ir Estijos rinkų aprūpinimą importuotomis suskystintomis dujomis. Aukšto slėgio dujotiekio sistema Latvijoje yra išvystyta taip, kad būtų paprasta integruoti ją į SGD terminalą bei sujungti jį su kaimyninėmis dujų tiekimo rinkomis.
2) Požeminės dujų saugyklos Latvijoje potencialas (galimybės – iki 50 mln. kubinių metrų natūralių dujų) yra vienas svarbiausių argumentų SGD terminalo konstrukcijos Latvijoje argumentas. Jeigu SGD terminalas bus pastatytas arti Rygos prekybos uosto arba jo akvatorijoje, arčiausia požeminė dujų saugykla – Inčukalnis, kur, kaip specialistai teigia, galima laikyti tiek iš Rusijos federacijos, tiek per SGD terminalą importuotas dujas.
3) Ateityje, turint omenyje galimybę sujungti Estijos ir Suomijos dujotiekius, Latvijos, kaip regiono alternatyvaus dujotiekio centro, reikšmė išaugs suteikiant Suomijos klientams galimybę diversifikuoti tiekimo šaltinius bei tuo pačiu vystant bendradarbiavimą su Lietuva;
4) Statant SGD terminalą Lietuvoje trys didžiuliai regiono energetinai projektai būtų įgyvendinti vienoje šalyje (Būtingės terminalas, SGD terminalas, Visagino atominė elektrinė);
5) Statant vieną Baltijos regiono SGD terminalą Latvijoje, rekomenduojama gamtinių dujų tiekimo kelio diversifikacija būtų užtikrinta (su planuojamais dujų tiekėjais – Kataras ir Nigerija (šaltinis: ITERA, Latvija, Ltd), rinka būtų maksimaliai aprūpinta (visos trys Baltijos šalys), strateginis Baltijos gamtinių dujų kaupimo potencialas būtų panaudotas bei taip užtikrintas projekto ekonominis naudingumas. Koncentruojantis į vieną valstybę, ekonominis SGD terminalo naudingumas abejotinas;
6) SGD terminalo statyba Latvijoje gali būti pelninga, nes čia yra galimybė statyti didesnio pralaidumo terminalą palyginti su kainimyninėmis šalimis, todėl, viena vertus, kaupiant dujų likučius antžeminėse kaupyklose, būtų galima kaupti strateginius rezervus požeminėje dujų saugykloje (Inčukalnis arba Dobelė);
7) SGD terminalo statyba Latvijoje gali būti naudinga ir kaimynams, todėl kad nebūtų poreikio planuoti infrastruktūrų sujungimo bei dujotiekių statybą, t.y. labai sudėtingą bei brangų darbą, gerokai didinantį esminius projekto kaštus.
Svarbios nuostatos visiems potencialaus SGD terminalo statytojams:
1) Projekto techninė bei ekonominė logika – išlaikant strategiškai nuoseklią poziciją, vengiant politinių klausimų ir prieštaravimų;
2) Terminalo galingumo bei pralaidumo pasirinkimas, kuris yra didžiausias Latvijoje dėl jos požeminės dujų saugyklos potencialo, šalyse - kaimynėse dujos gali būti saugomos tiktai antžeminiuose terminaluose, kurių galimybės ribotos;
3) Uosto specifikacijos – akvatorijos gilumas, maksimalios prieigos infrastruktūra;
4) Pakartotinio dujinimo komplekso statyba/vienintelė įvardijama alternatyva taip vadinama pakartotinio dujinimo sistema, kurios naudojimas ženkliai padidintų gamtinių dujų kaštus;
5) Optimali terminalo integracija į dabartinę dujų tiekimo sistemą – padarant tai organiniu sistemos komponentu, o ne „politiškai konfliktišku svetimkūniu“.
6) Finansavimo pritraukimo problema – poreikis pasirinkti tarp privačių investuotojų pritraukimo ir terminalo statybos pagal Baltijos pariteto principą su ES fondų ko-finansavimu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!