aA
Taigi, vilkas, būdamas plėšrūnas, ekosistemoje užima aukščiausią mitybinę grandį. Na, nebent iki kol čia aukščiau pasitaiko tik besotis, išverstaakis medžiotojas. Vilko racioną Lietuvoje sudaro kanopiniai gyvūnai, bebrai, rečiau – kiškiai, ropliai, vaisiai, uogos.
Vilkai puola gyvulius net prie namų (šilokarčema.lt nuotr.)
© šilokarčema.lt nuotr.

Iki kol nebuvo mada viską skelbti (turiu omeny viską – ir tuos nevispročius, kurie kelia savo sudraskytų šunų lavonų nuotraukas į viešąją erdvę, kuria neteisėtai naudojasi ir vaikai, jaunesni, nei 13 metų, kas prieštarauja feisbuko politikai) socialiniuose tinkluose, vilkai per amžius maitinosi tomis pačiomis apverktomis avimis ar kitais atrajotojais, smulkiąja fauna. Kyla klausimas – kodėl dabar?

Galbūt pradėkime nuo LNK žiniose „išspausto“ 4 minučių reportažo, kuriame vienos moters dejonės nustelbia, mano nuomone, išsilavinusio žmogaus ir „Baltijos Vilko“ asociacijos pirmininko komentarus apie vilkus, jų populiaciją Lietuvoje (36 vilkų šeimos), rekomenduojamas apsaugos priemones ir mūsų jau seniai apkalbėtą ir skandalų ar bobučių pasakų apipintą Afrikinį kiaulių marą (toliau – AKM).

Šiek tiek apie AKM: tai Asfivirus sukeliama kiaulių, šernų ir laukinių kiaulių mirtina hemoraginė infekcinė liga, kuri yra tiesiogiai perduodama kontaktuojant sveikiems bei sergantiems gyvūnams ar netiesioginiu būdu, kada virusas pernešamas nesilaikant biosaugos reikalavimų (per apkrėstą transportą, batus, rūbus, termiškai neapdorotą pašarą, pašarų priedus, virtuvės antrinę žaliavą, netgi per muses ir t. t.). AKM pirmą kartą Europoje užfiksuotas 1957 m., kada buvo įvežtas į Portugaliją kartu su maisto atliekomis. Prevencija, kuri dar universitete mums buvo kalama į galvą ir tai atkartojome it pildami žirnius į sieną yra DEZINFEKCIJA. Pradedant dezobarjerais ar bent dezokilimėliais, pašaro perpylimu virintu vandeniu, keičiant darbo rūbus, prižiūrint techniką ir reguliariai atliekant dezinfekciją patalpose.

Ką daro mūsų mieli ūkininkai – verslininkai ar tiesiog paprasčiausios kaimo močiutės, čiūčiuojančios kiekvieną gyvūlį – engia VMVT specialistus ir kad būtent JIE ir JOS žino, kaip daryti reikia, o kostiumuotieji, kurie iš visų patikrinimų ir ne veltui kuria teisės aktus, kokiais analogiškai vadovaujasi visa likusi Europa, pudrina smegenis ir nieko neišmano, be biurokratijos. Patikėkite, tie žmonės nueina kryžiaus kelią toje pačioje Alma Matter – LSMU Veterinarijos Akademijoje ir yra tiesiogiai susiję su Jūsų augintinių gerove kaip ir veterinarijos gydytojas – praktikas, kaip ir kiti gamtos mokslų ir biomedicinos specialistai.

Taigi, kur lenkiu, pasakysiu kiek supaprastintai: prasidėjus AKM naikinamos bei atitinkamai utilizuojamos ne tik užsikrėtusios kiaulės, bet ir sveikos kiaulės ir tie patys rausvi (kažkam mieli, kažkam – vaikštančios taupyklės) paršeliai. Lygiai taip pat 10 km spinduliu aplink AKM židinį atliekamas epidemiologinis kitų ūkių tyrimas ir kontrolė (neva konkurentai užkrečia vieni kitus – NETIESA). Taip pat aplink medžiojami ir šernai – AKM nešiotojai, tiriamos skerdienos, medžiojami ir sveikieji, lavonai utilizuojami.

Jei mano žinios šiuo klausimu nepasenusios, dar iš nuostabiai lankytų paskaitų prisimenu, kad mažiausiai 6-erius metus po utilizavimo ir dezinfekcijos darbų, virusas gali išlikti aplinkoje, todėl yra uždrausta per tą laikotarpį ūkyje veisti kiaules. Taigi, gydymo (kol kas) nuo šios infekcinės ligos nėra, tačiau Edinburgo universiteto mokslininkai intensyviai stengiasi panaudoti kiaulių genetinius išteklius ir juos modifikuoti (taip, kalba eina apie visuomenės taip mylimą GMO) taip, kad Europoje turėtume GMO kiaulių, kurios yra atsparios Asfivirus DNR virusui, nes vakcinos nuo šios ligos (dar viena internautų mylima tema) NĖRA. Kur link viskas mus veda toliau?
Jei po tokio kiekio informacijos jau pamiršote, šernai yra viena iš vilkų raciono dalių. Pasak LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilko (Canis lupus) apsaugos patvirtinimo“ Nr. D1 – 699, 9 d. 28 sk.: „Pagrindinės vilkų populiacijai ir jos apsaugai Lietuvoje kylančios grėsmės yra tarpusavyje susijusios. Grėsmių sąrašas, aktualumas ir įtaka populiacijai gali kisti dėl įvairių aplinkybių, kurių dalis nėra susijusios su vilkų populiacijos valdymu (pavyzdžiui, miškingumo ar kanopinių žvėrių gausos pokyčių)“.

