Perskaičiau nuoskaudų pilną Anitos istoriją apie gimdymo namuose patirtas nuoskaudas ir vargus. Nors esu ne moteris ir nežinau, negaliu ir niekada negalėsiu tiksliai suprasti, kas yra gimdymas, tačiau teko bent iš šalies tai stebėti, ir Anitos straipsnyje skelbiami teiginiai labai nustebino.
© Shutterstock nuotr.

Skaitydamas Anitos pasakojimą susidariau labai aiškių planą, ką reikia daryti, kad gimdymo dieną visam gyvenimui prisimintum su nuoskauda, kartėliu, pykčiu:

1) Pabaigti medicinos universitetą. Aišku, ne tikrą, o kokį nors „Tarpplanetinis medicinos universitetas“. Na, tokį, kurio diplomą galima atsispausdinti ant norimos spalvos blanko, paskaičius kokias penkias „Google“ nuorodas apie gimdymą. Tai suteikia teisę aiškinti gydytojams ką ir kaip daryti. Visiškai nesvarbu, kad gydytojas, o ne gimdyvė geriau mato gimdymo eigą. Būtent gimdyvė turi nurodinėti gydytojui ką vienu ar kitu momentu daryti;

2) Nevažiuoti į ligoninę iki paskutinio momento. Ką gi ten veikti? Tiesiog sėdėti namie. O paskui, kai jau visai blogai, lėkti ligoninėn, piktintis lėtu registratorių darbu, reikalauti žaibiškos gydytojų reakcijos;

3) Nesutikti su niekuo. Nepasirašinėti niekur. Sutikimo gydytis irgi nepasirašyti, nes gimdymas – ne gydymas. Tiesiog nesutikti. Jeigu tai per lengva forma, dar galima prieštarauti, protestuoti ir panašiai;

4) Būtinai vykti su lydinčiu asmeniu. Lydintis asmuo būtinai turi būti iki soties prisiskaitęs supermamų, tėvų darželių ir kitų forumų. Tada jis galės vadovauti gydytojų komandai. Na, bent iki tol, kol trukdymo neapsikentusi gydytojų komanda iškvies apsaugą ir palydovą išmes už durų. Bet tą faktą paskui bus galima pateikti kaip gydytojų beširdiškumą, įgaliojimų viršijimą, konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių suvaržymą;

5) Nieku gyvu nelipti ant gimdymo stalo. Nėra ten ką veikti. Tegu daktarai patys užsilipa ir sėdi, jeigu jie taip labai nori. Reikalauti baldo, ant kurio būtų patogu gulėti ne tik ant nugaros, bet ir ant pilvo. Taip, turi būti patogu stovėti ant galvos, daryti pratimus „žvakė“, „besiilsintis varanas“, „begemotą puolanti kregždė“ ir „sėlinanti koala“;

6) Per sąrėmius stumti taip, kaip patogu. Neklausyti, ką sako gydytojai;

7) Nušalinti nuo pareigų budintį skyriaus gydytoją. Tą patį padaryti, kai ateis kitas gydytojas. Pareikalauti paaiškinimo, kodėl skyriuje yra tik du gydytojai, ir skubaus pervežimo į kitą ligoninę, kurioje yra kompetentingų gydytojų;

8) Na, apskritai negimdyti ir nevažiuoti į ligoninę jokiomis aplinkybėmis.

Vaikučio gimimo abu su žmona laukėme labai nekantriai ir su nerimu. Tiesa, ko gero, labiau nerimavau aš, o ne žmona. Ji buvo stebėtinai rami.

Ir kai jau atėjo ta diena, prasidėjo kelionė į labai svarbaus įvykio vietą – ligoninę.

Pirmiausiai, tai reiktų sutikti su Anita dėl vienos problemos – jau registruojantis pacientė turi pasirašyti, kad jai yra išaiškinta visa eiga, visos galimos priemonės, pasekmės ir t.t. Žinoma, niekas nieko neaiškina.

Registratorė atsako, kad aiškins gydytojas. Pacientui lieka tik bukai palinksėti galva ir patikėti, arba apsimesti, kad yra kvailys ir tuo tiki.

Gydytojai paaiškina tikrai per mažai. Gal tai darbo krūvio pasekmė, gal tiesiog nuovargis, nenoras, cinizmas ar dar kas. Tiesiog tų paaiškinimų nėra.

Iš kitos pusės – ar sąrėmių metu kažką keistų paaiškinimai ir statistikos, kaip gyja ir kokios komplikacijos būna po natūralaus plyšimo ir epiziotomijos pateikimas? Ar gydytojas, matydamas, kad procedūra reikalinga čia ii dabar, turi laiko pasakyti: „Gerbiamoji, šiuo metu susidariusi situacija, kad arba reikia atlikti epiziotomiją, arba palaukti natūralaus plyšimo. Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, po natūralaus plyšimo komplikacijos gyjant sudaro xx procentų, o po epiziotomijos – yy procentų. Žymus Vokietijos profesorius, daktaras fon Braunas teigia, kad jo moksliniai tyrimai yra palankesni pirmajam būdui. O štai Lietuvos akademikas daktaras G.Gimdyvis savo monografijoje rašo, kad verta rinktis antrąjį būdą. Dabar jūs galite pagalvoti apie tai ir po 10 minučių pasakyti, ką nusprendėte. O mes tuo metu nueisime atsigerti kavos, kad Jums netrukdytume “

Nežinau, kaip gimdyvė, bet aš, sėdėdamas šalia, ko gero norėčiau trinktelėti tokiam aiškintojui į marmūzę, kad užsičiauptų ir darytų taip, kaip reikia, kad motinai ir vaikui būtų kuo mažiau pavojaus.

