Per Lietuvą keliavęs prancūzų kilmės riteris rašė: „<...> Lietuvos valdovas Vytautas laiko garbės dalyku, kad nė vienas svetimšalis, atvykstantis į jo kraštą arba važiuojantis per jį, neturėtų jokių išlaidų. Jis liepia duoti jiems maisto ir saugiai lydėti visur, kur jie nori, po visą kraštą, be jokio užmokesčio..."
Senove ir romantika man dvelkia Panevėžys: upė, tekanti per miestą, restoranas ,,Romantika“ ant gražiosios Senvagės kranto, tai ir Miltinio teatras, žavus knygynas, miesto aikštė, kiti objektai...
Bet labiausiai žavi puikūs ir darbštūs Panevėžio žmonės. Jei nebūtų širdies, jei neskambėtų posmai, dainos, šokiai, jei nelydėtų geri darbai - tai pastatai būtų šalti, niūrūs.
Tuos žmones norėčiau paminėti, nors ne visus gerai pažįstu, juk šį miestą aplankau 2-3 kartus per metus. Žinau, kad yra dainų autorius ir atlikėjas, kompozitorius p. S.S., kuris savo namuose rengia susitikimus, kultūrinius vakarus, kur skaitoma poezija, kur skamba jo atliekamos dainos ir muzika, kur visiems atviros durys pasikalbėti, padiskutuoti įvairiausiomis temomis, kur kiekvienas svečias yra vertas dėmesio, pagarbos.
Poetė p. Elvyra savo posmais garsina miestą jau daugelį metų. Ačiū jai...
Teko sutikti be galo įdomią, malonią p. Zitą, kuri yra šokio fanatikė, nes atiduoda visas savo jėgas, visą savo širdį. Daug keliavo su šokėjais, Amerikos lietuvius žavėjo savo energija ir lietuviškais šokiais. Tai lietuvybės, tautiškumo puoselėtoja, išugdžiusi tūkstančius vaikų, parvežusi „Aukso paukštę“ į savo miestą. Ir dabar 19 kolektyvų veš į Dainų šventę Vilniuje.
Teko būti Naujųjų metų vakarą rimtos muzikos koncerte. Jau tapo tradicija, kas panevėžiečiai senus metus palydi Muzikiniame teatre, grojant simfoniniam orkestrui, dainuojant operos solistams. Labai patiko, o salė pilna... pilnutėlė. Romantiškai nusiteikę grįžome laukti Naujųjų metų...
Dar norėčiau iš visos širdies padėkoti p. Aldonai J., p. Jonui J., kad jie nuostabiai moka priimti svečius. Iš kur beatvyktų – ar tai būtų lietuviai, ar užsieniečiai, ar giminaičiai – taip moka kurti kultūrines programas, ekskursijas, kad ilgai dar visi prisimena, žavisi išlavintu skoniu, nuoširdumu, energija, idėjomis. Užsieniečiai leidžia knygas apie šios šeimos svetingumo tradicijas, siunčia padėkų laiškus. Ir vis svajoja sugrįžti į Panevėžį, Lietuvą...
Ačiū, kad tokių žmonių esama, nes jie puoselėja lietuviškas svetingumo tradicijas, moka švęsti šventes, džiaugiasi išpuoselėtu namų grožiu, gyvenimu.
Panevėžietė p. Snieguolė R. verta didžiausios pagarbos, nes ji atrodo tokia trapi, bet nepabijojo paimti auginti našlaitį Poviliuką. Daug vargo patyręs vaikas auga laimingas, mylimas, visko aprūpintas, bet svarbiausia apgaubtas šiluma, dėmesiu.
Nejučia prisimeni Radži, kurį augino, mokė taip pat panevėžietė. Jei daugiau būtų tokių moterų, tai Lietuvoje vaikų namai tikrai išnyktų.
P.Gitana - verslininkė, tačiau be galo paprasta, darbšti, auginanti 3 vaikus, mama. Visur spėjanti, net smuikelį virpina įvairiose pasaulio šalyse. Moka dirbti ir ilsėtis, to moko ir savo vaikus.
Ir kaip dažnai pasireiškia lietuviškas stereotipinis mąstymas, kad verslininkai - tik piniguočiai, nejautrūs, nekultūringi, neišsilavinę. Šios šeimos dviejų kartų atstovai - visi grojantys, dainuojantys, turintys aukštuosius išsilavinimus, auginantys puikius vaikus, turintys jaukius namus ir didžiules širdis. Čia atviros durys visiems, kam reikia pagalbos, užuojautos, gero žodžio, žvilgsnio, šilumos.
Dar norėčiau pasidžiaugti Panevėžio Žemdirbių turgaus įspūdingu gėlių paviljonu. Man atrodo, toks Lietuvoje vienintelis. Tiek gėlių niekur neteko matyti. Šaunuoliai, kad vejatės Olandiją, kuri garsėja pasaulyje savo gėlėmis. Tai rodo, kad panevėžiečiai garsina miestą, kuria europietišką įvaizdį. Miestas gražėja, keičiasi, tapo kultūringas, turi savo tradicijas, rengia puikias šventes...
Palinkėčiau mylėti savo miestą, puoselėti gėlėmis savo namus ir savo širdis. Norėčiau, kad į Jūsų miestą nebijotų atvykti svečiai..., kad gatvėje šypsotųsi laimingi žmonės, nes čia bus gera gyventi ir ateityje…
Girdėti žodžiai, bet jie taip tinka pabaigai : „Tam kely, už lemtingojo vingio, sustabdykim akimirkai laiko lėkimą - ir tapkim turtingi, gavę didelį lobį - naujų dienų palikimą.“