aA
Pastaruoju metu Lietuvoje (ir tarp lietuvių, gyvenančių užsienyje) kalbama apie šauktinių kariuomenę, garsiai diskutuojama – reikia ar nereikia to Lietuvai, moterys „matuojasi su vyrais“ tam tikrų organų (kurių jos net neturi) dydžiais ir panašiai.
Kodėl samdinys yra geriau už patriotą
© Organizatorių archyvas

O aš nusprendžiau paaiškinti, ką reiškia skirtumas tarp „samdinio“ (kuris atlieka viską už pinigus) ir „patrioto“ (kuris dirba iš idėjos) versle.

Šiek tiek istorijos

Porą šimtų metų prieš mūsų erą, gyveno toks karvedys, vardu Hanibalas Barka (Hannibal Barca). Na, jis buvo ne šiaip sau „karvedys“, o iki šiol laikomas vienu iš geriausių karvedžių žmonijos istorijoje. Tai žmogus, vadovavęs milžiniškai armijai (daugiau kaip 40 tūkst. karių), nužygiavęs per Alpes iš Ispanijos į Italiją, įsitvirtinęs ten ir nepatyręs didesnio pralaimėjimo daugiau kaip 10 metų.

Ir žinote, kas dar įdomu? Jo armijoje nebuvo patriotų. Juos motyvavo asmeninė nauda, nuotykiai ir galimybė plėšikavimo metu pasisavinti grobį. Atsižvelgdamas į savo karių poreikius ir norus, Hanibalas, būdamas tikru lyderiu, suprato, ko reikia kariams ir atitinkamai koregavo savo karinę taktiką bei strategiją, kad patenkinti armiją.

Jeigu Hanibalas būtų kiek blogesnis lyderis, negalėjęs pasiūlyti savo kariuomenei galimybių praturtėti, vieną rytą jis, greičiausiai, būtų prabudęs stovykloje visiškai vienas. Nors, turbūt, iš viso nebūtų prabudęs. Bet dabar – ne apie tai. Kai Romos kariai (patriotai) užpuolė Šiaurės Afriką, Hanibalas buvo priverstas sekti iš paskos ir ginti gimtąjį kraštą. Tai parodė, kad jis irgi turėjo savyje šiokį tokį „patriotizmą“. Kas jį, manau, ir susilpnino. Be to, Hanibalas patyrė kariuomenės sumažėjimą, nes Roma pasiūlė jiems didesnius pinigus. Na, taip jau nutinka su samdiniais. Tačiau patriotizmas pakišo koją vienam geriausių karvedžių žmonijos istorijoje.

Jeigu jis nebūtų kreipęs dėmesio į veiksmus Šiaurės Afrikoje, jo kariuomenė ir toliau galėjo šluoti itališką auksą (Italijoje, beje, Hanibalas taip ir nepralaimėjo nei vieno didesnio mūšio per 13 metų). O vėliau pasukti dar kur nors. Girdėjau, kad Šveicarijoje visai neblogai…

Versle galioja tokios pačios taisyklės. Samdinį labai lengva pasamdyti ir motyvuoti. Jis daro tai, ką daro, ir daro tai už pinigus. Jam nereikia (ir jis nesiekia) pripažinimo. Jam nereikia kažkokių „bonusų“, sveikatos draudimo, jam nereikia įmonės vakarėlių, stalo teniso ir panašiai. Jis pats pasirenka savo gydytojus, pats pasirenka su kuo švęsti, kur švęsti ir kada tai daryti. Jis pats save motyvuoja, nes siekia kuo didesnio „grobio“, konkurentų „triuškinimo“ ir savo „asmeninių pajėgumų didinimo“.

