Baigiau gimnaziją geriausiais pažymiais, bet stoti į universitetą neskubėjau. Nutariau pasiimti gap year – metus laiko išbandyti įvairių veiklų, atrasti naujų pomėgių, galbūt užsidirbti pinigų.
Nors nemažai jaunimo savanoriauja, aš linkau prie darbo užsienyje pasiūlymų. Kol visi siuntė man pasiūlymus būti padavėja Graikijoje, kambarine Ispanijoje ar suvenyrų pardavėja Kipre, mano akys krypo į geriau apmokamus pasiūlymus.
Meluodavau draugams ir giminaičiams, kad į minėtas kategorijas manęs nepriima, o tada vieną dieną gavau teigiamą atsakymą, susipakavau daiktus ir išvykau į Milaną.
Mano darbas buvo bendrauti su naktinio klubo svečiais, pasirūpinti, kad rankoje visada būtų martinio taurė ar kitas dalykas, už kurį klubui mokama.
Bent jau taip rašė sutartyje.
Esu savarankiška mergina, iššūkiai man – ne naujiena. Ir visgi keliai drebėjo, ar nevers daryti daugiau...
Oro uoste manęs laukė autobusiukas, pervežęs prie klubo, kuriame dirbsiu, adreso. Giliai įkvėpiau ir užėjau.
Buvau priimta maloniai, viskas atrodė tvarkinga ir profesionalu. Administratorė palydėjo pas merginas, ir pažadėjo užeiti vėliau.
Merginų buvo iš viso pasaulio – brazilė, kinė, vengrė, rumunė, dauguma – lenkių ir rusių. Rusaitė, su kuria gyvenau, pasakė, kad neseniai čia dirbo dar viena lietuvė, bet vieną dieną... Apie tai vėliau.
Su grįžusia administratore peržvelgėme mano drabužius, buvau pagirta už skonį, ir jau kitą dieną, išklausiusi trumpą apmokymą, išėjau dirbti.
Kas mane apstulbino pirmiausia, kad klientai moka anglų dar prasčiau už mane, bet nė kiek nesigėdija. Drąsiai sako, kiek moka, kai kurie išvis ima kalbėti savo kalba. Dar keisčiau tik tai, kad kažkaip susišnekėdavome...
Dauguma vyrų – vidutinio amžiaus, vidutinės, netgi prastos (su alaus pilvais) išvaizdos, bet su kostiumais, pasitempę, net jei sagos braška. Vieną kartą užėjo būrys airių su sandalais, bet greitai buvo išprašyti. Gal, kad buvo per daug išgėrę.
Atėjo metas sužinoti, kas nutiko prieš mane buvusiai lietuvaitei.
Pasirodo, ją perviliojo kita agentūra, klubas, kuriame merginos TEIKIA tam tikras paslaugas, be konsumavimo. Iš pradžių nesupratau – gal ČIA verčia užsiimti intymiais dalykais, o ji perėjo pas tuos, kur ne? Bet ne...
Negana to, nors lytiniai santykiai pagal klubo politiką draudžiami, kelios merginos prisipažino slapta susitikinėjančios su turtingais klientais už klubo ribų. 100 eurų už valandą – ne riba, tad kaip atsilaikysi? Klubas (kuriame dirbame) nuolat kilnoja merginas po kambarius ir stabiliai didina apgyvendinimo kainą (jau neskaitant to, kad apskritai nebuvo žadėto nemokamo maitinimo, tik vanduo) ir verčia eiti į jų pačių organizuojamas pamokas, kaip pagerinti savo, kaip klubo merginos, įvaizdį ir t. t.
Man buvo įdomu, kokią reputaciją turi mūsų merginos tokiose vietose. Pasirodo, lietuvės iš Baltijos šalių – numeris vienas. Tiesa, slavės visgi meilesnės...
Prisipažinsiu, nuo tokių naujienų ištinusia galva ėmiau naujai žiūrėti į klientus – ar galėčiau?.. Su vyresniu? Nelabai patraukliu? Bet galinčiu sau leisti tokią draugiją?..
Viena britė (tautybė – lenkė) pasakojo, kad taip susipažino su savo vyru, Britanijos pilietybę turinčiu turku. Kai išsiskyrė, grįžo prie seno darbo ir tik džiaugėsi, kad neprisidarė vaikų.
Kai baigėsi mano kambario draugės rusės kontraktas, ji tiesiu taikymu perėjo į vietą, kur pašaliniai ryšiai leidžiami.
Vėliau susipažinau su dar viena mergina, rumune, kuri papasakojo, kad turėjo garbės sutikti lietuves viename „renginyje“, ir nors pati dirbo intymų darbą, sakė, kad stebėdama jas vis mintyse kartojo „gerai, kad jų motinos nemato“...
Kai kas pasakys – gėdinga reputacija, tačiau kam priimtinas toks darbas – lietuvaitės turi paklausą. Jos „deliverina“, kaip sakoma angliškai.
Tai tiek norėjau papasakoti. Tiesiog pasidalinti savo patirtimi – apie realybę. Kartais klausiu savęs – ar kartočiau?.. Be glamūro juk buvo ir intrigų, ir nesusipratimų, ir apgavysčių. Bet tada pagalvoju, jog už metų galėsiu vykti į Erasmus+ ir širdis vėl tankiai suplaka...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.