Dėl atitinkamų priežasčių vilko mitybos piramidėje sumažėjo ne tik stirnų, briedžių, bebrų ar pan., bet ir šernų kiekis, kas tiesiogiai sukelia grėsmę vilkų populiacijos vystymuisi tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje. AKM ir medžiotojai (šiuo atveju tie, kurie medžioja be saiko ir slepia skaičius ar tiesiog brakonieriauja) ženkliai sumažino vilkų racioną. Tad kas jiems belieka – kaip tik patiems prisitaikyti kitų rūšių medžioklei, kurios, šiuo atveju patiekiamos „ant lėkštutės“. Bon apetit!

Pridėkime dar vieną medžių gynėjų ir jų engėjų mylimą temą, kurią nustelbė šis erzelis dėl vilkų medžioklės kvotos dvigubinimo (pasak Aplinkos ministro: praeitais metais 60 vilkų, šįmet planuojama – ~110 vilkų) – tai miškų (ką jau miškų, GIRIŲ!) kirtimas ir vilkų buveinių stokos didinimas kartu. Čia neišsiplėtosiu, tačiau pabaigsiu mintį pagal tą patį anksčiau minėtą dokumentą: „Mažėjant tinkamiausių buveinių, vilkai užima mažiau tinkamas – labiau sukultūrintas, su intensyvesne žmogaus veikla – tačiau dėl laukinio grobio stokos daugiau ūkinių gyvūnų tampa vilkų grobiu. Dėl to mažėtų vilkų priimtinumas visuomenės akyse, o tai jau būtų grėsmė ilgalaikiam vilkų išlikimui Lietuvoje. Pagrindiniai grėsmės sumažinimo būdai yra susiję su miškingumo didinimu, I ir II miškų grupės miškų išsaugojimu“.

Žmonės, užsidarę savo dėžutėse ir matantys tik miesto džiungles iki pavasarį išvyksta į gamtą pasikepti šašlyko, daugiausiai komentuoja, kad vilkai kelia grėsmę ne tik gyvuliams, kurie, be abejo, nėra deramai apsaugoti, bet ir gali pulti žmones. Tai ir yra pagrindinės neigiamo požiūrio į vilkus priežastys – daroma žala gyvūnų augintojams ir baimė dėl tiesioginės grėsmės žmogui, kada yra naudojamas „tunelinis“ ir „bandos jausmo“ mąstymas. Tad, jei vienas puskvailis pakomentavo, kad „reikia visus šaudyt“ ir neturi jokių mokslinių argumentų „už“, kitas paseks iš paskos ir komentuos tą patį, akiplėšiškai išvadindamas ir gindamasis, nors žmonės, kurie tuo domisi daugelį metų, vis tik yra teisūs.

Bet negi dabar išsikeikęs nusižeminsi?

Cituoju „Baltijos Vilko“ puslapio pateikiamą informaciją apie vilkų sukeltą žalą: „2014-2017 metais daugiau nei pusė žalos (56 proc.) patirta pakartotiniuose užpuolimuose, t. y. ūkiuose, kurie prieš tai jau buvo nukentėję. Net ketvirtadalis (24 proc.) žalos padaryta viso labo 46 tuose pačiuose ūkiuose. Pakartotinė žala yra lengviausiai išvengiama žala, todėl institucijons siūlome pradėti būtent nuo šių ūkių ir išnagrinėjus lokalią situaciją ieškoti jiems tinkamiausių apsaugos sprendimų.“

Sprendimas yra, bet ūkininkai nenori girdėti nei specialiųjų tarnybų, nei profesorių, nei savo srities profesionalų patarimų ar vadovautis LR VMVT Direktoriaus įsakymu Nr. 233 „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, kuriame teigiama, kad “Ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų“. Taigi, kas dabar kaltas?

Toliau - šiek tiek informacijos patiems ūkininkams, kurie nesugeba vadovautis vienu įsakymo punktu gaunant iš ES lėšas savo ūkio plėtrai ir išsaugojimui, apie žalos atlyginimą: Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka Valstybės vardu, šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai. Toliau, pagal LR Medžioklės įstatymą Nr. IX – 966: „5 sk.: Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.

Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. 6 sk.: Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. 7 sk.: Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti“.