Galbūt ironiška, tačiau anksčiau aš buvau patriotas. Visuomet stengiausi padaryti daugiau įmonėms, dirbdavau po 16-18 valandų (tikrai taip), atiduodavau save visą, nes tikėdavau kompanijomis ar jų savininkais. Ir kiekvieną kartą pamatydavau, kad tokios pastangos nėra vertinamos, nėra pastebimos ir niekam neįdomu, ką darai. Dirbdamas tokiais kiekiais, aš strateguodavau kaip karo lauke – ką reikia daryti, kaip tai daryti, kiek tai kainuoja, ir ar iš viso tai daryti. Teko ne kartą matyti, kaip verslininkai priima tikrai blogus sprendimus ir taip nužudo savo verslą. Teko mėnesius laukti savo atlyginimo ir prašyti darbdavių atlyginimo kaip išmaldos, o ne atlygio už atliktą darbą. Tačiau tie laikai senokai baigėsi.

Dabar tie, kurie nori mane matyti savo gretose, išsitraukia piniginę. Dabar aš esu „samdinys“. Kuo aš esu pranašesnis už „patriotą“?

Su samdiniais lengviau dirbti

Dauguma vadovų mano, kad su samdiniais sunku dirbti. Tačiau taii yra greičiausiai dėl to, kad jie negali susitaikyti su tuo, kad samdiniai dirba taip, kaip jie mano, kad reikia: ateina į darbą tada, kai tai yra patogu, niekam per daug neaiškina, ką jie daro visada sako tai, ką galvoja, labai gerai sutaria su visu kolektyvu (na, beveik visu, išskyrus „patriotus“), niekam neteikia ataskaitų (žinoma – išskyrus tuos, kas moka pinigus) ir taip toliau. Tačiau jie praktiškai visada atlieka savo darbą puikiai.

Po labai trumpo laiko tarpo galima pamatyti samdinių darbo rezultatus, suprasti, kas vyksta ir kodėl taip yra. Jie labai greitai nurodo įmonės silpnąsias vietas, pateikia efektyvius problemų sprendimus ir padeda verslui augti. Kai kurie samdiniai specializuojasi „konkurentų triuškinime“, tačiau tai daro labiau iš asmeninio pasitenkinimo, nei už pinigus. Tai – savotiškas „priedas“, kurį gaunate priimdami samdinį į savo „armiją“.

Jeigu vadovai mato ir supranta tokį požiūrį bei darbo stilių, tai viskas yra labai paprasta ir suprantama: samdinys dirba dėl asmeninės naudos (žr. aukščiau). Ir galimi tik du scenarijai: 1. Samdinio darbas sukuria daug didesnę pridėtinę vertę, nei yra jo kaina; arba 2. Verslo savininkai mano, kad samdinys nesukuria pridėtinės vertės arba jo kaina yra per didelė.

Pažiūrėkime į tai iš verslo savininkų perspektyvos: jeigu pas Jus būtų pardavėjas, kuris niekaip nepateisina lūkesčių ir savo kainos, juk atleistumėte jį be jokio sąžinės graužimo, teisingai? Tuomet, kodėl samdinys negali to paties padaryti su Jumis? Kalba neina apie tai, „kas kam labiau reikalingas“. Kalbu apie „man reikia Jūsų verslo tam, kad iš to užsidirbčiau, o Jūsų verslui reikia manęs tam, kad augčiau ir tobulėčiau“. Vieno įdomaus pokalbio metu, manęs paklausė:

– Kodėl jūs visas įmones, su kuriomis dirbote, įvardinate „klientais“, o ne „darbdaviais“?

– Todėl, kad viskas priklauso nuo požiūrio į darbą ir jo sąlygas: jie, galbūt, žiūri į mane kaip į samdomą darbuotoją, o aš žiūriu į juos kaip į savo klientus, kurie perka iš manęs mano žinias, patirtį ir paslaugas. Galbūt aš esu „darbuotojas“, tačiau aš nesu vergas. O tuo labiau – nesu „patriotas“. Todėl su manimi tikrai paprasta dirbti: aš atlieku darbą, o Jūs mokate pinigus. Jeigu aš darbo neatlieku, aš darbo nebeturiu. Jeigu Jūs man nemokate – Jūs nebeturite manęs. Kas gali būti lengviau?

