Pradžioje išsiaiškinkime porą dalykų. Pirma - aš neturiu nieko prieš anglų kalbą. Man patinka jog šią kalbą (bent jos pagrindus) žino beveik visas pasaulis. Ši kalba leidžia žmonėms tarpusavyje keistis informacija, daryti tarptautinį verslą ar keliauti po pasaulį lengviau.
Antra - jei kam nors toliau skaitant šį straipsnį kils minčių, jog esu vienas iš LLRA narių, o šis straipsnis yra užsakytas, tai būtų absoliuti netiesa. Nepriklausau jokiai politinei partijai. Esu Lietuvos patriotas, manau, jog kiekvienas jos pilietis turi gerai mokėti valstybinę kalbą ir esu už tai, jog visi jos piliečiai laikytų vienodus valstybinės kalbos egzaminus, neatsižvelgiant į tautybę.
Trečia - šiame straipsnyje prekiniai ženklai yra išgalvoti ir yra nebent panašūs į originalius.
Gyvenu Vilniuje, Lietuvos sostinėje. Kažkurį savaitgalio vakarą nusprendžiau nueiti į mylimą Vilniaus senamiestį susitikti su draugais. Išeinant iš namų prigriebiau šiukšlių maišą, kurį išmečiau į dėžę ant kurios puikuojasi pavadinimas „Vilnius recycling“.
Pakėlus akis į viršų pamačiau verslo centro pavadinimą „South star“, kurį gražiai apšvietė besileidžianti saulė. Važiuojant į centro pusę akis užkliuvo už naujų statybų - greitai turėsime naują kvartalą pavadinimu „Pogo Lofts“.
Na va, aš jau centre, einu Vokiečių gatve, daili panelė man duoda skrajutę, negi atsisakysi paimti. Taip, skaitau: „tonight - free entrace, coctails only 10 Lt“ (liet. šiandien – nemokamas įėjimas, kokteiliai tik 10 litų). Gal ir neblogas pasiūlymas, tačiau nesilankau klube „Gosh“.
Einu toliau į savo mėgstamą barą „Puiki vietelė“. Priėjęs pamatau, kad baro pavadinimas pakeistas, dabar čia - „365 Saturdays“. Įėjus vidun mane pasitinka angliški užrašai ant sienų. Na, nieko, tikiuosi barmenas mokės lietuviškai. Jei nemokės, paprašysiu - „Byr plys“, nėra sunku juk. Viskas gerai, barmenas iš Vilkaviškio, moka lietuviškai.
Užsisakius bokalą ir belaukiant draugų išgirdau vaikinus šalia manęs, kalbančius lenkiškai. Tai vietiniai vyrukai, iš kalbos lengva atskirti. Kažkodėl susimąsčiau. Prisiminiau, kaip neseniai važinėjau dviračiu po Neries regioninį parką (visiems, kurie ten dar nesilankė, rekomenduoju!).
Pravažiavau gražų kaimelį pavadinimu Šilėnai. Prie kaimelio yra nemažos kapinės. Čia amžino poilsio prigulę žmonės - daugiausia lenkiškomis pavardėmis. Nesigilinsiu, ar tai „tikri“ lenkai, ar sulenkėję lietuviai. Tegul tai daro istorikai. Tačiau faktas, kad lenkais save vadinantys žmonės Lietuvoje gyveno ir tebegyvena. Jie yra šios šalies piliečiai.
Taigi, norom nenorom kilo klausimas: kodėl šalyje, kurioje nėra net 1 procento anglakalbių, tiek daug angliškų užrašų? Kodėl statome naujus kvartalus angliškais pavadinimais, tačiau piktinamės, kai autobuso vairuotojas Vilniaus rajone užsirašo maršruto pavadinimą lietuviškai ir apačioje - lenkiškai? Ar tai ne dvigubi standartai? Kodėl anglų kalba taip dažnai gali nepaisyti valstybinės kalbos įstatymo, o lenkų - negali?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!