Aš, kaip „tikras lietuvis“, intensyviai graužiau nagus rinktinės rungtynių su Makedonija pabaigoje, o valstybinės vėliavėlės ant automobilių su nupiešta išsiviepusia fizionomija - džiugino akį.
Tačiau džiugesys netruko išsekti, bet ne dėl apmaudžių klaidų aikštelėje. Užgesino jį žmonės, kurie tradiciškai vertinami kaip veiklūs, stiprūs ir dinamiški, kitaip tariant – verslininkai.
Paklausius komentarų apie „nusivylimą čempionatu“ ir „nepateisinusius lūkesčių užsienio svečius“, taip ir norėjosi paklausti: „Kodėl į vakarus nuo Lazdijų gyvenančius laikote visiškais kretinais??“
Kretinais, kurie išsiviepę mokėtų 12 litų už nuostabaus ir nepakartojamai nudūkusio alaus bokalą arba gyventų palapinėje už 2000 litų „su visais patogumais“ (kur patogumas? Kad grindys obliuotos ir pašinų į užpakalį išvengsi, jei pasivaišinęs nuvirsi? Ir apskritai, rugsėjo mėnesį palapinėje, sutikite, ne visada malonu)?
Kauno barų savininkai skaičiuojantys 15-20 proc. padidėjusias apyvartas (o žinant lietuvišką kuklumą, šis skaičius taip pat gali būti ne visai tikslus) porina, kad tai yra „labai ne koks rezultatas“ ir pasibaigus čempionatui apyvartos „tikriausiai kris“ pretenduoja į lietuviškų verslo minčių aukso fondą.
Negali pasakyti, kad krepšinio čempionatui nebuvo ruoštasi. Girdėjau apie nediduko viešbučio savininką, kuris prieš čempionatą už kelias dešimtis tūkstančių atnaujino viešbučio baldus, vėliau, „kad atsipirktų“ 30 proc. pakėlė nakvynės kainas ir... liko prie suskilusios geldos – neatsirado norinčių pasidžiaugti brangiai kainavusio naujo laminato kvapu.
Kiekviena kaimo girdyklėlė, turinti nespalvotą „Šilelį“, puošėsi užrašais ant vatmano lapų „pas mus krepšynys“, TV klykė apie alų ir pergales, prekybcentriai dalino unisex abrozdėlius su neaiškiom žmogystom o rinkodaristai iš Šeškinės aiškino (šitas patiko labiausiai), kad „žmonės mūsų parduotuvėse „aaa“ labai pirko plazminius televizorius „bbb“, kuriems kaip tik dabar akcija „ccc“, nes rungtynes norėjo žiūrėti kokybišku vaizdu“.
Dieną įkyri reklama, naktį važinėjantys pusgirčiai 17-mečiai „kašio fanatai“ su garsiniais signalais...
Norėjosi pasigaminti marškinėlius su kiek perfrazuotu žinomu užrašu „Krepšinis užkniso juodai“, nueiti į kokį „laisvą nuo krepšinio barą“, kuriame nė vienas padavėjas nebūtų apvilktas marškiniais jau pajuodusiais rankogaliais su tautine simbolika ir užrašu „Mes nugalėsime“, pakelti šalto, subrandinto alaus bokalą ir pasakyti: „Už būsimas pergales“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!