Patriotai yra vedini emocijų

Samdinys nenori eiti į Jūsų sūnaus vestuves. Jis nenori kartu vykti žvejoti/medžioti/plaukti baidarėmis ir panašiai. Samdinys nori ateiti į darbą, atlikti jį, suskaičiuoti uždirbtus auksinius ir judėti toliau. Jo motyvacija yra pinigai ir viskas remiasi tik į skaičius. Visai neseniai išgirdau klausimą: „ar galite motyvuoti darbuotojus ne finansinėmis priemonėmis?“. Kadangi klausimą pateikusi įmonė buvo labai nedidelė, aš atsakiau: „Tikrai taip. Tik žmonės, kurie moka kitus motyvuoti ne finansinėmis priemonėmis, paprastai kainuoja tiek, kad pigiau būna skirti finansines motyvacijas“.

Žinoma, mano teiginys tinka ne visuomet, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kalbėjau su nedidele įmone, toje situacijoje jis buvo tinkamas. Įsivaizduokite, kad Jums reikia samdomo žudiko, o mainais už atliktą darbą Jūs jam pasiūlote rėmelį su jo nuotrauka ir išgraviruotu užrašu „Metų Žudikas“. Na taip, rėmelis tikrai pigesnis nei, pavyzdžiui, 5 tūkst. eurų priedas už gerai, greitai ir efektyviai atliktą darbą, mažiausiomis sąnaudomis.

Buvo toks atvejis mano istorijoje, kai viena įmonė norėjo įsigyti kelis labai brangius projektorius ir bendra užsakymo suma siekė apie 30 tūkst. litų (tada, kai dar atsiskaitymo valiuta buvo litai). Gavau jiems reikiamus produktus už 18 tūkst. litų, dėl to buvo sutaupyti 12 tūkst. litų, nors įmonė jau buvo pasirengusi mokėti visus 30 tūkst., jeigu netyčia nebūčiau nugirdęs pokalbio apie tą įrangą ir įsikišęs. Ar man už tai buvo atsidėkota? Atsakymas: kitą savaitę aš jau ten nebedirbau. Ir ne, paprastas patapšnojimas per petį ir „šaunuolis“ čia netinka. Tik ne samdiniui. Samdinį motyvuoja skaičiai. Jį motyvuoja tai, kaip atrodo jo atlyginimas ir priedai už (gerai) atliktą darbą. Ir jeigu priedai priklauso nuo to, kaip greitai bus atliktas darbas, kaip kokybiškai jis bus padarytas, joks „patriotas“ negali prilygti „samdiniui“.

Samdinių sąlygos

Samdinys praktiškai visada atliks pavestą darbą. Tačiau yra tam tikros sąlygos:

1) Samdinys visada panaudos Jūsų taisykles prieš Jus pačius. Jeigu esate aptarę atlyginimo ir priedų sistemą, dydžius, procentus ir panašiai – jie niekaip negali keistis. Bent jau tikrai ne nuostolingai pačiam samdiniui;

2 Negali būti jokių prašymų „suprasti“, jokio pasigailėjimo. Jeigu Jūsų verslas patiria sunkų metą dėl Jūsų pačių priimtų sprendimų, tai niekaip negali ir neturi daryti įtakos samdinio atlyginimui. Net neprašykite, nes atsakymas bus „ne“;

3) Dauguma samdinių yra labai protingi. Jeigu bandysite iškreipti atlygio ir/ar priedų skaičiavimą, gudrauti ir panašiai, mes tai labai greitai suprasime;

4) Samdiniai dirba už pinigus. Niekas nemotyvuoja taip gerai, kaip pinigai. Sandoris yra labai paprastas: samdinys nužudo vilką (meškų Lietuvoje nebėra), o Jūs mokate už tai pinigus. Jeigu jis neįvykdo iškeltų sąlygų – Jūs turite visas teises nutraukti bendradarbiavimą. Atitinkamai – jeigu pinigai arba medžioklės plotai yra ne tokie, kaip buvo aptarta – samdinys turi lygiai tokią pačią teisę nutraukti „kontraktą“. Yra dar ir savotiškas minusas: „vilkas“ gali pasiūlyti daug pelningesnį kontraktą už Jus ir samdinys eis paskui pinigus.

