Suabejojau sugebėjimu būti gera mama 24/7.
Prieš trejus metus, kai pastojau, neturėjau nieko: vaiko tėvas išnyko, stogo virš galvos nebuvo, pajamų nebuvo, visi iki vieno giminaičiai nusisuko, net tėvai. Nusprendžiau vis tiek gimdyti, bet auginti vaiko nemačiau nei kaip, nei kur. Mačiau žiaurią nuskurusio alkano vaiko, ant kurio karts nuo karto išlieju savo susikaupusias neigiamas emocijas, viziją vien dėl to, kad vaikelis – vienintelis žmogus šalia manęs.
Tada užgraužtų sąžinė ir taip risčiausi, kol neišprotėčiau. Taigi, nusprendžiau gimdyti, bet neauginti savo vaikelio, o surasti jam nėštumo metu tinkamiausius įtėvius. Tuo metu tikėjau, kad tai geriausias sprendimas ir vaikeliui, ir įtėviams, ir pati dar spėčiau gyvenimą susitvarkyti.
Nusprendžiau sveikai maitintis, nesijaudinti, būti kuo daugiau gryname ore ir visaip kitaip stengtis kuo geriau gyventi nėštumo laikotarpiu. Sau, įtėviams ir vaikui akmenį lyg ir palengvinti, kad po to lengviau nors kiek būtų. Gyvenau su šia mintimi, kol nusišypsojo laimė įsidarbinti aukle darnioje šeimoje.
Prižiūrėjau dviejų metukų berniuką. Labai jį pamilau. Savaitę praleidus su vaiku daugiau nei 50 valandų, kaip tu jo nepamilsi? Tada galvoju, jei atiduosiu vaikelį, kad ir labai šaunūs įtėviai būtų, jie greičiausiai dirbtų ir iš tiesų vaikelį mažai tematytų. Atiduotų kokiai auklei, o nėra garantijos, kad ji nerėks ant vaiko ir nemaitins traškučiais. Be to, užsidirbau pinigėlių, dar palikimą šiokį tokį visai laiku gavau ir atsisakiau minties palikti savo vaikelį.
Auklėjant berniuką man nereikėjo tvarkyti namų, gaminti visai šeimai valgyti, eiti į parduotuvę ar reprezentatyviai atrodyti. Visas mano darbas buvo pamaitinti (apie valandą), pažaisti, būti lauke, pamigdyti, lavinti vaikelį. O auginant dukrytę, be auklės septynias dienas per savaitę, 24 valandas per parą prisideda dar ir buitis ir izoliacija. Arba su dukryte augu, ir namuose netvarka auga, arba dukrytė žiūri filmukus, o aš tvarkausi.
Būdavo tokių situacijų, dėl kurių labai graužia sąžinę, kad auklė kitiems buvau geresnė, nei mama savo vaikui. Leidau dukrytę į darželį, tai geriau nei filmukai. Šiaip labiau norėčiau auklės namuose. Vaikas su kitais pabendrautų kieme, būreliuose. Dirbti taip pat norėčiau namie. Juk yra pilna veiklos.
Nepritariu nuomonei, kad jei esi namie, tai viską gali suspėti. Ir auklių reikia, ir valytojų, jei leidžia galimybės, ir tai jokia prabanga, labiau būtinybė. Manau, geriau auklė, nei darželis. Juk gali viena auklė tris vaikus prižiūrėti, jei jai kitų pareigybių neužkrauni.
Dėl asmeninių rūpesčių, turint vaiką daug sunkiau susirasti vyrą, o ir jaunoms šeimoms vaikas – didelis išbandymas. Kiek bendravau su draugėmis, kai kurioms vos santuoka neiširo, ir šiaip būna sunku, ypač pirmi dveji metai. Linkiu visiems išbandymą išlaikyti, sunkumus įveikti, tikrai verta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ – būtent taip tikrai galvoja ne viena atžalas namie prižiūrinti moteris, karjerą iškeitusi į šeimą.
Manote, lengva? Straipsnį „Ką nutyli supermamos?“ DELFI portale anksčiau rašiusi Giedrė buvo atvira – nelabai. „Pabandyk išgyventi, kai nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro - lakstymai, šokinėjimai nuo palangių, rietynės, muštynės, ožiai. Be savaitgalių. Be išeiginių. Be švenčių.“, – motinos kasdienybe dalijosi ji.
Mamos, prašome Jūsų – pasidalinkite: ar lengviau atžalas palikti auklei ir lėkti į darbą, ar visą dieną būti namuose? Ar iš tiesų net ir tuomet sunku viską spėti? Papasakokite, kaip nusprendėte, kokia mama – dirbančia ar ne – būsite? O kaip į tai reaguoja tėtis? O gal norite sugriauti mitą, kad vienas kūdikis sugeba dviejų žmonių gyvenimuose sukelti chaosą?
Vieno rašinio autoriui įteiksime tris knygas – Č. Milošo „Abėcėlė“, M. Gessen „Putinas. Žmogus be veido“, „Piešimas buvo tarsi durys“.
Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda arba čia: