Lietuvoje yra puikios sąlygos veistis visokio plauko sukčiams ir banditams. Nors tikriausiai nėra nė dienos, kai neišgirstume apie sukčių apgautas močiutes, paauglius ar netgi jaunus žmones, kurie, atrodo, yra pakankamai išprusę ir informuoti apie klestinčius melagingus pranešimus ir bandymus išvilioti turimas santaupas.
Bet kodėl taip vyksta? Kodėl žmonės neišgirsta raginimų neįkliūti siautėjantiems telefoniniams ir kitokio plauko aferistams? Manau, atsakymas yra tik vienas: Lietuvos teisėsauga nemoka užkirsti tam kelio. Juk visi žinome, kad Lietuvoje, eidami pas gydytoją, duodame pinigus, visiems teko girdėti, kad nėra problemų papirkti policiją. Tuo sukčiai ir naudojasi. Jie prisistato medikais, policininkais, kurie neva padės užglaistyti artimojo padarytą nusikaltimą už kažkokį tai atlygį.
Sutinku, kad nuo kvailumo nėra vaistų ir nežinojimas ne tik neatleidžia nuo atsakomybės, bet kartais ir pridaro daug bėdų. Niekas neapsaugos mūsų taip, kaip mes patys save galėtume.
Bet kur teisėsaugos ar politikų sprendimai ir pagalba šiems žmonėms, kurie vis suklumpa, užkliuvę už tos sukčių įtemptos virvės? Sakysite, kaip galima padėti? Ogi Norvegijoje niekada niekas neįsigis SIM kortelės be registracijos. Ten, norint įsigyti telefono SIM kortelę, reikia nemenko kiekio duomenų. Ir tik juos patikrinus, kortelė yra aktyvuojama.
Sutinku, kad įvedus tokį įstatymą Lietuvoje ryšio paslaugas teikiančioms bendrovėms, sukčiai vis tiek ras būdų, kaip apeiti šį sunkumą. Bet jiems nebus taip lengva kaip dabar. O susekus, kad, pvz., Marytės Melninkaitės vardu registruota kortele galimai naudojasi asmenys, turintys jos duomenis ar iš jos pačios gavę dovanų šią kortelę, nesunku bus atsekti ar blokuoti numerį, kuriuo daromi nusikaltimai ar netgi susekti nusikaltėlius, ar jo bendrus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!