Lygiai taip pat abejoju, ar galėčiau kvalifikuotai atsakyti, kuo rinkčiausi skatinti gimdymą – prostaglandinais, ar oksitocinu (tokius pavadinimus radau „Google“).

Negalėčiau (o ir tuo metu gimdanti žmona taip pat tikriausiai negalėtų) atsakyti ir į klausimą, ar reikia dar kažkokios procedūros ar vaisto injekcijos.

Taip pat reiktų suprasti ir gydytojų reakciją, jeigu pacientė ar ją lydintis asmuo nurodinės, ką daryti, kokius medikamentus naudoti, su laikrodžiu seks, kad nebūtų per dažnai apžiūrima ir t.t.

Ligoninė yra ne pramogų parkas. Gimdymas yra ne vyno gėrimas, sėdint prie židinio. Tai yra labai emocingas, sudėtingas, skausmingas, nepaprastai svarbus ir motinos, ir vaiko gyvenime įvykis.

Gal todėl, kad pasitikėjome medikais, nekėlėme nereikalingo streso nei sau, nei aplinkiniams, tą dieną su žmona prisimename kaip nuostabią, jaudinančią ir šiltus prisiminimus palikusią dieną. Dieną, kai gimė mūsų dukrelė.

Tikrai nežinau, ar medikai viską darė pagal kažkokį gimdymo planą. Tačiau taip pat tikrai žinau, kad mūsų dukrelė to plano nežinojo, nes gimdymo metu iškrėtė keletą netikėtų siurprizų, į kuriuos gydytojai turėjo reaguoti tuojau pat, be ilgų mano jau minėtų pasakojimų ir klausinėjimų.

Esu nepaprastai dėkingas gydytojams. Taip, tiems patiems, kurie nepaaiškino kiekvieno savo judesio, kurie nepaklausė kokius vaistus naudoti, kurie apžiūrėjo žmoną tada, kai manėm, kad to reikia, o ne kas dvi valandas. Tiems patiems, kuriems po dukrelės gimimo kelias valandas net nesugebėjau pasakyti „ačiū“ dėl užplūdusio jaudulio.

Tiems, kurių dėka turiu gyvas, sveikas ir laimingas dvi nuostabias moteris – žmoną ir dukrelę.

Tą dieną turbūt prisiminsiu visą gyvenimą. Ir tai visada bus labai šviesūs, gražūs, šilti prisiminimai, be jokio krislelio pykčio, pagiežos ir pretenzijų visam pasauliui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo patirtimi ar istorija? Tai galite padaryti žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prajuokino Turgelių gyventojos reakcija į Vėlyvio provokaciją: kas darosi Lietuvoje? (159)

Atsitiktinai sužinojau apie Emilio Vėlyvio darytą šou bažnyčioje. Užmečiau akį. Nieko...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (22)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Eksperimentas „Laikinoji emigracija“ arba pusamžio perspektyvos Vokietijoje (30)

Išbandyti save laisvoje darbo rinkoje užsienyje knietėjo man jau seniai. Šioje vietoje, manau,...

Eksperimentas pažinčių svetainėje: tinderio princų pasiūlymai ir gvazdikų pasimatymas (143)

Turbūt dažnas vyras turi draugę/kolegę/sesę, kuri yra ištarusi frazę panašią į „Tinderis...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (109)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Top naujienos

Gandus apie aplinkos ministrą Karbauskis kategoriškai neigia: čia kaip su ligoninių naikinimu (40)

Pirmadienį socialdemokratų frakcijos nariai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir...

Eterio lakštingala ir naujojo Vilniaus veido kūrėjai: juos pažįsta visi, tačiau tik retas žino, ką iš tiesų jiems teko iškęsti (4)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (373)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet nauja pasiekiama krūmynais arba keliu be kelkraščio (10)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Konkurencijos taryba: uždraudus prekybos centrams dirbti sekmadieniais – kainos tik didėtų (48)

Uždraudus dirbti prekybos tinklams sekmadieniais ir per šventes, kainos tik kiltų. Taip mano...

Airinas parašė DELFI laišką apie savo gyvenimą Lukiškėse: patyrė egzekuciją, po kurios prasidėjo haliucinacijos (464)

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiek daugiau nei mėnesį kalintis „ Alfa vyras “...

Išgelbėta iš laivo iškritusi ir 10 valandų atviroje jūroje praleidusi moteris (3)

Adrijos jūroje sekmadienį buvo išgelbėta iš kruizinio laivo iškritusi ir visą naktį...

Vilniuje nunuodytas vienas garsiausių šunų Europoje: keturkojų nuodytojai darbuojasi be jokio atsako (442)

Trenerį Dominyką Rukšėną palaužė sunki netektis – apsinuodijęs nuo lauke pribarstytų...

Papasakojo, kaip gauti svajonių darbą ir keliauti po Europą nemokamai

Daugiau nei keli tūkstančiai jaunuolių. Tiek jaunų žmonių nuo 18 iki 30 m. panoro dalyvauti...

Kodėl viename kambaryje esame linksmi, o kitame – alkani

Spalvų įtaką nuotaikai tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad geltona spalva vadinama laimės...