aA
Minimalus atlyginimas Lietuvoje – jautri tema. Kiekvienas gandas apie jo pokyčius dažniausiai sulaukia daugybės diskusijų bei reakcijų, todėl MMA neretai tampa svarbiu politiniu įrankiu.
© DELFI / Audrius Solominas

Vieniems prieštaraujant ar atidėliojant jo kilimą, kiti vis ragina minimalų darbo užmokestį kelti. Vis dėlto iš tuščio į kiaurą nepilstant, pateiksiu duomenų, kodėl MMA kilimas Lietuvoje ne tik galimas, bet ir reikalingas.

Prieš kurį laiką publikuotas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno argumentas, kad MMA gauna tik apie dešimtadalis darbuotojų, t.y. nedidelė dalis, ir todėl mažų atlyginimų problemų nesprendžia, neįtikina. Svarbu ne tik minimalus atlyginimas, bet ir artimas jam, pavyzdžiui, MMA keliant nuo 1000 iki 1200 litų, automatiškai didesnį atlyginimą gaus tiek MMA, tiek 1100 Lt uždirbantis darbuotojas. Tai yra reikšminga, nes Lietuvoje gaunamas uždarbis yra labai netolygiai pasiskirstęs.

Paskutiniais „Eurostat“ publikuotais duomenimis apie atlyginimų medianas (2010 metai) net 27,2 procento Lietuvos darbuotojų gavo mažesnius nei 2/3 šalies medianos atlyginimo – visoje ES aplenkėme tik Latviją (27,8 proc). Tai puikiai parodo, kad mūsų šalyje grupė žmonių, gaunančių minimalius arba artimus minimaliems atlyginimus, yra labai gausi. Be to, verta paminėti, kad mažai uždirbantys dažnai yra ir mažiausiai konkurencingi, juos pakeisti lengviausia dėl žemesnės kvalifikacijos, todėl jų derybinės galios, nesant profsąjungų, labai ribotos.

MMA didinimas šiuo atveju yra vienas iš būdų spręsti problemas. Dar vienas Lietuvos ekonominis aspektas, stabdantis atlyginimų kilimą, yra gana didelė kapitalo grąža, kuri parodo, kad atlyginimų lubos tikrai nėra pasiektos. Štai Europos Sąjungoje 2014 metais („Eurostat“) numatoma vidutiniškai 56,3 proc. BVP dalis tenkanti samdomiems darbuotojams, Lietuvoje – tik 44,7 proc.

Visiškai aišku, kad Lietuvos darbdaviai turi nemenką derybinę persvarą, kuri ir atsispindi atlyginimų pavidalu. Todėl mūsų ekonomikos augimą labiau jaučia kapitalo savininkai nei darbuotojai. Tai patvirtina ir faktas, kad nuo 2010 iki 2013 metų bedarbių Lietuvoje sumažėjus 6 procentais, vidutinė samdomo darbo valandos kaina Lietuvoje šiuo laikotarpiu išaugo nuo 5,4 iki 6,2 eurų. Visoje Europos Sąjungoje, priešingai – nedarbui išaugus 1,2 procento, atlyginimų vidurkis pasikeitė nuo 22,4 iki 23,7 eurų – daugiau negu Lietuvoje, nepaisant mūsų gerokai spartesnio ekonominio augimo. Viena priežasčių – kapitalo grąžos skirtumai skirtingose šalyse.

Kitaip tariant, augant ekonomikai Lietuvoje didžioji pelno dalis tenka darbdaviams, ne darbuotojams. Dideli atlyginimų skirtumai šalies viduje bei maža BVP dalis, tenkanti samdomui darbui, yra vienos svarbiausių priežasčių, kodėl ekonomikos augimas dažnai aplenkia žemiausius socialinius sluoksnius. Taip pat aišku, kad mažiausiai uždirbančiųjų gerovės artimiausiu metu „nematoma rinkos ranka“ reikšmingai nepakels, nes didelių struktūrinių permainų nematyti. Todėl, mažinant gyventojų socialinę atskirtį, protingas MMA didinimas išliks viena pagrindinių priemonių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skiriu Tėčiui: mums darbas yra džiaugsmas (12)

Paskambinu tėčiui ir padėkoju, kad jis mane teisingai išdrožė... 1977 tieji. Mano tėtis...

Vaistininkės prašymas sukėlė klausimų: ar tai teisėta? (39)

Šįryt, ruošiantis darbą , užklupo ūmus nugaros skausmas. Rinktis nelabai yra iš ko: į darbą...

Atviras laiškas prekybos tinklų vadovams: net ir mužikai turėjo teisę į laisvą sekmadienį (146)

Grįžkime į 1957 kada Romoje susitiko šešių šalių atstovai ir aptarė svarbiausius naujai...

Popiežiaus vizito metu policijos darbas stebino – palygino su stebuklu (94)

Prieš popiežiaus vizitą girdėjau tokį pasakymą, kad miesto centras bus uždarytas kaip...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (94)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Top naujienos

Močiutės netekusi vilnietė sukrėsta: dėl popiežiaus vizito laidotuves teko nukelti (236)

Popiežiaus Pranciškaus vizitas daugeliui lietuvių tapo tikra švente, tačiau artimą žmogų...

Indijos bendrovės Rokiškyje žada tikrą perversmą – daugiau kaip pusantro tūkstančio darbo vietų investuos 200 mln. eurų, atnaujinta 16.30 (277)

Dvi Indijos bendrovės į skardinių ir tekstilės gamyklas Rokiškyje numato investuoti beveik 200...

Vilniaus gatvės užsikimšo: eismą paralyžiavo gausybė avarijų kurias gatves geriau aplenkti (22)

Trečiadienio vakaras tapo išbandymu sostinės vairuotojams. Subjuręs oras ir lietus nepadėjo...

Gyvai / LKL rungtynių tiesioginė transliacija: „Pieno žvaigždės“ – „Neptūnas“

Trečiadienio vakarą tęsiasi LKL čempionatas. Nuo 18 val. Krepšinis.lt siūlo stebėti tiesioginę...

Viešina skandalingus skaičius: rektoriaus alga – 15 tūkst. eurų, o dėstytojas nė minimumo negauna (99)

Netvarka , kai rektoriaus alga ant popieriaus siekia 15 tūkst. eurų, o dėstytojas neuždirba nė...

Tikisi, kad daugiau niekada nepamatys tokios bylos: žudikas įgyvendino nežmonišką fantaziją

Danijos teismas trečiadienį nepatenkino išradėjo Peterio Madseno prašymo sušvelninti įkalinimo...

Skvernelio kare su prekybos tinklais kryžminėje ugnyje atsidūrė perdirbėjai ir tiekėjai (16)

Vyriausybei pradedant karą su prekybos tinklais ir mėginant šiuos spausti, kad būtų mažinamos...

Pietų Kinijos jūroje – naujas incidentas: kinų ekspertas kalba apie tiksinčią bombą (95)

Kinijos vyriausybė neleido Honkonge prisišvartuoti JAV karinių pajėgų laivui. Incidentas...

Ieškomas užkrečiama liga sergantis vyras, jis pavojingas aplinkiniams (17)

Šiaulių apskrities policija pranešė, kad ieškomas Steponas Skiudulas (gim. 1984 m.), kuris...

Šimonytė: nebuvo nė vieno atvejo, kai būčiau parodžiusi poniai Starkevičiūtei duris (243)

Seimo narė Ingrida Šimonytė savo santykius su buvusia Europos Parlamento nare Margarita...