Čia dar galima būtų įterpti vieną ne visai teigiamą, bet mano nuomone, tam tikra prasme naudingą, internauto komentarą: „Nuo 2012 metų pradėtos mokėti išmokos už mėsines avis ir galvijus įvedė tvarką jų registravime, nes neturintis auskarų galvijas ar avis neturi teisės gauti išmokos, kuri visą 2015-2020 m. laikotarpį tik mažėja, nes fondas vienas, o registruotų avių ar galvijų daugėja, kitaip tariant, visuomet jis buvo didelis, tik daug kas laikė neregistruotas. Taip pat, ūkinių gyvūnų padaugėjo, bet tikrai tai nėra ženklu, nes gyvulininkystė ir toliau išlieka prioritetinė žemės ūkio šaka, tendencijos tik augti, bet ne mažėti. Imate mėsinių sektorių, nepamirškite ir pieninių galvijų, ožkų, avių. Pieninės avys negauna jokių papildomų išmokų iš ES biudžeto. Be to, svyruojanti išmoka nuo 3 eur iki 4,5 eur už vnt. neturi įtakos jūsų organizacijos siūlomam ginklavimuisi.“

Prieš pabaigą norėčiau pridurti, kad pagal anksčiau cituotą dokumentą Nr. D1 – 699 36.3.sk.: „kai populiacijos dydis didesnis nei 250 individų, bet nesiekia 500 individų, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis stabilumas šiose ribose. Sumedžiojimo planavimui gali būti taikomas rajonavimas. Sumedžiojimo limitas nustatomas iki 20 procentų nuo vilkų populiacijos dydžio. Nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams dydį ir jos pasiskirstymą. Tam būtinas atskiras sprendimo pagrindimas“ ir 40. Sk. teigia, kad „Pagrindinis ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslas – užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi“.

Be viso to, pagal Berno konvenciją ir „Didžiųjų plėšrūnų valdymo planų rengimo gaires“, vilko populiacijos reguliavimas turėtų būti vykdomas suderinus su kaimyninėmis šalimis.

Efektyviausia priemonė spręsti žalos ūkininkams problemą – taikyti specialią gyvūnų auginimo praktiką ir naudoti apsaugos priemones, apie kurias šie net nesileidžia į kalbas, ką jau kalbėti apie visus dezokilimėlius, įėjus į ir taip apgriuvusį ūkį, nes visos ES lėšos nuėjo kažkur kitur, o ne ten, kur galėtų. Bet kokia prevencija, pradedant kaimo žmonių nuolatiniu švietimu ir informacijos atnaujinimu, naujų teisės aktų priėmimu ar senųjų atnaujinimu (kalbant apie mūsų apverktinus teisės aktus, kurie apima gyvūnų gerovę ir smulkiųjų bei stambiųjų gyvūnų laikymo sąlygų rekomendacijas) ar tai būtų aviganių veislių šunų auginimas, lauko ganyklų tvėrimo ar priedangų nakčiai gyvūnams statymas (nebūtina juos varyti n kilometrų atgal į tvartus).

Manau, šiuo atveju visa ši pasiutpolkė išeis į naudą, kadangi visuomenės balsas yra tikroji valdžia ir tik mes galime tarpusavyje suvieniję jėgas ir žinių bagažą, kažko siekti ir pakeisti, kad visi galėtume toliau gyventi darniai, kad ir taip sparčiai keičiantis tiek žmonių, tiek vilkų gyvenimo sąlygoms, jei atitinkamai šviesime vieni kitus ir imsimės kontrolės ten, kur jos iš tiesų reikia.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Panevėžietę pažemino taksi vairuotojo komentaras (129)

Istorija labai paprasta. Apie Panevėžio taksistų kultūrą.

Skaitytojo verdiktas: privalome mažinti valdžios aparatą (25)

Paskaičius straipsnį ir komentarus apie Registro centrą man kyla keletas įtarimų. Registrų...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (135)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Vyro elgesys su žmona sporto klube sukrėtė lankytoją (103)

Vakare sporto klube, sėdėdamas prie registratūros, išgirdau triukšmą ir greitu žingsniu iš...

Emigrantė papasakojo, kodėl bijo grįžti į Lietuvą: šis įstatymas gali atrišti piktavaliams rankas (85)

Gerb. Prezidente, Lietuvos Seimas yra tautos išrinktas ir jūsų pareiga jai padėti, bet paskutinių...

Top naujienos

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (92)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus tašku ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (82)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (101)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (11)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas? (160)

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“...

Ko dar mes galime laukti ir tikėtis iš žiemos? (37)

Lietuvoje gruodžio vidurys, beveik pačių tamsiausių dienų metas. Sakome „beveik“, nes kas yra...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (58)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą (8)

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (19)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...

Spalvingasis Laosas – maža, bet didelių stebuklų kupina šalis (2)

Laosas – tarsi balta varna Azijoje. Ji dažnai aplenkiama keliaujant į Vietnamą, Tailandą ar...