Kai kurie samdiniai pasakys Jums, kad taip atsitiks ir suteiks galimybę „perpirkti kontraktą“ dar didesne suma, nei „vilkas“. Beje, dar kai kas: jeigu bandysite apgauti samdinį – kitas „kontraktas“ gali būti „Jūsų galvai“. Net ir neapmokamas, o atliekamas vien „iš asmeninio pasitenkinimo“. Ir jeigu viskas, ką galite pasiūlyti samdiniui, yra „patapšnojimas per petį, aukso spalvos dažais purkštas rėmelis ir rankos paspaudimas“ – tuomet tikrai nesuprantate, ką bandote pasamdyti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Emigrantė kirto Mykolui Majauskui: uždirbu daugiau nei prezidentas (131)

Gerbiamas Seimo nary, perskaičiau jūsų klausimą apie kaimo mokyklas. Žiniasklaidoje buvo rašoma:...

Anyta per šventes išdavė slapčiausią savo svajonę – žmona šito nepamirš net norėdama (133)

Labiausiai neišsemiama tema – marčių ir anytų santykiai. Šiuos santykius tikrai lydi ne viena...

37 m. našlė: graudu pamačius, kaip mergina skundžiasi izoliacija instagrame (87)

Sveiki, graudu žiūrėti, kas vyksta... Esu 37 metų našlė ir turiu du nepilnamečius vaikus....

Pandemijos dienoraštis: Europos degalinėse ne taip gerai, kaip atrodo (22)

Šeštadienis, kovo 21 d. Važiuoju iš Anglijos. Persikėliau iš Doverio į Dunkerque ir atvažiavau...

Kurjeris kreipėsi į Vilniaus merą: tokiu metu turime vieną prašymą (21)

Gerbiamas Mere Remigijau Šimašiau, tikrai džiaugiuosi matydamas, kokių priemonių imatės...

Top naujienos

Veryga: dėl koronaviruso šiuo metu ligoninėje guli 116 pacientų, 5 iš jų sunkios būklės papildyta 14.13 (3)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

Landsbergis: gali kilti klausimas, ar mes galėsime imti algą apskritai (125)

Valstiečiui žaliajam Arvydui Nekrošiui pasiūlius leisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas...

Kretingos rajono meras pranešė apie 6 patvirtintus atvejus: pikta jums, pikta ir man

Šio ryto duomenimis, Kretingos rajone iš viso turime 6 oficialiai patvirtintus koronaviruso atvejus,...

Koronavirusu susirgusios slaugės vyras: taip, aš esu tolimųjų reisų vairuotojas, bet taip meluoti negalima ilgai atsisakinėjo tirti (177)

Šiuo metu dėl COVID-19 namuose gydosi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja, kuriai liga buvo...

Profesorius: yra keli viruso potipiai, švelnesni sukelia atipines lengvesnes ligos formas paaiškino, kaip virusas patenka į organizmą (213)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU ) prof. habil. dr. infektologas Alvydas Laiškonis...

Piniginiai reikalai. Kaip koronaviruso keliamą krizę sprendžia Lietuvos verslas?

Darbas karantino sąlygomis kelia nemažą iššūkį Lietuvos verslui. Kaip užtikrinti tolimesnę...

Šimašius atviru laišku kreipėsi į visuomenę (259)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius atviru laišku kreipiasi į visuomenę kviesdamas...

Epidemiologė pateikė naujausią oficialią statistiką: koronavirusas nustatytas dar 7 medikams (54)

Lietuvoje koronavirusas nustatytas dar 7 medikams, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės...

Romas Lazutka. Milijardai dar tik pažadas verslui, o žmonių skurdas jau čia (79)

Vyriausybė , paskelbusi verslo gelbėjimo priemones, nustebino žadamos pagalbos dydžiu – 5...

|Maža didelių žinių kaina