Galime išskirti ne vieną komentatorių rūšį. Pirmą grupę labai gerbiu ir vertinu, jie nors ir nepritardami straipsnio idėjoms, bet kritiką sugeba pateikti gražiai, objektyviai. Jie kritikuoja išsakytas tam tikras mintis, o ne drabsto purvais žmogų (toks elgesys rodo žmogaus išprusimą). Svarbiausia, jie kartais net pataria žmogui, ar palinki jam sėkmės, nors su juo nesutinka. Manau, kiekvienas straipsnių autorius norėtų su tokiu žmogumi padiskutuoti. Juk kartais net ir iš savo oponento gali sužinoti vertingos ir naudingos informacijos.
Gaila, bet straipsnio autorius gali tokių komentarų ir nepamatyti, nes yra tokia komentatorių rūšis, kurie rašo neaišku apie ką. Skamba keistai, bet skaitai komentarus ir galvoji, iš kur jie tokius dalykus ištraukė, juk apie tai net nebuvo rašoma. Ir tada supranti, kad žmonės dažnai mato tik tai, ką nori matyti. Susidaro įspūdis, jok jie paprasčiausiai permeta akimis straipsnį, arba perskaito įžangą, o dar baisiau - tik pavadinimą. Tokiu atveju autoriaus nuomonė yra iškreipiama, ją skaitovas interpretuoja kaip nori, kartais dar ir sukuria kažką. Tačiau dėl neefektyvios komunikacijos negalima kaltinti tik komentatorius, nes autorius galėjo savo nuomonę išdėstyti per daug sudėtingai, straipsnis galėjo būti per ilgas ir panašiai.
Paskutinė grupė, kurią aptarsiu šiame straipsnyje, yra komentatoriai, kurių pagrindinis užsiėmimas yra viską kritikuoti ir viską žinoti apie autorių (tiksliau apsimesti, kad viską žino). Manau, daugeliui, kurie skaito atsiliepimus apie straipsnius, yra juokinga, kai sužino, kad yra milijonierius, kažkieno papirktas, „seimūnas“, vaikas vis dar sėdintis smėlio dėžėje ir pan. O patys komentatoriai dažnai būna „anonimai“, įvairūs „x“, „y“ ir t.t. Asmeniškai gaila man žmonių, kurie savo neapykantą išlieja visur, kur tik gali, ir tai daro tik nereikšmingais komentarais. Kartais nepasitenkinimas sukoncentruotas ir valdomas (nekalbu apie agresiją ir pan.) gali atnešti daug naudos, jei imsimės veiksmų.
Komentatorių būna visokių, tik gaila, kad bereikšmiai komentarai užgožia prasmingus. Kartais taip norisi padiskutuoti su skaitytojais, bet suvoki (arba pabandęs pamatai), kad atsakyti skuba įvairūs „x“, „y“, kurie išdeda tave į šuns dienas (norisi daryti išvadą, kad jie visada pirmi atsako, dėl to, kad nieko gyvenime neveikia, o tik sėdi internetiniuose portaluose).
Tikiu (turbūt naiviai), kad ateis laikai, kai skaitytojas, norėdamas komentuoti, nebenorės būti anonimu ar pasivadinti - „protingas“, „kvailas“, „viską žinantis“, ir pan.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!